Nuotr.: FIBA.com
Nuotr. FIBA.com

Nuo žiniasklaidoje paraštėse atsidūrusio išvykimo – iki herojiško apdainavimo grįžtant. Taip galima apibūdinti Danijos krepšininkų patirtį per paskutinę lapkričio savaitę.

Praėjęs savaitgalis Danijos krepšinio istorijoje tapo šviesuliu, kuris įsižiebė Vilniuje siautėjant šalies talentui Gabrieliui Lundbergui ir rinktinei surengus fantastišką trijų dienų žygį.

Danų krepšininkų išvyka į eilinę Europos čempionato atranką bene labiausiai rūpėjo tik šalies federacijos komunikacijos grupei, kai tuo metu šalies žiniasklaidoje apie tai užsiminta buvo itin minimaliai.

Vietiniam danui tai – nieko naujo, mat krepšinis tūno kitų sporto šakų šešėlyje – ten visą dėmesį susižeria karaliaujantis futbolas, ledo ritulys, rankinis ir dviračių sportas.

Tačiau sensacinga Danijos pergalė Vilniaus burbule prieš lietuvius skėlė kibirkštį. Tiesa, televizijos horizonte – labai menką.

„Stebėjau televizijos sporto naujienas ir, deja, mums tarp jų patekti nepavyko, – po mūšio su lietuviais FIBA portalui apmaudą liejo danų puolėjas Mathiasas Christensenas. – Žurnalistui kalbant, ekrano apačioje šmėstelėjo sakinys apie mus.“

Praėjus dviem dienoms Pelenės istoriją primenantis danų žygis galiausiai nepaliko tautiečių abejingų. Įveikus čekus, išsvajotas Europos čempionatas tapo pasiekiamas laimėjus dar kartą per dvejas rungtynes vasario mėnesio lange.

„Tebegyvenu tuo džiaugsmu, o Danijoje vis dar garsiai skamba pergalių aidai. Be galo gera girdėti, kad žmonės toliau džiaugiasi tokiais puikiais rezultatais. Mums tai buvo puiki patirtis, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Lundbergas. – Per paskutiniąsias 4-5 dienas teko duoti daugybę interviu, taip pat kaip ir kitiems mūsiškiams. Ir būtent to mes siekiame. Mūsų pagrindinis tikslas, jog Danija atsidurtų Europos krepšinio žemėlapyje, ir manau, kad sulig šiomis dviem pergalėmis mes sėkmingai einame link to.“

Danija per šalies krepšinio istoriją Europos čempionate dalyvavo triskart – dar XX amžiuje: 1951, 1953 ir 1955 metais. 

2015 ir 2017 m. Senojo žemyno pirmenybių atrankoje danų pasirodymas per 18 rungtynių – 4 pergalės ir 14 pralaimėjimų.

Nesėkmingai jiems susiklostė ir 2022 m. čempionato kvalifikacijos pradžia, kai nusileido Čekijai (71:75) ir Belgijai (72:88), tačiau po dviejų pergalių Vilniaus burbule užgimė viltis.

Neatsiejama to dalis – Gabrielis Lundbergas, vienintelis iš vyr. trenerio Erezo Bittmano surinktų krepšininkų žaidžiantis aukštesniame lygyje. 25-erių gynėjas Lenkijoje atstovauja Zeliona Guros „Zastal“, kuri varžosi VTB Vieningoje lygoje.

Likę Danijos rinktinės žaidėjai rungtyniauja gimtojoje šalyje arba Ispanijos antroje lygoje.

Lundbergas Vilniuje per du susitikimus vidutiniškai rinko net po 33 taškus, o bendrai Europos čempionato atrankoje yra antras rezultatyviausias krepšininkas, fiksuojantis 25,3 taško vidurkį. 

Vieningoje lygoje atstovaujant „Zastal“ jo statistika per septynis mačus siekia 20 taškų (trečias rezultatas), 5,7 rezultatyvaus perdavimo (aštuntas), 3,3 atkovoto kamuolio ir 19,9 naudingumo balo (penktas).

Karjeros pamatus Danijoje išliejęs Lundbergas po trejų metų vietinėje lygoje atsispyrė į saulėtąją Ispaniją. ACB čempionate jis atstovavo Manresos BAXI klubui, o praėjusį sezoną gynė Tenerifės „Iberostar“ garbę.

Po Vilniaus burbulo lyg ant sparnų besijaučiantis gynėjas, bendraudamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“, tryško ypatingu pasitikėjimu savimi ir tikino keliantis sau tikslą tapti prasimušti į NBA lygą.

Apie šią viltį, pusiau profesionalią Danijos rinktinę, pergalę prieš Lietuvą ir tebesitęsiantį džiaugsmą – Lundbergo interviu tinklalapyje „BasketNews.lt“.

– Kokia bendra nuotaika komandoje vyravo prieš kvalifikacijos etapą Vilniuje?
– Žiūrėjome labai paprastai – turime laimėti dvejas rungtynes, jog išsaugotume šansus patekti į Europos čempionatą. Atvykome su tokiu tikėjimu, kad galime pasiekti abi pergales, o įveikus Lietuvą pasitikėjimas dar labiau išaugo, kadangi teliko tik čekų barjeras. Juos nugalėjus, esame vos per vieną pergalę nuo mūsų pirmojo Europos čempionato. Pasiektas rezultatas neabejotinai yra ypatingas.

– Kaip jūs asmeniškai vertinote galimybes iš pradžių laimėti prieš Lietuvą, o po to – prieš Čekiją?
– Maniau, kad galime tai pasiekti. Dėl savęs buvau tikras, kad įnešiu savąjį indėlį, ką ir padariau. Man tai nebuvo nieko naujo, kadangi žinau savo vaidmenį tiek rinktinėje, tiek savajame klube, nors iš esmės jis ir nesiskiria. Mano komandos draugai ir treneriai stipriai pasitiki manimi, o kai turi tokį pasitikėjimo užnugarį, tuomet lengva eiti ir žaisti savąjį krepšinį. Buvau itin susikoncentravęs šitam burbului, žaidimas nacionalinėje komandoje man reiškia labai daug.

– Kiek laiko po rungtynių su Lietuva užtruko, kol atėjo supratimas, jog jūs nukovėte penktą vietą Europos reitinge užimančią šalį?
– Kai nuaidėjo finalinė sirena, o laikrodyje pasirodė trys nuliai, visi buvome ekstazėje ir negalėjome patikėti, jog ką tik laimėjome prieš penktą Europos komandą. Buvo be galo smagu ir nuostabus potyris. 

– Aikštėje šventėte lyg būtumėte čempionai, kai kurių krepšininkų akyse spindėjo ašaros, o iš rūbinės skambėjo didžiulis triukšmas. Kaip galėtumėte apibūdinti komandos viduje sprogusį džiaugsmą?
– Tai – didžiausia pergalė Danijos krepšinio istorijoje. Visas tas džiaugsmas susidėjo iš to, jog mes dėl Europos čempionato kovojame jau labai ilgą laiką. Galų gale, kai pasimato apčiuopiamas rezultatas ir jauti, jog esi taip arti to pagrindinio tikslo, emocijos ima viršų – kai kurie tai išreiškia išspausdami ašarą, kiti iš džiaugsmo netveria savame kailyje. Mes puikiai supratome, ką vos prieš akimirką pasiekėme, ir turėjome pagrindo švęsti.

– Po pergalės prieš Čekiją treneris minėjo, jog priešingai nei po laimėjimo prieš lietuvius, visa tai rūbinėje bus aplaistyta alumi. Kaip pažymėjote šį nerealų pasirodymą Vilniaus burbule?
– Galiu patikinti, jog alaus rūbinėje nebuvo (juokiasi). Visi tiesiog buvo labai laimingi. Mes į burbulą vykome kaip underdogai, o jį palikome kaip komanda, su kuria reikia skaitytis. Dabar visi kalba apie danų krepšinį, mes pelnėme pagarbą. Be jokios abejonės, jog tai turėjo būti atšvęsta. Grįžus į viešbutį džiaugėmės ir labai smagiai praleidome laiką.

– Kalbant apie jūsų asmeninį pasirodymą: Lietuvai atseikėti 28 taškai, Čekijai – 38. Kas lėmė tokį dominuojantį žaidimą?
– Kaip užsiminiau prieš tai, man nebuvo nieko naujo. Žaidžiau puikiai, bet negaliu susižerti sau laurų. Treneriai ir komandos draugai itin pasitiki manimi, kas man suteikia lengvumą taip rungtyniauti. Asmeniškai žinau, ką galiu nuveikti aikštėje, todėl tokiais atvejais nelieka nieko kito, kaip tik eiti ir daryti, ką moki geriausiai. Prieš burbulą aiškiai žinojau, kaip svarbu buvo pasiekti abi pergales, todėl dėjau visas pastangas, jog tas rezultatas būtų pasiektas.

– Treneris užsiminė, kad Danijoje yra nusistovėjusi norma, jog krepšininkai nėra vien tik į šią sporto šaką pasinėrę profesionalai, kai kurie rinktinės nariai taip pat turi dar papildomus darbus arba studijuoja. Atsižvelgiant į tai ir jūsų nuveiktą darbą, kiek dar labiau tai yra ypatinga?
– Žinote, man tai nėra informacija, kurios aš nežinojau (šypsosi). Bet aš puikiai suvokiu, ką mano tautiečiai sugeba, todėl mums belieka tai tik įrodyti. Kai esi nurašomas, žmonės nieko iš tavęs nesitiki nuo pat pradžių. Tada yra gana lengva eiti ir kovoti, kadangi nejauti jokio spaudimo. Mes žinojome požiūrį į mus, tad tiesiog ėjome į aikštę ir žaidėme krepšinį.

– Per kvalifikaciją Vilniuje jūsų komandos draugas Mathiasas Christensenas pagarsino savo istoriją, jog dabar būdamas 25-erių, jis jau anksčiau buvo kuriam laikui pasitraukęs iš krepšinio, bet vėl sugrįžo, o mače su Lietuva surinko 13 taškų. Kiek jums asmeniškai buvo smagu dėl bičiulio?
– Žinoma, būdamas profesionalas, visada nori, jog tavo komandos draugams pasisektų. Labai džiaugiausi dėl Mathiaso. Jam teko išgyventi labai daug, bet jis sugebėjo susiimti ir vėl pajuto krepšinio džiaugsmą. Mathiasas Danijoje žaidžia velniškai gerą sezoną, ką demonstravo ir burbule. Jis rinktinėje atsidūrė ne be priežasties, o pasirodymas mače su Lietuva – to patvirtinimas.

– Apjungiant trenerio pabrėžtą krepšininkų padėtį Danijoje ir Christenseno pavyzdį, ar jums kada buvo kilusi abejonė dėl savo galimybių krepšinyje?
– Ne, niekada neabejojau savimi, niekada net nesvarsčiau mesti krepšinio. Man asmeniškai tai yra pradžių pradžia. Sezonas Lenkijoje klostosi puikiai, žaidžiu taip, kaip save įsivaizduoju, noriu parodyti savo galimybes krepšinio aikštelėje. Iš esmės, mėgaujuosi krepšiniu, Lenkijoje mane supa puikūs treneriai ir komandos draugai, jie palaiko ir pasitiki manimi, ko iš tikrųjų ir reikia.

– Jūs esate vienas iš rinktinės profesionalų, kurie gyvena iš to. Bet žvelgiant bendrai į darbo procesą, ar skirtingas krepšininkų lygis atsiliepia tam?
– Mums susirinkus į rinktinę tai absoliučiai niekaip nepasireiškia, kadangi mes atvykstame bendram tikslui. Negaliu pasakyti, ką kiekvienas iš jų galvoja ar kokiu mentalitetu jie išsiskiria atstovaudami savo klubams, tai nėra mano reikalas. Mano, kaip rinktinės lyderio, pareiga įkvėpti visus vyrukus, jog kai Danijos apranga nugula ant jų kūno, jie būtų pasiruošę kautis 100 proc. ir pasirodyti aukštu lygiu.

– Danijos žiniasklaidoje krepšinis gauna itin minimalų dėmesį. Kiek plačiai buvo nušviestas jūsų žygis šiame atrankos lange?
– Parodytas dėmesys ir informacijos sklaida buvo nuostabūs: rungtynių nušvietimas, telefoniniai skambučiai, žinutės. Per paskutiniąsias 4-5 dienas teko duoti daugybę interviu, taip pat kaip ir kitiems mūsiškiams. Būtent to mes ir siekiame. Mūsų pagrindinis tikslas – jog Danija atsidurtų Europos krepšinio žemėlapyje, ir manau, kad sulig šiomis dviem pergalėmis mes sėkmingai einame link to.

– Kiek apskritai krepšinis Danijoje yra populiarus?
– Manau, kad krepšinis patenka tarp dešimties populiariausių, bet penketuke nėra. Krepšinis nėra toks paplitęs sportas Danijoje. Tikimės, jog mums pavyks pakeisti krepšinio padėtį šalyje, įkvėpsime kitas jaunimo kartas eiti krepšinio keliu ir siekti tikslų mūsų pavyzdžiu.

– Žvelgiant į esamą rinktinės padėtį atrankoje, pagrindinis etapas yra taip arti. Ką tai reiškia jums?
– Tai – ko mes trokštame ir siekiame, žaisti Europos elite. Jeigu sėkmės atveju mums pavyktų iškovoti kelialapį, tai neabejotinai perspjautų ką mes ką tik pasiekėme Vilniuje, žinant, jog mes kaip šalis ten nežaidėme labai labai ilgai. 

– Kokia yra jūsų asmeninės karjeros ambicija?
– Mano didžiausias tikslas – patekti į NBA ir tapti pirmuoju danų krepšininku, kuriam pavyko tai padaryti. Pamatysime, ar man tai pavyks. Žinoma, taip pat noriu žaisti ir Eurolygoje, bet šią akimirką tam nededu didelio akcento. Pirmiausia noriu pabaigti esamą sezoną ir tada bus matyti, kaip klostysis kiti metai.

– NBA tikslas skamba labai ambicingai. Kas jums viduje leidžia puoselėti tokią viltį?
– Žinau, jog galiu tai pasiekti. Suprantu savo galimybes ir tai kas kartą įrodinėju aikštelėje. Rungtynės burbule buvo dar vienas to patvirtinimas, tai nebuvo tiesiog atsitiktinumas. Viskam reikalinga tinkama akimirka, bet dabar sunku tvirtinti, jog man pavyks prasibrauti į NBA. Tai – geriausia pasaulio lyga, kurioje netgi paprasčiausią šansą išmėginti save lemia ypatinga sėkmė. Viskas, ką galiu daryti nuo savęs, tai tęsti sunkų darbą, ir tikėkimės, jog vieną dieną tokia galimybė pasieks mane.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (8)
Uzpakalnis
Nu zurnalistas klausia NBA tikslas labai ambicingas? Tai tu Sirvycio paklausk :) Sitas visa galva geresnis, ir neaisku ar ten zais. LOL. Idomu kur kita sezona karjiera pakryps,vertas demesio zaidejas.
2020-12-03
+1
Atsakyti
Antanas
Gerai issytyciojo tie megejai pries musu la.vonus
2020-12-03
+1
Atsakyti
Eleb
Pirmas Danas NBA? O tai Larsas Hansenas kas buvo?
2020-12-03
+2
Atsakyti
55
Na tikrai krepsinis ten nera populiarus jei Danijos rinktines lyderis nezino kad jis jau nebevutu pirmasis danas NBA:)
2020-12-03
Atsakyti
Zee
durni klausimai. kam lipti ant to mazolio,kad Danijoje niekam neįdomus tas krepšinis? puse klausimų apie tai. ir taop aišku šis dalykas. geriau paklaustu kodel pradėjo krepšinį, kas paskatino ir panašiai. cia panašu i antraštės ieškojimą. o šiiaip neblogai pasirodė jisai. yra niuansų, bet talento ir gabumu yra.
2020-12-03
+1
Atsakyti
90022
Bl bl... Man dar ta svetima gėda už tą pralaimėjimą danams... Kaip taip susisikti...
2020-12-02
+1
Atsakyti
Žalgirio fanas
Į Žalgirį reikia nupirkti Lundenbergą vietoj Vasturijos.
2020-12-02
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 8

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.