Rugpjūčio mėnesį į JAV atvykęs Modestas Kancleris ruošėsi naujam karjeros etapui – debiutui NCAA pirmenybėse su Kreitono „Bluejays“ ekipa, tačiau prieš pat sezoną visas kortas sujaukė patirta trauma.

19-mečiui puolėjui treniruotėje trūko kryžminiai kelio raiščiai ir pirmąjį sezoną už Atlanto lietuviui teks plušėti reabilitacijoje.

„Per treniruotę gavosi taip, kad šokau į orą ir galima sakyti praradau sukibimą, – bendraudamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ prisiminė Kancleris. – Praslydo dešinė koja, o kairė koja užlinko ir aš ant jos užkritau. Viskas įvyko gan lygioje vietoje.“

„Nukritau, galvojau, kad bus sumušimas, blogiausiu atveju mėlynė. Atsistojau, nuėjau ant suoliuko, šiek tiek pasėdėjau. Jaučiau, kad labai maudžia, dar galvojau, kad šiek tiek pašaldžius pavyks pabėgioti ir pažaisti, tačiau tyrimai parodė trūkusius kryžminius raiščius“, – pasakojo krepšininkas.

Vis tik tai nebuvo vienintelis svarbus įvykis dar trumpoje Kanclerio NCAA karjeroje. Kaunietis dar kovo mėnesį teigė, jog turėtų atstovauti Didžiojo Kanjono universiteto komandai, tačiau susidariusios aplinkybės privertė pakeisti sprendimą ir galų gale pasirinkti Kreitono komandą.

Kancleris tinklalapiui „BasketNews.lt“ papasakojo apie universiteto pakeitimą, vietinį dievuką vyriausiąjį trenerį, laukiančią reabilitaciją, artėjantį NCAA sezoną koronaviruso fone bei ambicijas būti pašauktam NBA naujokų biržoje.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į universitetą ir JAV?
– Jau prieš tai buvau pasidaręs vizitus ir žinojau, kaip viskas atrodo. Tik dabar atvažiavęs pamačiau dar daugiau – ir studentų daugiau, ir treniruotes iš arti teko pamatyti. Viskas, kaip ir tikėjausi, kai lankiausi pirmą kartą.

Aišku, dėl koronaviruso viskas yra šiek tiek kitaip – treniruotės su kaukėmis ir daug kitų taisyklių. Apskritai, čia yra sudarytos šaunios sąlygos.

– Iš pradžių buvote pasirinkęs Didžiojo Kanjono universitetą, bet galų gale atsidūrėte Kreitone. Kaip viskas įvyko ir kodėl pakeitėte savo pasirinkimą?
– Kai pasidariau vizitus, buvo du aiškūs variantai – Kreitono ir Didžiojo Kanjono universitetai. Pastarasis mane ilgesnį laiką kvietėsi, treneris šiek tiek pažinojo mane ir iš pradžių buvau nusprendęs važiuoti ten.

Tikėjausi iš karto daugiau žaisti dar pirmajame sezone, bet po to taip gavosi, jog pasikeitė komandos treneris. Pagalvojau, kad galbūt čia ženklas, jog reikia vykti į stipresnį universitetą bei komandą, kur būna sunkesnės treniruotės ir taip galima labiau tobulėti. Todėl pernelyg nesukdamas galvos pasirinkau Kreitoną.

– Kokios treniruočių sąlygos yra sudarytos Kreitone?
– Treniruočių sąlygos – labai geros ir aukšto lygio, bet dėl COVID-19 situacijos yra labai daug skirtumų, lyginant su tuo, kaip būdavo anksčiau. Galiodavo tvarka, jog į krepšinio salę galėdavai eiti kada nori, bet kuriuo paros metu, tačiau šiemet buvo nustatyti laikai, kuriais gali ateiti į salę.

Jeigu nori padirbėti, visada gali parašyti trenerio asistentams, kurie visą laiką padės ties driblingu ar metimu. Taip pat turime žmones, kurie nuolat padavinėja kamuolį mėtant į krepšį. Atrodo, kad tokie dalykai nėra labai dideli, bet jie svarbūs tobulėjimui. Kada nori gali ateiti, pasilikti prieš ar po treniruotės. Tave visą laiką prižiūri, įskaitant ir medicinos personalą. Išties, viskas yra labai profesionalu.

– Kaip koronavirusas koregavo treniruočių procesą ir planus?
– Iš pradžių treniruotėse dirbome su kaukėmis ir mažesnėse grupelėse, po keturis žmones, jokio kontakto. Po mėnesio pradėjome žaisti penki prieš penkis, tačiau vis tiek su kaukėmis, o paskui jau atidarė ir rūbinę.

Dabar po truputį vėl pradėjo varžyti, nes komandoje buvo nustatyti keli koronaviruso atvejai. Turėjome vykti į turnyrą Pietų Dakotoje, tačiau likus dviem dienoms iki jo pradžios teko atšaukti planus.

– Ties kuriais krepšinio elementais dirbote labiausiai?
– Dirbau ties viskuo, bet labiausiai kreipiau dėmesį į darbą treniruoklių salėje, metimo tobulinimą, su asmeniniu treneriu labiausiai dirbome ties kamuolio varymo technika bei pikenrolo situacijomis.

– Koks treneris yra Gregas McDermottas? Kokia patirtis dirbti su juo?
– Mieste jis taip pat gerai žinomas, kaip Šaras Kaune. Labai geras treneris, man patinka jo požiūris į treniruotes. Jis visą laiką ramiai paaiškina, ką blogai padarei, duoda pastabų. Su juo dirbti smagu, nes nėra, jog užsipultų ir panašiai – viską išaiškina ramiai ir konstruktyviai.

– Ar su treneriu teko kalbėtis apie vaidmenį komandoje?
– Šiek tiek vizitų metu. Tada jis mane labiau matė kaip ketvirtą numerį, bet atvažiavus daugiau pradėjau žaisti trečiu. Kiek kalbėjome, jis mane labiau matė trečioje pozicijoje. Aišku, kad jau ne šį sezoną, o ko gero – kitą.

Treneris taip pat buvo atviras ir pasakė, jog nenori meluoti, kad iš karto žaisiu 10 ar daugiau minučių ir viskas priklausys nuo manęs, kaip greitai įsiliesiu, perprasiu sistemą.

Gregas McDermottas
Gregas McDermottas
Nuotr. USA Today-Scanpix

– Kokius tikslus prieš sezoną sau kėlėte asmeniškai?
– Norėjau žaisti kuo įmanoma daugiau. Aišku, šiemet pas mus komandoje yra daug ketvirtakursių, iš kurių keli žaidžia ir mano pozicijoje. Manau, jog šį sezoną gauti didelį minučių skaičių būtų buvę sudėtinga, bet norėjau prisidėti prie pergalingos komandos.

– Komandoje kartu su sakartvelu Rati Andronikašviliu esate vieninteliai europiečiai. Kaip į komandą priėmė likę komandos draugai?
– Priėmė labai šiltai. Mes patys nesame labai kuklūs, tad manau, jog gerai įsiliejome. Abu su Rati esame europiečiai, todėl yra šiek tiek lengviau. Suprantame ir vienas kitą geriau, ir tuos tarpusavio juokelius.

Po truputį ir įsiliejome. Sunku nebuvo, bet pasakyčiau, kad komanda į viską žiūri profesionaliai. Komanda todėl ir smagi, nes visą laiką motyvuoja, kažką pataria. Nėra taip, jog visi žiūri savęs.

– Gal galite papasakoti, kaip įvyko trauma?
– Keturios dienos prieš (gaunant traumą pačiam), tą pačią traumą gavo ir Rati. Jis nusileido ant kojos, iš karto pradėjo rėkti ir visi jau žinojo, kad bus blogai.

Aš po poros dienų prieš treniruotę pasidariau visas įmanomas procedūras, tikrai paruošiau kūną. Per treniruotę gavosi taip, kad šokau į orą ir galima sakyti praradau sukibimą, praslydo dešinė koja, o kairė koja užlinko ir aš ant jos užkritau. Viskas įvyko gan lygioje vietoje.

Nukritau, galvoju, kad bus sumušimas, blogiausiu atveju mėlynė. Atsistojau, nuėjau ant suoliuko, šiek tiek pasėdėjau. Jaučiau, kad labai maudžia, dar galvojau, kad šiek tiek pašaldžius pavyks šiek tiek pabėgioti ir pažaisti.

Vis tik maudimas vis didėjo ir didėjo, tad nuėjau pas medikus, kurie dar iš pradžių stebėjo ar gali būti kryžminiai raiščiai, nes jie gali patikrinti – visaip į šonus ištampo koją ir pasižiūri. Mano atveju patikrinti nepavyko, nes visiškai neatpalaidavau kojos.

Tuo metu didelio skausmo nejutau, tiesiog maudimą. Galvojau, kad tebus kažkoks sutrenkimas. Kitą dieną pasidariau magnetinio rezonanso tyrimą ir atėję rezultatai parodė trūkusius kryžminius raiščius.

– Kokia buvo pirmoji reakcija sužinojus diagnozę?
– Pirmoji reakcija buvo tokia, kad krepšinio nežaidžiau nuo kovo mėnesio ir dabar vėl kokius 6-7 mėnesius iškritau iš rikiuotės. Galvojau, kad negali taip būti, jog nežaisiu taip ilgai. Esu labai dėkingas Rati, kuris iš pradžių irgi panašiai mąstė.

Jis atėjo ir pasakė, kad yra, kaip yra – dabar svarbiausia dirbti ties savo minusais. Pirmieji mūsų klausimai buvo ar grįšime tokie patys, kokie buvome. Mums pasakė, kad grįšime ir man to užtenka.

– Neseniai jums buvo atlikta operacija. Koks šiuo metu yra reabilitacijos planas?
– Atvažiavo mama iš Lietuvos, gyvename viešbutyje. Kiek gali, padeda. Jau pradėjau šiek tiek judinti koją, daugiau lankstau kelį ir pats patinimas yra sumažėjęs, tad situacija gerėja. Pradėjau važiuoti ir į treniruočių salę, tad po truputį aktyvuoju raumenis.

Kol kas laukia ramesnė savaitė viešbutyje, paskui reguliariai pradėsiu dirbti treniruoklių salėje. Po kokio mėnesio turėčiau pilnai vaikščioti, dar po 3-4 mėnesių – bėgioti, mėtyti į krepšį, o po 5-6 mėnesių tikiuosi pradėti žaisti.

– Kaip ir minėjote, identišką traumą patyrė ir komandos draugas Rati Andronikašvilis. Kaip manai, ar tai susiję su dideliu fiziniu krūviu, ar tiesiog nelaimingi sutapimai?
– Nepasakyčiau, kad buvo labai didelis krūvis. Žinoma, treniruotės vyko normaliai, bet nebuvo labai sunku. Tiesiog taip abiem sukrito, kad ne taip nusileidome ir viskas. Keistai gavosi, kad abu kambariokai, abu europiečiai ir dar identiška trauma.

Dar vienas dalykas, jog nusitraukus kryžminius raiščius, dažniausiai pažeidžiama ir dar kažkas – šoninis raištis ar kita vieta. Čia labai retas atvejis, kad nusitrauki kryžminius raiščius ir viskas. O mums abiem tik kryžminiai raiščiai ir buvo pažeisti. Visada gali būti blogiau. 1 iš 50 gali būti tokių atvejų.

– Ar svarstote reabilitaciją atlikti Lietuvoje?
– Ne, dabar liksiu JAV, atliksiu visą reabilitaciją, o į Lietuvą, manau, grįšiu vasarą. Galbūt būsiu kviečiamas į rinktinę, o ir šiaip norisi grįžti namo.

– Patyrus traumą, galbūt bus daugiau laiko mokslams?
– Trečiadienį buvo paskutinė mokslo metų diena (juokiasi). Bet apskritai, pas mus į mokslus žiūrima labai rimtai. Kiek treniruojiesi, tiek ir turi mokytis. Visus namų darbus ir kitą žiūri labai griežtai.

Aš pradėjau nepasirinkęs kurso, tad pirmą semestrą suvažiavo studentai iš viso pasaulio šalių ir jiems buvo įvadinis semestras. Mokėmės anglų kalbos – skaitymas ir visa kita. Dabar turėsime du mėnesius atostogų, po kurių ir prasidės įprastos paskaitos.

– Kreitonas „Kovo beprotybėje“ nežaidė dvejus metus paeiliui. Sugrįžimas laukė jau šiemet, tačiau dėl koronaviruso sezonas buvo nutrauktas. Tad veikiausiai žaidimas „Kovo beprotybę“ ir yra pagrindinis komandos tikslas šiame sezone?
– Manau, kad tikslai yra dar net šiek tiek didesni. Aišku, aukštus rezultatus visada yra sunkiau išlaikyti, bet pernai reguliarųjį sezoną pabaigėme pirmoje vietoje.

Patekimas į „Kovo beprotybę“ yra kaip minimumas, ypač todėl, kad visas komandos branduolys išlikęs nuo praėjusių metų. Šį sezoną turime aukštus tikslus.

– Koronaviruso situacija galvą sukti verčia visą krepšinio pasaulį – NBA, Eurolygą ir kitus čempionatus. Gal žinote, kaip įvykdyti sezoną planuoja NCAA?
– Viskas vyks be žiūrovų, treniruotėse dirbame be kaukių. Daug kas iš mūsų komandos irgi gyvena viešbučiuose ir taip stengiasi neapsikrėsti. Kreitone kas dvi dienas mums yra atliekami koronaviruso testai, tačiau neteko girdėti apie kitus universitetus. Vis tik, manau, jog šią praktiką taiko ir didžioji dalis kitų universitetų.

– Kreitono universitetą baigė 15 NBA krepšininkų, iš kurių puikiai pažįstami Kyle‘as Korveris bei Dougas McDermottas, o per pastaruosius trejus metus pašaukti buvo dar du žaidėjai. Ar tikite savo galimybėmis būti pasirinktu naujokų biržoje?
– Žinoma, kad tikiu. Dabar orientuojuosi sugrįžimui po traumos, kuo daugiau žaisti ir laimėti čia, o ateityje, tikiuosi, kad būsiu pasirinktas ir į NBA.


Rodyti komentarus
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 0

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.