Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Spalio pabaigoje prasidėjusi Utenos „Juventus“ saviizoliacija komandos treneriui Žydrūnui Urbonui leido dar kruopščiau išanalizuoti ekipos žaidimą, o taip treneriui gimė mintis apie vieną pokytį sudėtyje.

Šį sezoną metamos baudos

74%
15,3
Pataiko: 15,3
Taiklumas: 73,9%
Vieta lygoje: 4
Geriausias pasiekimas: 25
Blogiausias pasiekimas: 5
Daugiausia pataiko: Julius Jucikas

Baigiantis rudeniui strategas rado atsakymą – lengvąjį krašto puolėją Jamelą Artisą pakeitė vienas ryškiausių šio LKL sezono krepšininkų Vaidas Kariniauskas.

Dabar „Juventus“ viską turi pradėti iš naujo. Ir dėl naujo įžaidėjo įvedimo į sistemą, ir dėl komandos formos įgavimo, kadangi devyni COVID-19 virusu sirgę krepšininkai turėjo ilgą laiką užsidaryti namuose.

„Būtų labai įdomu, jeigu tokia situacija su komandos užsikrėtimu virusu nutiktų prieš pat atkrintamąsias varžybas, jeigu dvi savaites prieš tai praleistume bute. Praktiškai sezonas būtų visiškai palaidotas. Gerai, kad iš mūsų devyni krepšininkai jau persirgo. Galbūt yra geriau, jeigu tai vyksta dabar“, – interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Urbonas.

„Juventus“ po aštuonerių LKL rungtynių turi keturias pergales, o pastarąjį pralaimėjimą prieš Vilniaus „Rytą“ klubas patyrė iškart krepšininkams išėjus iš saviizoliacijos.

„BasketNews.lt“ interviu su Žydrūnu Urbonu – apie sezono pradžią, komandą papildžiusį Kariniauską, išsiskyrimo su Artisu priežastis, sėkmingą Igno Vaitkaus ir Martyno Gecevičiaus žaidimą, 3x3 krepšinį ir Žygimanto Skučo bandymą apsiginti prieš varžovą mojuojant batu.

– Treneri, pirmiausia, kokį įspūdį jums palieka 2020-2021 metų krepšinio sezonas Lietuvoje ir Europoje?
– Aš sakau, kad vyksta toks medinis sezonas. Nežinau, kaip pandemija bus suvaldyta, bet turbūt geriausiu atveju po sezono komandoms reikės įteikti šokoladinius medalius – suvalgai ir pamiršti. Viskas dėl to, jog yra nelygios sąlygos. Vieni suserga, kiti – nesuserga, vieni yra formoje, kiti – ne formoje. Taip pat pažiūrėkite, kiek yra traumų. Žymiai didesnis kiekis, o dar niekas nefiksuoja mažų traumų. Imant ir mūsų komandą, jų yra apstu.

– Ar pastebite, kad šį sezoną žaidimo kokybė yra prastesnė?
– Absoliučiai taip, net būtų įdomu pasižiūrėti į komandų statistiką, manau, kad šiais metais klaidų skaičius yra padidėjęs. Tai irgi lemia tai, kad pusmetį buvo izoliuoti, negalėjo sportuoti ir atlikti komandinių veiksmų. O tam, kad sugrįžtum į ritmą, užtrunka laiko. Mes esame žmonės, turime psichologiją. Žmonės negalėjo kada nori nueiti sportuoti, sporto salės neveikė, reikėjo eiti grupėmis. Visa tai veikia sportininkus.

Aišku, niekas nesiskundžia, neverkia, eina ir dirba. Esi kaip šou kareivis. Tu linksmini žmonės ir tuo pačiu esi kareivis. Ateina ir atlieki savo darbą.

– Jūsų komanda po aštuonerių rungtynių turi 4 pergales. Kaip vertinate savo komandos pasirodymą?
– Jeigu neimtume pastarųjų rungtynių su „Rytu“, į kurias atėjome pusiau iš lovų, tai mes tikrai darėme pažangą. Man tai yra svarbiausia, aš noriu, kad augtų ir komanda, ir aš pats. Dabar vėl buvome numesti į pradinį tašką, į vasaros pradžią. Gerai, kad turime rinktinių langą ir galėsime pasiruošti, persigrupuoti, atsigauti. Gerai, kad ta situacija išpuolė šiuo metu.

Per savaitę pirmiausia reikia atidirbti fiziškumui, nes kai po dviejų spurtų iškrenta liežuvis, tai apie kokią taktiką ir technikas galime kalbėti. Ir, be abejo, tuo pačiu įvedame žaidėjus, naujas žaidėjas supažindinamas su sistema.

– Kokie svarbiausi aspektai, kur komanda turi patobulėti?
– Ne veltui mes pergrupavome savo jėgas. Turėjome žmogų trečioje pozicijoje, o atėjo įžaidėjas. Mums trūko organizacijos. Aš dėjau viltis į Bryantą Crawfordą kaip pagrindinį įžaidėją ir į Marių Runkauską kaip atsarginį įžaidėją, bet matau, kad nors mūsų komanda yra tarp pirmųjų pozicijų pagal rezultatyvius perdavimus, bet mes per daug klystame. Matau, kad tas kamuolys iš pirmos pozicijos yra paskirstomas per karštai. Tas nervingumas, tas įžaidėjo neteisingai paduotas kamuolys įvelia ir kitus žaidėjus į klaidas. Dėl to teko priimti sprendimą stiprinti įžaidėjo poziciją.

– Kaip kilo mintis pasikviesti būtent Kariniauską?
– Daugiausiai apmąstymų kilo būnant saviizoliacijoje, kuomet turėjau daug laiko analizei ir pasižiūrėjimui į komandą iš šono. Jaučiau, kad manęs netenkina įžaidėjo pozicija. Pradėjau mąstyti, kokie krepšininkai mums tiktų. Be abejo, buvo galima galvoti apie užsienietį, buvo įdomių pasirinkimų, bet vėl ta situacija, kad atvažiuoja užsienietis, daromi testai, užtrunka įsiliejimas į komandą. Pradėjau labiau žvelgti į lietuvių rinką ir bendraujant su agentais buvo keli pasiūlymai. Man Vaidas imponuoja savo komandos valdymu ir tai labai aiškiai matėsi Kėdainiuose, koks didžiulis jo vaidmuo buvo komandoje.

– Stebint Bryantą Crawfordą rungtynėse Klaipėdoje pasirodė, kad žaidėjas nebuvo patenkintas, jog nėra leidžiamas į aikštę. Ar jis norėtų daugiau minučių?
– Kiekvienas žaidėjas yra egoistas ir jam visada atrodo, kad jis žaidžia mažai. Aš pats buvau krepšininkas ir žinau, kad žaidėjams visada atrodo, jog jis yra vertas daugiau, ypatingai po geriau sužaistų rungtynių. Jei sužaidei RKL, galvoji, kad gali žaisti NKL. Sužaidi NKL ir jau galvoji apie LKL, sužaidi apatinėje LKL komandoje ir jau galvoji, kad galėtum ir „Žalgiryje“ žaisti, sužaidi „Žalgiryje“ ir galvoji apie Madrido „Real“, sužaidi „Real“ ir galvoji apie NBA. Čia yra tokia grandinė. Aš esu buvęs krepšininkas ir labai gerai suprantu žaidėjų psichologiją.

Kitas momentas yra tai, kaip tas egoizmas yra suvaldomas. Tiek asmeniškai, tiek trenerio. Man neišvengiamai tenka valdyti žaidėjų egoizmą ir juos nuleisti ant žemės, kad neišaugtų super ego. Bryantas ir praėjusį sezoną žaidė panašų minučių skaičių (po 24 min. – aut. past.). Aš į tai nelabai koncentruojuosi, bet vis dėlto žaidimas turi būti kokybiškas, o šį sezoną pas jį to šiek tiek trūksta. Jis praėjusį sezoną kartais užimdavo ir atakuojančio gynėjo poziciją ir tik sezono pabaigoje ėmė solidžiai atrodyti kaip įžaidėjas. Jam užimti pagrindinio įžaidėjo poziciją yra sudėtinga, jis dar jaunas, tas karštas kraujas dar pramuša ir išsiveržia į priekį. Dėl to jis norėdamas gero suklysta. Jis yra combo gynėjas, nors aš vyliausi, kad šiemet jis galės būti pagrindiniu įžaidėju. Nepavyko jam šiais metais tam persilaužti.

– Ką Kariniauskas duos komandai?
– Pirmiausia turėtų duoti didesnę ramybę. Komanda su tikru įžaidėju jaučia didesnį pasitikėjimą. Net ir po klaidos, kadangi jaučia, kad sprendimai nėra karštakošiški. Tie dalykai yra labai svarbūs. Jeigu pirmas įžaidėjo perdavimas yra atliekamas teisingu keliu, taip, kaip ir tikisi visa komanda, po to eina ir kiti protingi sprendimai. Be šių gerų dalykų jis taip pat gali daryti ir taškus, ir atkovoti kamuolius.

Po vienos dienos treniruočių dar negaliu atsakyti į klausimą, ar jis taps startinio penketo krepšininku, bet taip bus.

– Komandoje rezultatyviausiai (12,8 tšk.) ir naudingiausiai (14,8 tšk.) žaidžia Ignas Vaitkus. Kaip jis yra patobulėjęs?
– Aš prieš metus jį pasikviesdamas neabejojau, kad Ignas yra labai įdomus žaidėjas, tik man jis truputį buvo toks laukinis. Neturiu galvoje, kad jis buvo laukinis žaidėjas, tiesiog mažiau ragavęs krepšinio sistemos. Aišku, jam trukdė ir traumos. Mes tas traumas jam sutvarkėme, esame lyg žaidėjų klinika, padarome ir kitus darbus (šypsosi). Kadangi jis susitvarkė savo bėdas, tai galėjo dėti žingsnį priekį ir treniruotėse, o kai pradėjo tobulėti treniruotėse, tai jam buvo lengviau viską susidėlioti galvoje.

Patobulėjo jo dalijimasis kamuoliu, kada reikia nusimesti, o kada – ne. Jis yra puikus žaidėjas vienas prieš vieną, o tai yra vienas retesnių atvejų Lietuvos krepšinyje. Visi kalba apie tą pačią bėdą, jog mes, lietuviai, esame labiau stiprūs žaidžiant du prieš du. Vaitkus turi tokio teigiamo amerikietiško žaidimo, kokio mums šiek tiek trūksta. Jis šį sezoną nuo pradžių eina į priekį, todėl tokie ir rezultatai.

– Taip pat išsiskiria Martynas Gecevičius, kuris renka po 14,3 naudingumo balo. Kaip vertinate jo žaidimą?
– Man jis yra žaidėjas be priekaištų. Aš turėjau Martiną Gebeną, noriu pasikartoti, kad jo informacijos priėmimas yra unikalus. Pasakai ir jis tuoj pat jau tai daro. Martynas yra to paties krepšinio IQ. Čia be klausimų. Kartais iš žmonių girdžiu tas klišes, kad jis negali apsiginti. Aišku, mes naudojame gynybos niuansus, kurių aš prašau, o jis iškart tai daro ir manau, kad tai jam padeda būti geresniam gynyboje. Jis gynyboje visiškai neiškrenta iš konteksto, o kartais būna ir labai patikimas. Aš labai džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą jį pasikviesti, nors kai kurie skeptikai man į ausį kalbėjo, kad gynyboje bus skylė. Tikrai puikus žaidėjas.

Nuotr. BNS

– Vytautas Šulskis vidutiniškai žaidžia po 26 minutes, o Žygimantas Skučas – po 20. Turbūt prieš sezoną to nebuvo galima tikėtis?
– Prieš sezoną kažko tikiesi, bet aš tarp jų galbūt būčiau dėjęs lygybę. Gal galėčiau sutikti, kad tikėjausi, jog Žygis minutę laiko žais ilgiau. Bet Vytas atlieka labai gerus sprendimus, jis rungtynėse nenutrūksta. Gal jam kartais pritrūksta Žygio karščio ir naglumo, drąsumo. Bet Vyto sprendimai yra puikūs, o to kartais pritrūksta Žygiui, kuris pameta galvą ir sugalvoja kažką vintažinio. Jų sinergija ketvirtoje pozicijoje yra puiki. Turiu protingų sprendimų meistrą ir karštį, tą mustangą, valdomą-nevaldomą. Po pirmųjų aštuonerių rungtynių gavosi taip, kad Vytas kartais buvo reikalingesnis.

– Kodėl nusprendėte išsiskirti su Jamelu Artisu?
– Puikių galimybių žaidėjas, bet aš negaliu labiau už jį norėti žaisti krepšinį. Tas pasyvumas rungtynėse, treniruotėse, bendravime... Surinkome informaciją, kad geras vyras, talentingas, treniruojamas, būna su komanda... Bet vėl pradėjo lįsti žvaigždžių liga, su komanda kone nesisveikinti...  Jis eigoje iškrito iš konteksto. Galbūt jis iškart tikėjosi 30 minučių ir raudono kilimo. Vėlgi, jo problema buvo ta pati, kaip ir dabar daugeliui užsieniečių. Jie atvažiuoja nesportavę. Aš puikiai žinau tą jų sportavimą prieš atvykstant. Nueina, pamina dviratį, truputį pasportuoja ir pamėto į krepšį. Jautėsi, kad jis atvažiavęs iš tokio ritmo, normaliai nesportavęs, turėjo lengvą antsvorį. Tie greičiai, kamuolys krenta, o matau, kad jis nori žaisti su tais greičiais, kuriuos rodė anksčiau. Jam tiesiog buvo sudėtinga tapti tuo lyderiu, kokiu jis norėjo tapti ir kokio mes tikėjomės. Tai kam čia kankintis? Nei mes turime laiko ir noro tokius dalykus daryti, nei jis norėjo rodyti pastangas, nedirbo papildomai. Atvirkščiai, jis nuėjo į tokį pasyvumą. Jis nematė, kad žaidžia blogai, bet norėjo būti geras. Nusprendėme atsisveikinti.

– Ko dar trūksta jūsų komandai?
– Trūksta kokių 9 mln. eurų (šypsosi). Užtektų, tada jau bandytume tapti čempionais. Gyvenimas rodo visam pasauliui, kad reikia truputį sustoti ir nusiraminti. Manau, kad mums nieko netrūksta. Reikia džiaugtis tuo, ką turime Utenoje – LKL komandą, kurią gerbia visi priešininkai. Su mumis nežaidžia taip, kad treneriai eksperimentuoja su jaunimu. Prieš mus iškart leidžia pajėgiausią sudėtį. Reikia džiaugtis, kad mes per 10 metų pasiekėme tą pagarbą. O tai gyvenime vyrui ar bet kuriai organizacijai yra svarbiausia.

– Kalbant apie 3x3 krepšinį, praėjusį savaitgalį komanda Dohoje užėmė trečiąją vietą ir laimėjo 20 tūkst. JAV dolerių. Kiek naudos „Juventus“ komanda turi dėl dalyvavimo 3x3 turnyruose?
– Negaliu pasakyti, kad dėl to komanda gauna didelės naudos, nes mes apie 6 dienas iškrentame iš ritmo. Tiek, kad tie turnyrai pasidaryti specialiai prieš rinktinių langą, todėl spėjame susirinkti iš naujo ir susižaisti. Mes turime tai tęsti todėl, kad tai pradėjome. Tam tikri žaidėjai realiai pretenduoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse, taip pat ir man kaip treneriui yra reali galimybė sudalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Vasarą laimėjus „Hoptrans 3x3“ turnyrą, natūralu, kad gavome pakvietimus į pasaulinius turnyrus. Mums kaip ir neišeina to netęsti, nes širdyje dega olimpinė ugnis (šypsosi). Dėl tų pinigų, jeigu čia būtų vien komercinis 3x3 turnyras, tai manau, kad nebūtume tęsę dalyvavimo, nes iš dalies tai trukdo sezonui. Iš kitos pusės, kai jie vyksta prieš rinktinių langus, tuomet galima suderinti.

Nauda bendrąja prasme yra, nes tai yra platforma, kuri žaidėjams suteikia agresyvumo, intensyvumo, žaidimo vienas prieš vieną, o lietuvaičiai jaučia to trūkumą. Čia puiki platforma išlaikyti intensyvumą, agresyvumą, išlaikyti kone Eurolygos padidintą kontaktą. Yra labai gerų dalykų.

– 3x3 turnyruose skinate prizines vietas. Ar toks rezultatas jus tenkina, ar norite tik pirmųjų vietų?
– Manau, kad tik pradėjus dalyvauti, prabėgus tik 4-5 mėnesiams, o dar ir nesiruošiant, nes mes tik vasarą tam ruošėmės, tai dabar su viena treniruote nuvažiavome, tai tos užimtos vietos yra tikrai geras rezultatas. Bet nereikia nuvertinti varžovų, kaip kartais bandoma pasakyti, kad ten žaidžia mėgėjai. Jokiu būdu. Top 5 ar Top 10 komandose žaidžia buvę profesionalai. Rygos komandos krepšininkus gerai pažįstu, nes jie anksčiau žaidė Baltijos krepšinio lygoje. Jie tiesiog metė žaidimą 5x5, nes jų lygoje yra mokami maži atlyginimai. Jie žaisdami 3x3 susirenka 2-3 didesnius mėnesinius atlyginimus nei rungtyniaujant 5x5. Vien todėl profesionalai išėjo į 3x3 formatą. Lygiai taip pat serbai, jie turi žaidėjų, kurie dalyvavo U20 rinktinėse, žaidė Serbijos lygoje, bet dėl finansų stygiaus išėjo rungtyniauti 3x3. Dėl to sakyti, kad mes žaidžiame prieš mėgėjus, yra naivu, arba taip sakydami žmonės neįvertina, kokie yra varžovai.

– Žygimantas Skučas turnyre Dohoje vienu metu bandė apsigint mojuodamas sportbačiu, o už tai buvo nubaustas technine pražanga. Kaip būdamas šalia aikštės reagavote į šį epizodą?
– Kiekviename žaidime yra dalis to žavesio, ar 5x5, ar 3x3. Jeigu lakstytų robotukų armija, viską darytų teisingai, be jokios emocijos ar įvykių, kuris nutiko Žygiui, tai būtų tiesiog neįdomu, nyku.

Dėl šito Žygio momento aš juokiausi susiėmęs už pilvo, neišėjo nesijuokti. Be jokios abejonės. Jis sako, kad man čia emocijos, batas nukrito. Bet, be jokios abejonės, tai gali nutikti vieninteliam Žygimantui Skučui, niekam kitam (juokiasi).

Bendrai paėmus, jis yra šia prasme labai susitvarkęs. Anksčiau darydavo negražių dalykų, pavyzdžiui, pastatydavo užtvaras atsitrenkiant pečiu, tai mes su tuo ištisai dirbame, diskutuojame ir jaučiame, kad jis užaugo. Ir jis pats jaučia, iš teisėjų nebegauna pražangų vien todėl, kad yra Skučas. Dar jų ateina, dar karma jį lydi, bet jau mažėja. O tas epizodas buvo geras, jau pirmavome, todėl nesureagavau labai emocingai. Galbūt prie lygaus rezultato būčiau pradėjęs šaukti, nors treneriui 3x3 rungtynėse labai sunku įsikišti rungtynių eigoje, gali tik prieš mačą paruošti strategiją.

Trenerių oficialiai nėra, bet visos komandos turi taip vadinamus patarėjus, tokius kaip trenerius. Labai keista, kad komandinė sporto šaka ir taip eliminavo šį klausimą. Bet manau, kad laiko klausimas, kada tai įvyks. Rungtynių eigoje krepšininkams labai sunku, keičiasi situacijos, jie būna labai pavargę, nes intensyvumas yra beprotiškas. Jiems tikrai reikėtų patarimų. Čia ne lauko tenisas, kur vienas prieš vieną žaidžia, o ir ten kartais treneris sušunka. O čia net negalimas akių kontaktas. Būtų dar daugiau proto, krepšinis pasidarytų intelektualesnis. Dabar, kai pameta galvą arba pervargsta, būna begalvystės. Bet, manau, kad čia tik laiko klausimas. Ši sporto šaka auga, daugėja gerbėjų, komandų ir ateityje greičiausiai tai bus išspręsta.


Rodyti komentarus
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 0

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.