Lietuviai moderniosios Eurolygos komandose: kurie įnešė didžiausią indėlį?

2020-07-28 14:30
Tomas Belickas, „BasketNews.lt“ skaitytojas
Nuotr.: AP – Scanpix
Nuotr. AP – Scanpix

Daugybę metų Lietuvos krepšininkai buvo itin paklausūs Europos krepšinio turguje – Ramūno Šiškausko, Šarūno Jasikevčiaus, Macijausko, brolių Lavrinovičių pavardės buvo daugumos Eurolygos komandų labiausiai pageidaujamų krepšininkų sąrašų viršūnėse.

Tačiau dabar tiek sutrumpėjus stipriausios Europos lygos komandų sąrašui, tiek pačiai lygai tapus uždaresnei, tiek sustiprėjus Kauno „Žalgiriui“, lietuvių skaičius tarp pajėgiausių 17 užsienio komandų stipriai susitraukė. Per 20 moderniosios Eurolygos istorijos metų šioje lygoje rungtyniavo daugybė komandų, bet per pastarąjį ir artėjantį sezoną klubų skaičius ir sudėtis bus nepakitęs.

Straipsnyje apžvelgsime visose dabartinėse užsienio Eurolygos komandose nuo 2000 metų rungtyniavusių lietuvių istorijas, įtaką komandai taškų grafoje (nors nemažai lietuvių buvo itin svarbūs ir kaip puikūs gynybos specialistai), pasiekimus Eurolygoje ir tolesnius karjeros posūkius. Komandų sąrašas sureitinguotas pagal jose Lietuvos krepšininkų surinktų taškų skaičių Eurolygoje. Prie ekipos pavadinimo be taškų yra įrašytas ir tame klube rungtyniavusių lietuvių skaičius (žaidusių Eurolygoje) bei paskutinis lietuvis atstovavęs komandai.

  • Žalia spalva pažymėti krepšininkai komandoje rungtyniavo tuomet, kai ji žaidė Eurolygoje
  • Raudona spalva pažymėti krepšininkai komandoje rungtyniavo tuomet, kai ji Eurolygoje nežaidė
  • Žvaigždute pažymėti sezonai, kai lietuvio atstovaujama komanda laimėjo Eurolygą

Milano „AX Armani Exchange“ – 1950 taškų – 7 lietuviai – 2019-2020 m. (Artūras Gudaitis)

Daugiausia lietuvių iš dabartinių 17 užsienio komandų Eurolygoje yra žaidusių Milano klube. Daugumai lietuvių sezonai Italijos mieste buvo ne pakilimo, o nuopuolio metai. Daugiausiai rungtynių ir daugiausiai taškų žaidžiant šiame klube yra pelnęs dar praėjusį sezoną Milano komandai atstovavęs Artūras Gudaitis, per 69 rungtynes surinkęs 701 tašką (vid. 10,2 tšk.).

Pats sėkmingiausias sezonas jam buvo 2018-2019 m. kai iki traumos sausio mėnesį jis pelnydavo po 12,5 tšk., rinkdavo po 18,7 naudingumo balo ir buvo vienas efektyviausių krepšininkų visoje Eurolygoje. Šią vasarą Milano klubui triukšmaujant vasaros rinkoje ir pasipildžius ilgamečiu CSKA kapitonu Kyle'u Hinesu, Artūrui vietos Milane neliko ir jo karjera pakrypo į Rusiją.

Kitiems mūsų tėvynainiams Milane sekėsi ne taip gerai. 2009-2011 metų sezonais čia rungtyniavo Jonas Mačiulis ir Marijonas Petravičius. Pastarajam tai buvo paskutiniai pilni sezonai karjeroje, prieš nutraukiant karjerą dėl plaučių mikroembolijos. Petravičius per 13 rungtynių įmetė 114 taškų (vid. 8,8 tšk.). Tuo metu Mačiulis iki traumos vidutiniškai rinkdavo dviženklį taškų skaičių (16 rungtynių, 167 taškai, vid. 10,4.). Šiai komanda abu sezonai buvo ypač nesėkmingi – Eurolygoje ji savo pasirodymus baigė dar reguliariajame sezone.

Ne ypatingai šilti prisiminimai su „AX Armani Exchange“ sieja ir 2016 metų sausį iš Kauno į Milaną persikėlusį Lietuvos rinktinės kapitoną Mantą Kalnietį. 2,5 sezono klube rungtyniavęs Mantas spėjo sužaisti 46 rungtynes, vidutiniškai renkant po 6 taškus. Prasčiausiai jam sekėsi 2017-2018 metų sezone, kai trenerio Simone Pianigiani pasitikėjimo neįgavęs Mantas dažniausiai likdavo ant suolo. 2018 metų vasarą Kalnietis pasuko į Prancūziją.

Milane rungtyniavo ir tuomet ką tik iš Niujorko grįžęs Mindaugas Kuzminskas. Į vienintelę Eurolygoje rungtyniaujančią Italijos komandą atvykęs puolėjas turėjo tapti komandos lyderiu. Kuzminsko statistika – 408 taškai per 44 rungtynes (vid. 9,3).

Paskutinį profesionalo sezoną karjeroje čia sužaidė ilgametis Lietuvos rinktinės lyderis Linas Kleiza. Atletas šiame klube sužaidė blogiausią karjeros sezoną Eurolygoje, per 24 rungtynes surinkęs 176 taškus (vid. 7,3 tšk.), o jo komanda iš Eurolygos pasitraukė po „Top 16“ etapo.

Anksčiausiai iš visų mūsų tautiečių Milane buvo apsistojęs Mindaugas Katelynas, tačiau Milane jis ryškaus pėdsako nepaliko – per 27 rungtynes vidutiniškai rinkdavo po 3,9 taško, o dviženklį taškų skaičių pelnė tik dukart per abu sezonus. Antrajame sezone jis su komanda peržengė reguliaraus sezono barjerą, savo kelionę Eurolygos trofėjaus link baigiant „Top 16“ etape.

Jonas Mačiulis (2009-2011 m.) – 16 rungtynių, 167 taškai (vid. 10,4 tšk.)

Artūras Gudaitis (2017-2020 m.) – 69 rungtynės, 701 taškas (vid. 10,2 tšk.)

Mindaugas Kuzminskas (2017-2019 m.) – 44 rungtynės, 408 taškai (vid. 9,3 tšk.)

Marijonas Petravičius (2009-2011 m.) – 13 rungtynių, 114 taškų (vid. 8,8 tšk.)

Linas Kleiza (2014-2015 m.) – 24 rungtynės , 176 taškai (vid. 7,3 tšk.)

Mantas Kalnietis (2016-2018 m.) – 46 rungtynės, 278 taškai (vid. 6 tšk)

Mindaugas Katelynas (2007-2009 m.) – 27 rungtynės, 106 taškai (vid. 3,9 tšk.)

Atėnų „Panathinaikos“ – 1688 taškai – 5 lietuviai – 2018-2019 m. (Lukas Lekavičius)

Lietuvis krepšininkas, kuris labiausiai asocijuojasi su Atėnų klubu – Šarūnas Jasikevičius. Keturis sezonus Željko Obradovičiaus vadovaujamoje komandoje sužaidęs Šaras su Atėnų klubu ketvirtą kartą savo karjeroje laimėjo Eurolygą (2009 metais) ir tapo pirmuoju krepšininku istorijoje, kuris Eurolygą laimėjo su trimis skirtingais klubais. Per sužaistas 70 rungtynių įžaidėjas vidutiniškai pelnydavo po 9,4 taško. Kaip pats Jasikevičius rašė savo knygoje, po 2012 metų sezono jam buvo pasiūlyta „Panathinaikos“ vyriausiojo trenerio postas. Visgi dėl pažado Kęstučiui Kemzūrai atstovauti rinktinei Londono olimpiadoje bei noro pačiam dar žaisti krepšinį, jis šio pasiūlymo atsisakė.

Jei dauguma lietuvių „Olympiakos“ laimės nerado ir turėjo karjeroje dėti žingsnį atgal, tai principinis jų varžovas – „Panathinaikos“ – tapo tramplinu Jonui Mačiuliui. Po traumos atsigavęs Kauno „Baltuose“ ir Sienoje, Jonas 2012 prisijungė prie žaliųjų ir per dvejus metus tapo svarbiu komandos žaidėju. 56 rungtynės, iš kurių 54 pradėtos starto penkete, 9,1 taško vidurkis ir dukart pasiektas Eurolygos ketvirtfinalis.

Čempioniškame 2006-2007 metų sezone Atėnų klubo spalvas gynė du lietuviai – Ramūnas Šiškauskas ir Robertas Javtokas. Iš Vilniaus į Atėnus atvykęs Javtokas vienintelį kartą karjeroje tapo Eurolygos čempionu. 19 rungtynių su „Panathinaikos“ marškinėliais sužaidęs Javtokas vidutiniškai pelnydavo po 2,6 taško, tačiau finalo ketverto metu pasirodė tik pusfinalio rungtynėse, kuriose per 3 minutes pasižymėjo 2 blokais.

Kur kas svarbesnis PAO žaidėjas buvo Ramūnas Šiškauskas. Iš Trevizo atvykęs Baltų Pippenas iš karto tapo svarbiu žaidėju – per 20 rungtynių pelnė 219 taškų (vidutiniškai po 10,9). Ypatingai Šiškauskas sužibėjo finalo rungtynėse prieš CSKA, kai pelnė 20 taškų ir surinko 30 naudingumo balų. 

Paskutinis „Panathinaikos“ žaidęs lietuvis – Lukas Lekavičius. Po sėkmingo sezono Kaune, 2017 metų šilutiškis prisijungė prie daugkartinių Graikijos čempionų. Dvejus metus pagrindinio atakų organizatoriaus Nicko Calatheso šešėlyje buvęs Lekavičius sužaidė 64 rungtynes, vidutiniškai pelnydamas po 4 taškus.

Ramūnas Šiškauskas (2006-2007 m.)* – 20 rungtynių, 219 taškų (vid. 10,9 tšk.)

Šarūnas Jasikevičius (2007-2010 m.; 2011-2012 m.)* – 70 rungtynių, 656 taškai (vid. 9,4 tšk.)

Jonas Mačiulis (2012-2014 m.) – 56 rungtynės, 511 taškų (vid. 9,1 tšk.)

Lukas Lekavičius (2017-2019 m.) – 64 rungtynės, 253 taškai (vid. 4 tšk.)

Robertas Javtokas (2006-2007 m.)* – 19 rungtynių, 49 taškai (vid. 2,6 tšk.)

Vitorijos „Baskonia“ – 1390 taškų – 7 lietuviai – dabar rungtyniauja Rokas Giedraitis ir Tadas Sedekerskis

Pagal dabartinę situaciją, 2020 metų rudenį baskų klubo spalvas turėtų ginti du lietuvaičiai – nuo 2013 metų šiam klubui priklausantis Tadas Sedekerskis bei puikų sezoną Berlyne sužaidęs Rokas Giedraitis. Nors Tadas baskams priklauso jau 7 metus, nidiškis Eurolygoje tėra rungtyniavęs vos 15 rungtynių ir pelnęs 21 tašką (vid. 1,4 tšk.).

2003-2005 metais „TAU Ceramica“ rungtyniavo vienas geriausių visų laikų Lietuvos rinktinės snaiperių Arvydas Macijauskas. Kalašnikovas buvo tapęs Eurolygos superžvaigžde, jis kartu su Luisu Scola, Jose Manueliu Calderonu ir kitais žaidėjais 2005 metais pusfinalyje įveikė finalo ketverto šeimininkę CSKA, bet kovoje dėl titulo neprilygo Jasikevičiaus vedamai Tel Avivo „Maccabi“.

Macas 2004-05 metų sezone priklausė elitiniam 50-40-90 klubui, o 2003-2004 sezone jam iki šio pasiekimo pritrūko vieno taiklaus tritaškio. Eurolygoje per 42 rungtynes Macijauskas pelnė 782 taškus (vid. 18,6 tšk.). Legendinis snaiperis baskų klube išgyveno savo trumpos karjeros piką ir paliko labai ryškų pėdsaką komandos istorijoje. Po dviejų sezonų Vitorijoje snaiperis persikėlė į NBA.

Gana svarbios figūros „TAU Ceramica“ klube buvo ir naujosios Eurolygos aušroje rungtyniavę Saulius Štombergas ir Mindaugas Timinskas, o tą sezoną iki Eurolygos finalo nukeliavę baskai 2-3 pralaimėjo seriją Bolonijos „Kinder“ klubui.

Vienus metus „Baskonia“ klubo spalvas gynęs buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Štombergas per 22 rungtynes (iš jų 20 pradėjo starto penkete) pelnė 265 taškus (vidutiniškai po 12 taškų). Štombergui išvykus į Stambulą, Timinskas, kurio dėjimas finalo serijoje su „Kinder“ ilgą laiką puošė Eurolygos vinjetę, dar vienus metus vilkėjo „TAU Ceramica“ marškinėlius. Puolėjas iš viso sužaidė 32 rungtynes, vidutiniškai renkant po 6,5 taško.

Kur kas prasčiau nei anksčiau minėtam Macijauskui baskų klube sekėsi kitam Lietuvos rinktinės snaiperiui Simui Jasaičiui. Nors ekipa 2007-2008 metų sezone nukeliavo iki finalo ketverto, Simas Jasaitis rungtyniavo blankiai – 96 taškai per 21 rungtynes (vid. 4,6 tšk.), o pusfinalio rungtynėse prieš būsimus čempionus CSKA lietuvis ant parketo nepasirodė.

Laikiną mėnesio kontraktą su tuometine „Labarol Kutxa“ buvo sudaręs Rimantas Kaukėnas. Kol traumas gydėsi Fernando San Emeterio ir Thomasas Kelati, vienoje Eurolygos grupėje su „Lietuvos rytu“ rungtyniavęs Rimantas per 5 rungtynes spėjo pelnyti 18 taškų. Vėliau Kaukėnas persikėlė į Italiją, kur 2017 metais baigė krepšininko karjerą.

Arvydas Macijauskas (2003-2005 m.) – 42 rungtynės, 782 taškai (vid. 18,6 tšk.)

Saulius Štombergas (2000-2001 m.) – 22 rungtynės, 265 taškai (vid. 12 tšk.)

Mindaugas Timinskas (2000-2002 m.) – 32 rungtynės, 208 taškai (vid. 6,5 tšk.)

Simas Jasaitis (2007-2008 m.) – 21 rungtynės, 96 taškai (vid. 4,6 tšk.)

Rimantas Kaukėnas (2013 m.) – 5 rungtynės, 18 taškų (vid. 3,6 tšk.)

Tadas Sedekerskis (2016-2017 m.; 2018-2019 m.; 2020 m.) – 15 rungtynių, 21 taškas (vid. 1,4 tšk.)

Rokas Giedraitis (nuo 2020 m.) 

Maskvos CSKA – 1343 taškai – 3 lietuviai – 2011-2012 m. (Darjušas Lavrinovičius ir Ramūnas Šiškauskas)

Iš visų septyniolikoje dabartinių Eurolygos komandų žaidusių tautiečių daugiausiai taškų vienoje komandoje yra pelnęs Ramūnas Šiškauskas. Eurolygos legenda per 5 sezonus CSKA gretose sužaidė 91 rungtynes ir pelnė 1043 taškus (vid. 11,5 tšk.). Pačiame pirmame sezone 2008 m. Šiškauskas su CSKA tapo Eurolygos čempionu.

Sezoną, kai CSKA komandai vadovavo Jonas Kazlauskas, ekipoje rungtyniavo ir iš Stambulo atvykęs Darjušas Lavrinovičius. Per daug neišsiskyręs brolis ant parketo pasirodė 15 rungtynių, vidutiniškai pelnydamas po 4,7 taško.

Pirmą profesionalo sezoną po studijų NCAA Maskvoje sužaidė Darius Songaila. Svarbia komandos dalimi tapęs tuo metu 24 metų krepšininkas sužaidė 18 rungtynių (iš jų 16 startiniame penkete) ir pelnydavo vidutiniškai po 12,8 taško.

Darius Songaila (2002-2003 m.) – 18 rungtynių, 230 taškų (vid. 12,8 tšk.)

Ramūnas Šiškauskas (2007-2012 m.)* – 91 rungtynės, 1043 taškai (vid. 11,5 tšk.)

Darjušas Lavrinovičius (2011-2012 m.) – 15 rungtynių, 70 taškų (vid. 4,7 tšk.)

„Barcelona“ – 1114 taškų – 2 lietuviai – 2012-2013m. (Šarūnas Jasikevičius)

Du lietuviai ir dvi sėkmingos istorijos. Dabartinis „Barcelonos“ vyriausiasis treneris tapo tikra Katalonijos klubo legenda. Ekipoje jis debiutavo 2000 metais, o 2003 metais iškovojo pirmą iš keturių savo Eurolygos trofėjų, buvo sirgalių numylėtiniu ir pats per trejus metus tapo elitiniu gynėju. Po 9 metų pertraukos grįžęs į savo svajonių miestą ir klubą, Šaras karjeros saulėlydyje jau nebuvo toks efektyvus , o komanda pusfinalyje skaudžiai pralaimėjo principiniam varžovui – Madrido „Real“ klubui. Viso per 4 sezonus Katalonijoje Jasikevičius sužaidė 79 rungtynes, pelnė 769 taškus (vid. 9,7 tšk.), tačiau buvo itin svarbus vadovaujant atakoms.

Pirmus du Šaro sezonus Barselonoje kartu su juo rungtyniavo ir kitas tėvynainis – Artūras Karnišovas. Geriausias 1996 metų  Europos krepšininkas buvo svarbus katalonų žaidėjas – vidutiniškai per 30 sužaistų rungtynių pelnydavo po 11,5 taško, tačiau klubas abu sezonus pasirodymą stipriausiame Europos krepšinio turnyre baigė „Top 16“ etape. Simboliška, tačiau nė karto Eurolygos čempionu netapusiam Karnišovui palikus „Barceloną“ ir baigus profesionalo karjerą, buvę jo komandos draugai kitame sezone su Šaru priešakyje kėlė stipriausios Europos lygos trofėjų į viršų.

Artūras Karnišovas (2000-2002 m.) – 30 rungtynių, 345 taškai (vid. 11,5 tšk.)

Šarūnas Jasikevičius (2000-2003 m.; 2012-2013 m.)* – 79 rungtynės, 769 taškai (vid. 9,7 tšk.)

Madrido „Real“ – 1015 taškų – 4 lietuviai – 2017-2018 m. (Jonas Mačiulis)

Iš 4 klube žaidusių lietuvių (nuo 2000 metų), ryškiausiai karališkojo klubo aistruoliams turėjo įsiminti Jonas Mačiulis. 3,5 sezono rungtyniavęs lietuvis jau pirmajame sezone tapo Eurolygos čempionu, finalinėse rungtynėse prie pergalės prisidėjęs 9 taškais. Kitus du sezonus klubas krito ketvirtfinalyje ir pusfinalyje. Per kelerius metus Ispanijos sostinėje Mačiulis spėjo sužaisti 103 rungtynes, vidutiniškai pelnė po 4,5 taško ir ypač buvo svarbus gynyboje. 

Po dviejų puikių sezonų Kaune, 2011 metais Martynas Pocius sudarė kontraktą su Madrido „Real“. Gynėjas pirmajame sezone, kuris Eurolygoje baigėsi netikėtai anksti „Top 16“ etape, buvo svarbus rotacijos žaidėjas Madride, tuo metu antrajame sezone praleido nemažai rungtynių dėl įvairių traumų, o Madrido klubas Eurolygoje buvo per žingsnį nuo čempionų titulo. Per du sezonus Ispanijos sostinėje Pocius sužaidė 26 rungtynes, vidutiniškai pelnydamas po 5,5 taško.

Į Karališkąjį klubą sezonui buvo atvykę ir Rimantas Kaukėnas su Darjušu Lavrinovičiumi. Sezoną kartu rungtyniavę tėvynainiai buvo svarbūs rotacijos žaidėjai, po 10 rungtynių pasirodė ir starto penkete, o tuometinio „Real“ žygį sustabdė būsima čempionė ir principinė varžovė „Barcelona“. Neįtikėtiną mačą pirmose sezono rungtynėse prieš „Chimki“ sužaidė Darjušas Lavrinovičius – 32 taškai, 11 atkovotų kamuolių, 11 išprovokuotų pražangų ir 49 naudingumo balai. Po sezono abu krepšininkai paliko Ispaniją – Kaukėnas tęsė karjerą Sienoje, Darjušas – Stambule. 

Darjušas Lavrinovičius (2009-2010 m.) – 20 rungtynių, 222 taškai (vid. 11,1 tšk.)

Rimantas Kaukėnas (2009-2010 m.) – 18 rungtynių, 185 taškai (vid. 10,3 tšk.)

Martynas Pocius (2011-2013 m.) – 26 rungtynės, 142 taškai (vid. 5,5 tšk.)

Jonas Mačiulis (2014-2018 m.)* – 103 rungtynės, 466 taškai (vid. 4,5 tšk.)

Tel Avivo „Maccabi“ – 938 taškai – 2 lietuviai – 2006-2007m. (Simas Jasaitis)

Dar vienas klubas, kuriame visiška superžvaigžde buvo Šarūnas Jasikevičius. Po čempioniško sezono Barselonoje į Pini Gershono vadovaujamą komandą atvykęs Šaras iš karto tapo viena svarbiausių figūrų Tel Avivo ekipoje. Abu sezonai buvo pažymėti Eurolygos čempionų titulais – taip Šaras tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu krepšininku, tapusiu stipriausios Europos lygos nugalėtoju tris sezonus iš eilės (skaičiuojant nuo 2000 metų). Vis įspūdingiau rungtyniavęs Šaras dominavo Eurolygoje, o 2005 metais viską vainikavo dar vienas pergalingas finalo ketvertas ir MVP apdovanojimas. Per sužaistas 45 rungtynes Izraelyje, Šaras pelnė 711 taškų (vid. 15,8 tšk.).

Po įspūdingų sezonų Vilniuje į „Maccabi“ atvykęs buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Simas Jasaitis spėjo sužaisti 23 rungtynes, 19 iš jų pradėdamas starto penkete. Jis vidutiniškai pelnė po 9,9 taško, tačiau prieš tai trejus metus Eurolygos finale žaidęs Tel Avivo klubas kapituliavo ketvirtfinalio serijoje prieš titulą gynusius Maskvos CSKA krepšininkus. Snaiperis turėjo dar dvejus metus galiojusį kontraktą, tačiau klubas jį nutraukė, o Jasaitis persikėlė į Vitoriją.

Šarūnas Jasikevičius (2003-2005 m.)** – 45 rungtynės, 711 taškų (vid. 15,8 tšk.)

Simas Jasaitis (2006-2007 m.) – 23 rungtynės, 227 taškai (vid. 9,9 tšk.)

Pirėjo „Olympiakos“ – 876 taškai – 6 lietuviai – 2019m. (Mindaugas Kuzminskas)

Vienas iš Graikijos grandų naujosios Eurolygos istorijoje po savo sparnu yra priglaudęs 6 lietuvius. Artūras Karnišovas šiame klube yra rungtyniavęs 1997-1998 m. sezone, kai Eurolygos turnyrą dar rengdavo FIBA.

Sėkmingiausiai Pirėjo klube pasirodęs tautietis vienareikšmiškai yra Linas Kleiza. 2009-2010 m. Alphonso Fordo apdovanojimą gavęs puolėjas atvedė savo komandą iki Eurolygos finalo, kuriame kapituliavo prieš fantastiškai rungtyniavusią „Barcelonos“ ekipą. Pirėjaus klube Kleiza per 22 rungtynes pelnė 377 taškus (vid. 17,1 tšk.)

Nors taškų grafoje nepralenkiamas yra Kleiza, jei reikėtų atsakyti, kuriam Lietuvos krepšininkui laikas Pirėjuje buvo produktyviausias titulų skiltyje, tai būtų Martynas Gecevičius.

Iš „Lietuvos ryto“ į Graikiją 2011 metų vasarą persikėlęs gynėjas yra vienas iš trijų lietuvių, iškovojusių bent du Eurolygos titulus paeiliui (kartu su Jasikevičiumi ir Šiškausku). Visgi Martynas ant parketo nepasirodė nė vienoje finalo ketverto dvikovoje iš keturių, o daugumą taškų surinko žaisdamas 2011-2012 m. reguliariajame sezone ir „Top 16“ dvikovose (107 iš 127 taškų per 15 dvikovų). Antrajame sezone Georgioso Bartzoko pasitikėjimo neįgavęs snaiperis dažniausiai sėdėdavo ant suolo ir per visą sezoną tepelnė 15 taškų. Viso per 33 rungtynes įmesti 127 taškai ir 3,8 tšk. vidurkis.

Ne itin sėkmingai paskutinėje ganėtinai trumpos karjeros stotelėje sekėsi ir kitam snaiperiui Arvydui Macijauskui. 2006-2008 metais legendiniame Graikijos klube rungtyniavęs lietuvis sužaidė vos 14 rungtynių, per kurias pelnydavo po 13,8 tšk., o bendradarbiavimas su graikų klubu baigėsi teismais ir nepateisinusiais vilčių sezonais, kai klubas pasirodymą Eurolygoje baigė ketvirtfinalio etape.

2005 m. vasarą Vilniaus „Sakalų“ lyderis Renaldas Seibutis sudarė kontraktą su vyr. trenerio poste Joną Kazlauską turėjusiu „Olympiakos“. 2005-2006 m. sezone Lietuvos rinktinės gynėjas sužaidė 23 rungtynes, per kurias pelnė 144 taškus, o klubas pasirodymą baigė ketvirtfinalyje. Kitą sezoną jis buvo paskolintas Atėnų „Maroussi“ ekipai, o grįžęs po metų sužaidė tik 3 rungtynes ir taškų nepelnė.

Dar praėjusį sezoną „Olympiakos“ klube darbavosi ne tik vyriausiuoju treneriu kurį laiką buvęs Kęstutis Kemzūra, bet ir Mindaugas Kuzminskas, sužaidęs 6 mačus. Kuzminskas laimės Graikijoje nesurado – 5,8 taško vidurkis ir greita kelionė į Krasnodarą. 

„Olympiakos“ 2005-2006 metų sezone žaidė ir Eurelijus Žukauskas, tačiau dėl traumų jis ant parketo nepasirodė nė viename mače ir karjerą baigė Lietuvos klubuose.

Linas Kleiza (2009-2010 m.) – 22 rungtynės, 377 taškai (vid. 17,1 tšk.)

Arvydas Macijauskas (2006-2008 m.) – 14 rungtynių, 193 taškai (vid. 13,8 tšk.)

Mindaugas Kuzminskas (2019 m.) – 6 rungtynės, 35 taškai (vid. 5,8 tšk.)

Renaldas Seibutis (2005-2006 m.; 2007-2008 m.) – 26 rungtynės, 144 taškai (vid. 5,5 tšk.)

Martynas Gecevičius (2011-2013 m.)** – 33 rungtynės, 127 taškai (vid. 3,8 tšk.)

Stambulo „Fenerbahče“ – 400 taškų – 4 lietuviai – dabar rungtyniauja Edgaras Ulanovas

Stambulo komandoje yra rungtyniavę trys krepšininkai, o neseniai su geltonai juodais kontraktą pasirašė ilgametis žalgirietis Edgaras Ulanovas.

Sėkmingiausią sezoną statistiškai „Fenerbahče“ klube yra sužaidęs Linas Kleiza. Vienu brangiausių krepšininku Europoje tapęs Kleiza į naują, Željko Obradovičiaus erą, pradedantį klubą atvyko būti nominaliu lyderiu, tačiau lūkesčiai liko nepateisinti – klubas iškrito jau „Top 16“ etape, o 2010 m. Eurolygos rezultatyviausias žaidėjas per 24 rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 10,1 taško. Po sezono kontraktas buvo nutrauktas.

2010-2011 m. sezone Stambulo komandai atstovavo du lietuviai – nuo pat sezono pradžios čia rungtyniavęs Darjušas Lavrinovičius ir po gero pasirodymo su „Lietuvos ryte“ prie Turkijos krepšinio flagmano prisijungęs Šarūnas Jasikevičius.

Vis dėlto didelio vyr. trenerio Neveno Spahijos pasitikėjimo neturėję tautiečiai buvo tik atsarginiais krepšininkais, o klubas iš stipriausio Europos turnyro pasitraukė „Top 16“ etape. Darjušas per sužaistas 16 rungtynių reguliariajame sezone ir geriausiųjų šešioliktuke pelnė 128 taškus (vid. 8 tšk.), tuo metu ilgametis rinktinės atakų generolas rinko po 4,8 tšk.

Linas Kleiza (2013-2014 m.) – 24 rungtynės, 243 taškai (vid. 10,1 tšk.)

Darjušas Lavrinovičius (2010-2011 m.) – 16 rungtynių, 128 taškai (vid. 8 tšk.)

Šarūnas Jasikevičius (2011 m.) – 6 rungtynės, 29 taškai (vid. 4,8 tšk.)

Edgaras Ulanovas (nuo 2020 m.)

Berlyno „ALBA“ – 344 taškai – 3 lietuviai (1 Eurolygoje) – 2019-2020m. (Rokas Giedraitis)

Pastaruosius trejus metus Berlyno komandoje turėjome Lietuvos atstovą. Pirmus metus – Marių Grigonį, kitus dvejus – Roką Giedraitį. Rokas tapo pirmuoju lietuviu Eurolygoje, atstovavusiu Berlyno komandai. Pirmajame sezone puikiai pasirodę Europos taurėje (užimta antra vieta, finale nusileidžiant tik „Valencia“ ekipai), antraisiais metais Berlyno komanda rungtyniavo Eurolygoje.

Lietuvos rinktinės žaidėjas su 13,8 tšk. buvo rezultatyviausias ALBA žaidėjas, o sezonas vainikuotas taure ir čempionų titulu Vokietijoje. Puikūs rodikliai Eurolygoje neliko nepastebėti – Giedraitis kitą sezoną vilkės Ispanijos čempionų iš Vitorijos marškinėlius. 

Marius Grigonis su Berlyno ekipos marškinėliais žaidė Europos taurėje. Po puikaus sezono Tenerifėje, kuris buvo pažymėtas Čempionų lygos finalo MVP, Marius Grigonis rungtyniavo Berlyne, kur Europos taurėje per sužaistas 16 rungtynių rinkdavo po 11,6 tšk.

Jau kitą sezoną Lietuvos rinktinės gynėjas prisijungė prie Kauno „ Žalgirio“ ekipos, kurioje rungtyniauja iki šiol. 

Prieš daugiau nei 15 metų Berlyne rungtyniavo ir Klaipėdos „Neptūno“ legenda Martynas Mažeika. Per du sezonus jis sužaidė 12 rungtynių ir pelnydavo po 4,2 taško, o komanda Europos taurėje pasirodymus abu kartus baigė dar reguliariajame sezone.

Rokas Giedraitis (2018-2020 m.) – 25 rungtynės, 344 taškai (vid. 13,8 tšk.)

Marius Grigonis (2017-2018 m.)

Martynas Mažeika (2004-2006 m.)

Maskvos srities „Chimki“ – 293 taškai – 2 lietuviai – 2009-2010 m.(Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas)

Nors prie „Chimki“ vairo eilę metų stovėjo ir dabar klube dirbantis Rimas Kurtinaitis, treneriu buvo ir Kęstutis Kemzūra, lietuvių žaidėjų šiame klube dirbant mūsų treneriams nebuvo (Marijonas Petravičius buvo trumpam sudaręs kontraktą, bet dėl sveikatos problemų Maskvos srities komandoje sužaidė vos vienerias rungtynes prieš Krasnojarsko klubą).

Vieninteliai du lietuviai, Eurolygoje atstovavę tuo metu Sergio Scariolo vadovaujamai „Chimki“ – Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas. Abu jie buvo svarbiausi priekinės linijos žaidėjai, per 16 sužaistų rungtynių rinkę atitinkamai po 8,2 ir 10,1 taško.

Kaip galima spręsti iš sužaistų Eurolygoje rungtynių skaičiaus, „Chimki“ klubo Eurolygos debiutas ypatingai sėkmingas nebuvo – pasirodymas baigtas „Top 16“ etape. Pauliui Jankūnui tai buvo vienintelis karjeros sezonas ne Kauno „Žalgirio“ ekipoje – po sezono Rusijoje, atmetęs „Lietuvos ryto“ pasiūlymą, jis sugrįžo į laikinosios sostinės ekipą, kurioje rungtyniauja iki šiol. 

Robertas Javtokas (2009-2010 m.)  16 rungtynių, 162 taškai (vid. 10,1 tšk.)

Paulius Jankūnas (2009-2010 m.) – 16 rungtynių, 131 taškas (vid. 8,2 tšk.)

Stambulo „Anadolu Efes“ – 231 taškas – 1 lietuvis – 2001-2002m. (Saulius Štombergas)

Po sezono FIBA Suprolygoje į Eurolygą sugrįžęs klubas pasikvietė Eurolygos vicečempioną Saulių Štombergą. Jis buvo itin svarbus Stambulo ekipos žaidėjas – iš sužaistų 20 rungtynių tik vienų nepradėjo starto penkete bei pelnydavo po 11,6 taško. Tuometinis „Efes Pilsen“ pasirodymą baigė „Top 16“ etape. Po sezono Štombergas grįžo į Kauno „Žalgirį“. 

Saulius Štombergas (2001-2002 m.) – 20 rungtynių, 231 taškas (vid. 11,6 tšk.)

„Valencia“ – 173 taškai – 4 lietuviai (vienas Eurolygoje) – 2014 m. (Kšištofas Lavrinovičius)

Nors Eurolygos mačuose „Valencia“ marškinėlius yra vilkėjęs tik Robertas Javtokas, tačiau čia karjerą baigė Mindaugas Timinskas, trumpai spėjo pažaisti ir Mindaugas Lukauskis, ir Kšištofas Lavrinovičius, kuris nors ir negalėjo rungtyniauti Europos taurėje (nes sezoną pradėjo Kaune, o į Valensiją atvyko per vėlai, kad galėtų rungtyniauti europiniame turnyre), tapo šios lygos čempionu.

Tuo metu Javtokas Valensijoje sužaidė sėkmingiausią sezoną klubo istorijoje – tuometinė „Power Electronics Valencia“ pateko į Eurolygos ketvirtfinalį ir šiame etape tik po atkaklios kovos nusileido Madrido „Real“ klubui.

Rinktinės kapitonas buvo svarbus žaidėjas – jis tik vienas rungtynes pradėjo ne starto penkete, o Javtoko vidurkis buvo 8,2 tšk. Nors komanda pasirodė puikiai, dėl prastokai susiklosčiusių Ispanijos pirmenybių „Valencia“ kitą sezoną rungtyniavo Europos taurėje, o centras persikėlė į paskutinę karjeros stotelę – Kauno „Žalgirį“.

Robertas Javtokas (2010-2011 m.) – 21 rungtynės, 173 taškai (vid. 8,2 tšk.)

Mindaugas Timinskas (2005-2008 m.)

Mindaugas Lukauskis (2012 m.)

Kšištofas Lavrinovičius (2014 m.)

Vilerbano ASVEL – 100 taškų – 3 lietuviai (2 Eurolygoje) – 2018-2019 m. (Mantas Kalnietis)

Paskutinis mūsų atstovas vienoje pajėgiausių Prancūzijos ekipų – Lietuvos rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis. Į Tony Parkerio vadovaujamą klubą atvykęs gynėjas buvo vienas pagrindinių krepšininkų Prancūzijos čempionų titulą iškovojusioje komandoje.

Tiesa, klubas rungtyniavo antrajame pagal pajėgumą Europos turnyre, kur po 10,2 taško rinkęs Kalnietis buvo svarbus žaidėjas, tačiau klubas netikėtai suklupo ketvirtfinalyje pralaimėjęs Andoros „MoraBanc“ ekipai. Kitą sezoną dvejų metų Eurolygos licenciją gavusi ASVEL komanda su Kalniečiu sutarties nepratęsė – jis persikėlė į Krasnodarą, kur žaidžia iki šiol.

Eurolygoje Vilerbano klube yra rungtyniavę kiti du lietuviai – Rolandas Alijevas ir Mindaugas Lukauskis. Pastarasis į Prancūziją atkeliavo po įspūdingo sezono Vilniuje, kai buvo iškovoti visi titulai, tarp jų – ir Europos taurė. Vienoje grupėje su Kauno „Žalgiriu“ žaidęs ASVEL klubas surinko tris pergales ir į „Top 16“ etapą nepateko. Per 10 rungtynių (visas jas pradėjo starto penkete) vis dar krepšinį žaidžiantis Lukauskis pelnė 81 tašką (vid. po 8,1 tšk.).

Trumpai Prancūzijos klube Eurolygoje žaidė ir Rolandas Alijevas. 2003-2004 m. sezone 2003 m. jaunimo Eurolygos čempionas ir MVP per 6 rungtynes pelnydavo po 3,2 tšk., o ASVEL pasirodymą baigė reguliariajame sezone su vos 2 pergalėmis per 14 rungtynių. Alijevas savo karjerą toliau tęsė Šveicarijoje, o į Eurolygą trumpam buvo grįžęs 2008 metais vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius.

Mindaugas Lukauskis (2009-2010 m.) – 10 rungtynių, 81 taškas (vid.  8,1 tšk.)

Rolandas Alijevas (2003-2004 m.) – 6 rungtynės, 19 taškų (vid. 3,2 tšk.)

Mantas Kalnietis (2018-2019 m.)

Sankt Peterburgo „Zenit“ – 0 taškų – 1 lietuvis – dabar rungtyniauja Artūras Gudaitis

Nors „Zenit“ klube (kuris tuo metu dar rungtyniavo Maskvoje) 2006-2007 m. yra rungtyniavęs Eurolygos ir Europos čempionato nugalėtojas Giedrius Gustas, lietuvio debiutas šiame klube rungtyniaujant Eurolygoje turėtų įvykti šių metų rudenį – į Sankt Peterburgo komandą atvyksta Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Artūras Gudaitis. Dvejų metų kontraktą pasirašęs centras turėtų tapti svarbia ambicingą komandą surinkusios „Zenit“ dalimi. Tai tik antrasis šios ekipos sezonas stipriausiame krepšinio turnyre Europoje.

Artūras Gudaitis(nuo 2020 metų)

Giedrius Gustas (2006-2007 m.)

Miuncheno „Bayern“ – 0 taškų – 0 lietuvių

Belgrado „Crvena Zvezda“ – 0 taškų – 0 lietuvių

Klubas Klube žaidusių krepšininkų skaičius (Eurolygoje)  Bendras rungtynių skaičius Bendras taškų skaičius 
Milano „Olimpia“ 7 239 1950
Atėnų „Panathinaikos“ 5 229 1688
Vitorijos „Baskonia“ 7 137 1390
Maskvos CSKA 3 124 1343
„Barcelona“ 2 109 1114
Madrido „Real“ 4 169 1015
Tel Avivo „Maccabi“ 2 68 938
Pirėjo „Olympiakos“ 6 101 876
Stambulo „Fenerbahče“ 4 46 400
Berlyno ALBA 3 (1) 25 344
Maskvos srities „Chimki“ 2 32 293
Stambulo „Anadolu Efes“ 1 20 231
„Valencia“ 4 (1) 21 173
Vilerbano ASVEL 3 (2) 16 100
Sankt Peterburgo „Zenit“ 2 (1) 0 0
Belgrado „Crvena Zvezda“ 0 0 0
Miuncheno „Bayern“ 0 0 0

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (9)
Xdd
saule šviečia, žydi gėlės, aš pisuosi kaip pašėlęs. savo birką kaišalioju, o po to apjogurtuoju. merga sako neskanu, o man pochui, man smagu
2020-07-28
+2
Atsakyti
djgaffer
Anksčiau EL grandai kovodavo dėl mūsų žaidėjų,visi norėjo mūsiškių.O dabar grandai lietuvius retai ima,pačioje EL be Žalgirio tik 4 lietuviai kituose klubuose žais.Tai matosi ir rinktinės rezultatuose,kai medalius jau senokai matėm.Gal ateinanti karta kažką daugiau pasieks.
2020-07-28
+2
Atsakyti
mvp
macijauskas uz pastovu nuolatini zk atserima
2020-07-28
+1
Atsakyti
šitam sąraše trūksta Sienos mdp...
2020-07-28
+1
Atsakyti
Akromas
Montepaschi jau senokai nebėra Eurolygoj. Dėl to ir neįtraukė į sąrašą.
2020-07-28
-1
Atsakyti
uz zalgiri
cirkas ziuret kaip sumala viska i viena. o realybe tokia kad po 2010 is esmes neturim jokiu el zvaigzdziu,geriausiu atveju vidutiniokai. iki 2000 buvo karnisovas, sabonis, einikis, tada atejo jaskos ir siskausko era. o po ju liko tik pilkos vidutinybes, thanks sabonio valdymui ir zalgiriui kurie baigia numarint lietuviska krepsini
2020-07-28
+1
Atsakyti
Arvis
2000-2010 turejom geru zaideju :)
2020-07-28
+3
Atsakyti
Macas
Macas istikro koks rimtas buvo wow
2020-07-28
+3
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 9

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.