Martino Schillerio schemose vaidmens neįgavęs Tomas Dimša galėjo likti ant Kauno „Žalgirio“ atsarginių suolelio ir kiekvienas rungtynes pasitikti su nežinia, ar gaus šansą trumpai pasirodyti aikštelėje.
Tačiau karjeros sezonas Panevėžio „Lietkabelyje“ sukėlė gynėjo ambicijas, kurios neapsiribojo tik buvimu elitinio Europos klubo dalimi.
26-erių kaunietis troško nešti indėlį į komandos rezultatus, todėl gyventi laukimu ant suolo jis nebenorėjo.
„Nebuvo taip, kad Schilleris nematė manęs komandoje, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo Dimša. – Niekas iš ten manęs nevarė. Tiesiog po pokalbio su treneriu supratau, kad man nelabai bus minučių. Dėl to nusprendžiau išvykti, nebuvo jokių pykčių. Nenorėjau metus laiko praleisti nežaisdamas.“
Dimša pokalbiui su naujuoju „Žalgirio“ specialistu susėdo po Kaune vykusio Eurolygos ikisezoninio turnyro, kuriame jis vienintelis iš dvyliktuko negavo nė akimirkos pasireikšti per dvejas rungtynes. Prieš tai draugiškuose susitikimuose rungtyniavusiam atletui tai tapo savotišku signalu.
Dar daugiau nežinomybės pridėjo ir tuomet neaiški Patricio Garino situacija, kuris tęsė reabilitaciją po kryžminių kelio raiščių traumos. Dabar argentinietis dėl įplyšusio menisko yra iškritęs iš rikiuotės mažiausiai iki gruodžio mėnesio ir kol kas šia vieta dvyliktuke dalijasi du jaunuoliai – Marekas Blaževičius ir Karolis Lukošiūnas.
„Galėjau laukti ir žiūrėti, kas čia bus, – tęsė sutartį 2+1 su „Žalgiriu“ pasirašęs Dimša. – Dabar matosi, jog Garino nežais kurį laiką. Neaišku, kaip būtų buvę. Bet manęs niekas nevarė, galėjau laukti ir žiūrėti, kaip bus. Bet laukti ir sėdėti… Man jau ne 20 metų, norisi žaisti.“
Tomas Dimša
Komanda: |
Las Palmo Herbalife Gran Canaria |
Pozicija: | SG |
Amžius: | 26 |
Ūgis: | 196 cm |
Svoris: | 85 kg |
Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pritarė nedėkingoje situacijoje atsidūrusiam kauniečiui, kuris į gimtąjį miestą tarpsezoniu po penkmečio sugrįžo Šarūno Jasikevičiaus kvietimu.
Dimša kitą komandą nuomos pagrindais rinkosi iš dviejų variantų – Bursos „Tofaš“ ir Las Palmo „Gran Canaria“. Vokietijoje ir Italijoje anksčiau rungtyniavęs krepšininkas iškart krypo link Ispanijos dėl galimybės varžytis stipriausiose nacionalinėse pirmenybėse ir Europos taurės turnyre.
„Tofaš“ be vietinės Turkijos lygos rungtyniauja ir FIBA Čempionų lygoje, kurioje Dimša pernai su „Lietkabelio“ marškinėliais rinko po 13,2 taško. Dabar vertindamas savo apsisprendimą keltis į „Gran Canaria“, Dimša džiaugiasi dar labiau dėl paskutinės minutės korekcijų Čempionų lygoje.
„Tuo momentu dar net nebuvo aišku, jog Čempionų lyga dar skels grupes, – sakė Dimša. – Kai dabar pagalvoji, tai net geriau, kad vykau į Las Palmą, kur – aukštesnis lygis, komanda – su istorija, neseniai žaidusi Eurolygoje.“
Vykti į Kanarų salyną skatino ir kiti faktoriai.
2016-2017 m. sezone Tenerifėje rungtyniavo Dimšos geras draugas Marius Grigonis, tąkart laimėjęs Čempionų lygą, tapęs finalo MVP bei iš Kanarų parsivežęs geriausius prisiminimus.
Tuo metu „Gran Canaria“ ekipai vadovaujančio Porfirio Fisaco atmintyje Dimšos pavardė išliko iš praėjusio sezono, kada taikliarankis tritaškiais metimais bombardavo tada jo treniruotą Saragosos „Casademont“.
„Žalgirio“ sistemos auklėtinis Čempionų lygos aštuntfinalio serijoje per dvejas rungtynes vidutiniškai atseikėjo po 4 tolimus metimus ir 17 taškų, taip pat išdalino po 4 rezultatyvius perdavimus.
„Jis atsiminė mane iš tada, todėl norėjo manęs – sako žaisk, kaip žaidei. Džiaugiuosi, kad gaunu savo laiko, – pasakojo Dimša, greitai tapęs pagrindiniu Las Palmo klubo atakuojančiu gynėju. – Jie turėjo mano pozicijos žaidėją, sakė, jog dalinsiuosi laiką su juo, bet dabar išėjo taip, kad jis išvyko.“
Prieš mėnesį Las Palme nusileidęs Dimša įsisuko į dėl COVID-19 sujauktą komandos grafiką: iš pradžių teko savaitės karantinas dėl klube nustatyto apsikrėtimo koronavirusu, o po to – keliauti ir žaisti vieną Europos taurės ir Ispanijos lygos mačą po kito. Krepšininkas skaičiavo, jog per mėnesį turėjo tik 5-6 komandines treniruotes susipažinti su trenerio sistema.
Tiesa, šią savaitę Europos taurės mačas su Trento „Dolomiti Energia“ buvo nukeltas dėl Italijos ekipoje įsisukusio COVID-19 viruso. Atsiradęs papildomas laikas – galimybė lietuviui įsitvirtinti trenerio schemose.
Debiutas su naująja komanda lietuviui skirtinguose frontuose susiklostė skirtingai. Pirmajame Europos taurės mače Dimša prie pergalės prieš Nantero 92 prisidėjo 6 taškais, tuo metu ACB lygos susitikime Las Palme apsilankiusi Madrido „Real“ šeimininkams nepaliko jokių vilčių ir šeimininkus nušlavė 90:65. Į karališkojo klubo krepšį Dimša įmetė 8 taškus, atkovojo 3 kamuolius ir 5 kartus suklydo.
Po triuškinamo pralaimėjimo įpusėjusi nesėkmių serija Ispanijos lygoje išsitęsė iki šešių paeiliui, dėl kurios strategas Fisaco vietinei žiniasklaidai teigė „prisiimantis atsakomybę ir suprantantis, jeigu bus atleistas iš komandos“.
Tačiau šio specialisto kėdę bent jau kol kas gelbėja solidus startas Europos taurėje, kurioje per keturis turus laimėta trissyk.
„Natūralu, kad tie pralaimėjimai kažkiek duoda (spaudimo, – aut. past.), – komandos situaciją komentavo Dimša. – Savaitgalį pralaimi ACB rungtynes, o tada laimi prieš stiprią komandą Europos taurėje. Ir taip kartojasi – savaitę iš savaitės. Bent tiek gerai, kad mes laimėjome rungtynių Europos taurėje, kadangi kitu atveju būtų dar sunkiau.“
„Žalgiriui“ priklausantis gynėjas Europos taurėje per pirmuosius tris mačus, žaisdamas po 22 minutes, rinko po 10,3 taško, 2,7 rezultatyvaus perdavimo, 1,7 atkovoto kamuolio bei 11,3 naudingumo balo.
Ispanijos pirmenybėse jo vidurkiai – kuklesni: po 6,5 taško ir 1,8 atkovoto kamuolio per 21 žaidimo minutę.
Žaidimą stipriausiame Europos nacionaliniame čempionate (ACB) Dimša priima kaip iššūkį išmėginant save prieš elitinius Senojo žemyno klubus, iš kurių beveik pusė – 8 iš 19, įskaitant ir „Gran Canaria“ – kaunasi Eurolygoje arba Europos taurėje.
„Tikrai jaučiasi tas lygių skirtumas – fiziškumas, greičiai, – pasakojo Dimša. – Visada žaidi prieš geras komandas, mes nesame Eurolygos klubas, tad mums visada reikia žaisti iš visų jėgų.
Kai lygoje rungtyniauja tokios komandos, pagal žaidimo planą lieka vis mažiau situacijų, kur galima atakuoti, rasti silpnesnį žmogų. Tas lygis parodo, kad visos komandos – žiauriai stiprios.“
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.