Praleistas smūgis iš Danijos krepšininkų prikėlė Lietuvos rinktinę galingai pergalei dvikovoje su Belgija. Dariaus Maskoliūno auklėtiniai pasiekė revanšą 84:71, bet laimėti didesne persvara nei buvo pralaimėta pirmajame lange nepavyko (buvo nusileista 65:86).
Nepaisant to, Maskoliūnas liko patenkintas žaidėjų reakcija po labai skaudaus pralaimėjimo bei kėlė klausimą, kodėl auklėtiniai negali taip rungtyniauti iš pradžių nepatyrus pasekmių.
„Esame patenkinti, jog vyrai parodė visiškai skirtingą veidą, – spaudos konferencijoje kalbą pradėjo Maskoliūnas. – Nežinau, kodėl mes turime kaboti ant bedugnės krašto, jog demonstruotume tokį krepšinį, bet nutiko, kaip nutiko. Labai džiaugiuosi, kad jie parodė charakterį ir galimybes, jog gali žaisti agresyvų krepšinį, su didžiule energija.“
– Kiek ši pergalė pataisė nuotaikas po pralaimėjimo danams?
– Aišku, pataisė. Ką matėme penktadienį, to niekas nenori matyti, ypatingai Lietuvoje. Kai šiandien matai, kaip jie žaidžia, kaip jie užsivedę, kokia buvo energija... Belgai žaidžia labai fizišką krepšinį, pavasarį jie taip mus pastatė į vietą, kad skauda ir dabar. Šiandien vyrai išėjo į aikštę ir parodė nuo pirmųjų minučių, kad ne tai, jog (belgai) neturi šansų, jie kažkiek kabinosi, bet parodė, kad savyje turi savigarbos. Aišku, pasitaiko (visko). Nežinau, kodėl taip pasitaiko mums, bet gavę į veidą mes keliamės ir su dvigubu pykčiu vožiame atgal.
– Kiek svarbu buvo pergalė didesniu pranašumu nei pralaimėta ir kiek tai buvo akcentuota?
– Nebuvo tai akcentuota išvis nė karto. Jeigu žinote mūsų situaciją grupėje, tai nėra svarbu. Rungtynių eigoje matėme šią situaciją ir per vieną minutės pertraukėlę kalbėjomės, bet nebuvo taip, kad mums būtinai reikia tai padaryti. Toliau įrodinėjome ir tikėjomės, kad gal pavyks mums tai įvykdyti.
Rungtynių žaidėjas
– Kaip vertinate Arno Veličkos vadovavimą komandai ir situacijų sprendimą vienas prieš vieną?
– Vertinu gerai. Vėlgi, Arnas šiame lange atsidūrė dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, kurias visi žinote. Prie viso to, Arnas šiuo metu neturi žaidimo ritmo, nes Prancūzijos čempionate nėra vykdomas, jie žaidžia tik draugiškas rungtynes. Atvykus į Lietuvą, jis su mumis nesitreniravo, jis prisijungė tik penktadienio rungtynių išvakarėse į vieną treniruotę. Viskas labai pozityvu. Galima prie daug kabinėtis, bet aš net nesiruošiu to daryti. Esu dėkingas jam, kad atvyko, ir jis mums tikrai stipriai padėjo.
– Rungtynių metu Veličkai nevengėte priekaištų. Kiek imliai jis priėmė jūsų pastabas ir informaciją?
– Viskas su juo gerai. Gal su laiku greičiau priiminės greičiau. Bet viskas gerai.
– Kaip Regimantui Miniotui pavyko pasinaudoti gautu šansu?
– Jis labai juo pasinaudojo. Esu labai juo patenkintas. Per tokį trumpą laiką jis įsisavina tikrai ganėtai greitai, supranta situacijas. Buvo pasimetimo, nes jis buvo naudojamas per dvi pozicijas – ketvirtoje ir penktoje. Jis mums tikrai padėjo. Lietuvoje demonstravo puikią formą ir labai džiaugiuosi, jog keliasi į stipriausią Europos lygą – ACB. Linkiu kuo didžiausios sėkmės Ispanijoje.
– Retsykiais naudojote itin aukštą penketą su Jonu Mačiuliu, Mindaugu Kuzminsku, Eimantu Bendžiumi ir skirtingais centrais ir įžaidėjais. Kokia buvo mintis ir kaip jūsų vertinimu aukštas penketas suveikė?
– Manau, suveikė gerai. Belgai iki šių rungtynių turbūt buvo geriausiai tritaškius metanti komanda, todėl mums reikėjo uždaryti tritaškininkus ir kad galėtume keisti ginamaisiais. Belgai taip pat daug taškų surenka iš antrųjų šansų. Buvo svarbu, kad po susikeitimo mes turėtume aukštą žmogų einant ant kamuolio. Momentais tai labai gerai suveikė ir davė rezultatą.
– Jonas Mačiulis šiose rungtynėse buvo labai garsus nuo atsarginių suolelio. Kiek svarbus toks jo vaidmuo?
– Jonas paprasčiausiai buvo savimi, nieko naujo. Viskas, kaip ir natūralu. Vienu momentu aš jį net tildžiau, nes teisėjai davė perspėjimą atsarginiam suoleliui.
– Tiek pirmajame, tiek antrajame atrankos lange neišvengėte skaudžių nesėkmių. Ar kažką keistumėte pasiruošime prieš trečiąjį langą?
– Supraskite teisingai, mes turėjome treniruotę antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Pas mus komandoje – šeši nauji žmonės. Norėčiau būti, bet negaliu, nemoku, nespėju perteikti. Ir taip esu dėkingas žaidėjams, kurie atvyko, kad jie stengiesi. Jie atvažiuoja iš klubo, kur turi po 50 derinių, čia vėl reikia išmokti juos, dar kita gynybos sistema. Vienareikšmiai norėčiau keisti. Aš nenorėčiau pralaimėti prieš danus, norėčiau turėti geresnę energiją pirmose rungtynėse, norėčiau kažką keisti. Bet ar aš galiu taip greitai kažką pakeisti, jau nekalbant apie tai, jog mes neturime teisės pralaimėti danams. Mes tikrai stengėmės, kiek įmanoma. Kaip ir sakiau po pirmojo klaikaus pralaimėjimo (Belgijoje), tai yra mano kaltė, aš per trumpą laiką nesugebėjau paruošti žaidėjų, kad laimėtume prieš danus.