Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta
Nuotr.: BasketNews.lt/D. Lukšta

Thomasas Walkupas su komandos draugais Lietuvoje suformavo tokį ryšį, kad net būdamas toli Amerikoje juos vadina šeimos nariais. Todėl, kai prieš porą savaičių jis parvyko į Kauną, tai buvo tarsi sugrįžimas namo.

„Vos tik įžengęs į rūbinę ir pamatęs Jankį, negalėjau nustoti šypsotis. Tas pats su Mariumi, Milu. Mes nuolat su jais juokaujame. Nuostabu juos matyti ir tikrai džiaugiuosi, kad čia sugrįžau“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo 27 metų krepšininkas.

Walkupas „Žalgirio“ hierarchijoje yra vis svarbesnis žmogus ir tai iliustruoja vienas skaičius –  Kaune jam tai bus trečiasis sezonas. Mažai amerikiečių Nemuno ir Neries santakoje yra rungtyniavę bent tris sezonus.

Paskutinis toks buvo DeJuanas Collinsas, po konfliktų palikęs komandą 2012 metais, „Žalgiryje“ jis rungtyniavo kiek daugiau nei tris sezonus. Lygiai tris sezonus žaidė Marcusas Brownas, o kiek daugiau nei 5 – Tanoka Beardas.

Walkupas įsirašo savo pavardę į „Žalgirio“ istoriją ir kuo toliau, tuo labiau supranta, kad ne visada žolė kitoje tvoros pusėje yra žalesnė.

„Net krepšininkai, kurie čia žaidė ir išvyko, man yra sakę negalvoti, kad visur bus taip pat, – atskleidė Walkupas. – Man patinka čia dirbantys žmonės, kaip jie elgiasi su žaidėjais, kaip supranta ir rūpinasi mumis, mūsų kūnais, traumomis. Žmonės čia gerbia žaidėjus.“

Vasarą Walkupo paslaugos buvo siūlomos kelioms Eurolygos komandoms, privačiai jis kalbėjo ir apie galimybę bandyti praverti NBA duris, tačiau galiausiai niekur kraustytis jam nereikėjo.

„Kai praėjo terminas, iki kurio galėjau išvykti, buvau labai laimingas, kad lieku čia“, – sakė Walkupas.

– Kaip reagavote į žinią apie Šarūno Jasikevičiaus ir jo štabo persikėlimą į Barseloną? – „BasketNews.lt“ paklausė Walkupo.
– Aš mėgavausi žaisdamas jam, todėl tai išgirsti buvo sunku. Ir, aišku, tai sukūrė tam tikrą nežinią. Aš nesijaudinau dėl to, kas bus kitas treneris, ar koks treneris yra Schilleris. Tiesiog galvojau, kur pats atsidursiu, ar manęs reikės. Kai buvo pasirašyta sutartis su treneriu, su keliais naujokais, viskas stojo į savo vietas. Grįždamas čia jaučiuosi patogiau nei tai būtų buvę kur nors kitur.

– Matėme, kaip per paskutinius porą metų keitėsi jūsų vaidmuo komandoje, tapote pagrindiniu įžaidėju. Dabar ne vienam kyla klausimas, ar jums seksis šioje pozicijoje, kai nebėra Šaro.
– Geras dalykas tas, kad per dvejus darbo su Šaru metus daug išmokau. Tai – didžiulis laiko tarpas ne tik išmokti Šaro sistemą, bet ir apskritai pagerinti savo supratimą apie krepšinį. Su treneriu Schilleriu jau ne kartą kalbėjomės apie tai, kur jis mane mato aikštėje. Nėra taip, kad Šarui išvykus aš pamiršau visas pamokas, kurių jis mane išmokė. Laukiu trenerio Schillerio pamokų ir augimo su juo. Jaučiuosi labai užtikrintas dėl savo sugebėjimų ir žaidimo įžaidėjo pozicijoje. Manau, man tai – labiausiai tinkama pozicija. Ten pat mane mato ir treneris.

– Jau teko girdėti kelias istorijas, kaip treneris Schilleris su visais žaidėjais kalbėjosi asmeniškai, parodė vaizdo klipus, kas patiko ar nepatiko žaidime. Ar galite plačiau papasakoti, kaip atrodė jūsų pokalbis?
– Žaidėjas iš trenerio labiausiai nori žinoti savo vaidmenį. Nuo pat pirmojo pokalbio jis turėjo labai aiškią viziją, ko iš manęs nori. Jis buvo labai pasiruošęs ir tai daug reiškia. Jis čia naujokas, o aš sugrįžtu ne pirmus metus. Nebuvome pažįstami, bet jis į pokalbį atėjo pasiruošęs, peržiūrėjęs rungtynių. Būdamas žaidėjas negali nieko daugiau reikalauti.

Jis parodė gerų momentų, parodė blogų. Nebuvo taip, kad vien tik girtų – pasakė, ir kas jam nepatiko. Tai buvo labai geras susitikimas.

Nuotr. BasketNews.lt/D. Lukšta

– Treneris Schilleris atvyksta iš kitokios aplinkos, kitokio krepšinio pasaulio. Ar jam padeda tai, kad „Žalgirio“ rūbinė yra labai tvirta, su aiškiomis taisyklėmis ir daugybe čia pernai žaidusių vaikinų?
– Neabejotinai. Aš galiu kalbėti iš žaidėjo perspektyvos, bet kai strigau pirmąjį sezoną, visi ilgiau komandoje žaidę krepšininkai rūbinėje buvo labai padedantys ir palaikantys. Man tai padėjo persilaužti.

Treneris čia mokosi, kaip ir mes mokomės. Džiaugiuosi, kad mūsų valdžia išliko tokia pati – komandą sudaro ne tik treneriai ir žaidėjai, bet ir biuro darbuotojai, gydytojai. Esu tikras, kad jam yra smagiau atvykti į stabilią organizaciją.

– Visi kalba, kad Jankis ir Milas yra šios komandos veteranai, Marius Grigonis turi vis svaresnį balsą. Bet ar jaučiate, kad Thomasas Walkupas irgi tampa kertiniu šios rūbinės akmeniu?
– Taip. Būdamas čia trečius metus ir žaisdamas įžaidėjo pozicijoje, turiu būti lyderis. Tai atspindi ir mano asmenybę – noriu būti lyderis, noriu būti girdimas rūbinėje, noriu padėti komandos draugams. Mūsų emociniai lyderiai yra tavo paminėti žaidėjai ir tai yra labai stiprus branduolys. Tai žmonės, kurių balsai girdisi, jie padeda pritapti naujokams, paaiškina, ko čia tikėtis. Turėdamas tokį vaidmenį, jaučiuosi labai gerai.

– Kaip atrodė jūsų paskutiniai 3-4 mėnesiai? Grįžote į Teksasą ir apsistojote pas šeimą?
– Taip, gyvenau pas jaunesnįjį brolį. Turėjau sporto salę ir treniruoklių kambarį savo vidurinėje mokykloje. Man labai pasisekė, kad pavyko sportuoti tokiais laikais. Aišku, daug laiko praleisdavome su šeima, draugais. Vengdavome vakarėlių ar neatsakingai besielgiančių žmonių, todėl su artimaisiais praleidome daug laiko. Kai gali jiems skirti laiko, tai labai smagu.

– Sportavote individualiai ar su treneriu?
– Turėjau bičiulių, kurie padėdavo padavinėdami kamuolį ir pan. Žinote, man 27-eri metai, tai nereikia trenerio, kuris pravestų treniruotę. Turime metimų mašiną, daug laiko praleidau dirbdamas su ja. Norėjau patobulinti savo metimą, todėl gerai, kad tai turėjau.

– Kaip tik norėjau klausti, ką per vasarą labiausiai pavyko patobulinti?
– Dirbau ties metimais, kamuolio varymusi ir floateriais. Tai – tos vietos, kurios jaučiau, kad labiausiai turiu patobulinti.

– Ar būnant JAV pavyko palaikyti santykius su vyrukais iš „Žalgirio“?
– Aišku, pasaulis dabar labai mažas. Pakeli telefoną ir gali paskambinti, parašyti žinutę, susisiekti per instagramą. Visą laiką su jais kalbėjausi. Aplinkiniams Amerikoje vis sakydavau, kad pasiilgstu savo lietuvių komandos draugų, jie man dabar kaip šeima. Rūbinėje mes būname likus valandai iki treniruotės, po jos liekame dar papildomai valandai. Akivaizdu, kad dar dvi valandas kartu praleidžiame treniruotėse. Kartu su jais būname 3,5 val. ryte ir dar porą valandų vakare, jie tampa kaip broliais. Vos tik įžengęs į rūbinę ir pamatęs Jankį, negalėjau nustoti šypsotis. Tas pats su Mariumi, Milu. Mes nuolat su jais juokaujame. Nuostabu juos matyti ir tikrai džiaugiuosi, kad čia sugrįžau.

– Mums čia kalbantis Milaknis ką tik praėjo ir patraukė per dantį dėl NBA „langų“. Ar fanai turėtų jaudintis, kad spalį galite išvykti į NBA?
– Ne. Tikrai ne. Apie tai (su agentu) kalbėjomės vasarą, tačiau čia grįžau tam, kad žaisčiau visą sezoną.

– Ar komandoje kalbatės apie tai, kaip bus su sezono startu? Ar jis prasidės laiku?
– Tiesą sakant ne. Gal, kai tai artės, pagalvosime, bet dabar dėl to nesijaudinu. Manau, jeigu leisi tokioms mintims įlįsti į galvą, pradėsi galvoti, kad galima kelias treniruotes pailsėti, nežinia, ar žaisi ir t.t. Manau, kol būsi tinkamai nusiteikęs, pasiruoši sezonui geriau.

– Startuoja NBA atkrintamosios, ar seksite jas?
– Taip, aišku. Kadangi žaidžiama burbule, pirmosios rungtynės prasideda 20.30 val., tai galėsiu jas pasižiūrėti gyvai. Tada įprastai pažiūriu dar vienas naktines rungtynes ir dar vienų rungtynių įrašą ryte. NBA krepšiniui niekas neprilygsta, jis labai smagus, ypatingai atkrintamosios. Sezono metu taip pat žiūriu koledžų krepšinį ir Eurolygą. Praktiškai visą laiką aplink mane būna krepšinis.

– Ar turite kokią palaikomą NBA komandą ar žaidėją?
– Ne, manau, kad labiau tiesiog mokausi. Aišku, dalis manęs į tai žiūri kaip į pramogą, nes NBA žaidimas smagus, bet aš stebiu judesius, metimus. NBA žaidėjai yra labai kūrybingi ir nuolat į savo repertuarą kažką prideda. Manau, dalį laiko tiesiog mokausi stebėdamas įvairius taškų rinkėjus. Pastaruoju metu man labai patinka stebėti Jamesą Hardeną, Damianą Lillardą. Visada smagu stebėti Luką Dončičių.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (9)
marka vilenskas
Respektas Thomas\'ui. Smagu, kad bent keli pernykščios komandos legionierių liko šiam sezonui.
2020-08-19
+1
Atsakyti
Dainora
uztikrinsiu kad tomukas neliudetu kaime
2020-08-18
-3
Atsakyti
Lucky
Šiaip tai Dijora, o ne Dainora
2020-08-19
-1
Atsakyti
Ech
Walkupas saro palikimas kaunui, keista matyt bus walkuoa aikstelej kai prie sonines linijos nerekaus saras, manau cia bus zaliu lyderis, o ne lauvergnai ir pns
2020-08-18
-1
Atsakyti
taip
Aš ir taip pat matau. daugiau lyderio rolės imsis su Grigoniu, Lekavičium. Įdomu ar atrodys Žalgiris kaip komanda šį sezoną , ar bus pavieniai kariai
2020-08-18
-1
Atsakyti
djgaffer
Retai kada pas mus taip ilgai išsilaiko legionieriai.Metai,du ir traukia kitur.O Walkupas pateko į tą išrinktųjų ilgalaikių klubą ir tapo jau kaip savas.Kasmet rodo vis geresnį žaidimą,tai šį sezoną gal matysim dar daugiau Walkupo lyderiavimo.
2020-08-18
+2
Atsakyti
Antanas
musu erzilus eilini sezona Zalgiris dauzys
2020-08-18
Atsakyti
Autistas
As zinau del ko jis jauciasi gerai musu Thomas
2020-08-18
-3
Atsakyti
kunigas
Kaipgi nesijausi kaip namie kai komanda laiko tol kol ismoko zaisti
2020-08-18
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 9

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.