Nuotr.: ZUMA PRESS – Scanpix
Nuotr. ZUMA PRESS – Scanpix

Praėjusį sezoną pusantro mėnesio Santjago de Kompostelos „Monbus Obradoiro“ komandoje praleidęs Laurynas Beliauskas turėjo galimybę išsiaiškinti, ko jam dar trūksta iki elitinių Ispanijos ACB lygos krepšininkų. Dėl to krepšininkas per tarpsezonį itin daug laiko skyrė asmeniniam tobulėjimui, o dabar ragauja to vaisius.

Laurynas Beliauskas

Laurynas  Beliauskas
Pozicija: SG
Amžius: 23
Ūgis: 192 cm
Svoris: 84 kg
Gimimo vieta: Klaipėda, Lietuva

2020 metų pradžioje 23-ejų metų 192 cm ūgio lietuvis Ispanijos klubo buvo išpirktas iš Kėdainių „Nevėžio“, kuriame sužaidė savo proveržio sezoną.

Pirmieji žingsniai Ispanijoje nebuvo lengviausi – klaipėdietis ACB lygoje spėjo sužaisti 3 mačus ir vidutiniškai rinko po 0,7 taško.

Visgi šį sezoną Beliauskas rodo visiškai kitokius skaičius. Snaiperis iš 13-os rungtynių 8-erias pradėjo starto penkete ir vidutiniškai žaidžia po 20 minučių, o per jas pelno po 9 taškus (52,6 proc. dvit., 34,9 proc. trit.), atkovoja po 1,6 kamuolio ir atlieka po 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

Ispanijos šiaurinėje dalyje įsikūręs klubas puikiai pradėjo sezoną ir po septynerių rungtynių turėjo penkias pergales, tačiau tuomet ėmė žaisti su stipriausiomis komandomis ir kiek pristojo bei dabar užima 12-ąją vietą.

Ekipa prieš Madrido „Real“ pralaimėjo 7 taškais, prieš „Valencia“ – 1 tašku, prieš „Baskonia“ – 6 taškais, o vakar vykusiame mače prieš „Barceloną“ – 3 taškais.

Beliauskas su klubu turi kontraktą iki sezono pabaigos, tačiau ekipa turi galimybę jį pratęsti ir kitam sezonui.

Pats Beliauskas tikisi tęsti žaidimą Ispanijoje.

„Norėčiau čia įsitvirtinti, tapti solidžiu ACB lygos žaidėju ir kilti dar aukščiau“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Beliauskas.

Interviu su krepšininku – apie solidžią sezono pradžią, trenerį, kurio sistemoje snaiperiai yra itin svarbūs, sunkias treniruotes, eksperimentą išbandyti vegetarizmą, komandoje siaučiantį Lauryną Birutį ir kt.

– Laurynai, grįžkime į šių metų pradžią, sausio mėnesį, kuomet jus pasikvietė „Monbus Obradoiro“ klubas. Galbūt komandos atstovai minėjo, kaip į jus atkreipė dėmesį?
– Kiek pamenu, jie mane pastebėjo po sėkmingų rungtynių su „Žalgiriu“, kai įmečiau 27 taškus. Treneris sakė, kad jiems paliko įspūdį tai, jog galiu gerai sužaisti prieš Eurolygos klubus, kad turiu daug potencialo. Jie manimi patikėjo ir aš jiems už šią progą esu labai dėkingas.

– Pradėjote antrąjį sezoną Ispanijoje. Kuo jis jums kitoks nei praėjęs sezonas šioje lygoje?
– Pirmasis sezonas buvo toks, jog labiau apšilau kojas. Pabuvau pusantro mėnesio, o į jį įėjo ir dviejų savaičių rinktinių langas. Pamačiau, kokios čia treniruotės, koks lygis, ir per karantiną turėjau daug laiko pasiruoši, žinojau, ko tikėtis.

Šį sezoną norėjau užsikabinti komandoje, kad likčiau šiame aukštame lygyje. Man Ispanijoje patinka, aukštas lygis, norėčiau čia įsitvirtinti, tapti solidžiu ACB lygos žaidėju ir kilti dar aukščiau. Didelių, neįmanomų tikslų neturiu, noriu žingsnis po žingsnio tobulėti ir kilti į aukštesnį lygį.

– Ką praėjusį sezoną per pusantro mėnesio Ispanijoje supratote?
– Labai jaučiasi didelis fiziškumas. Kiekviename epizode reikia 100 proc. atlikti sprintus, negali taupytis. Praėjusį sezoną labai greitai pavargdavau, todėl reikėjo kur kas daugiau ištvermės ir greičio, kad galėčiau padidinti savo žaidimo tempą.

– Kaip ruošėtės šiam sezonui?
– Dirbau su fizinio parengimo treneriu Benu Kentra, jis duoda visą programą, viską paruošia. O įgūdžius tobulinau su Martynu Stankovičiumi. Vasarą dirbau gana intensyviai, po 1-2 treniruotes per dieną. Tik atidarė sales, tik įleido, iškart ir pradėjau gegužės pradžioje sportuoti. Pradžioje truputį lengviau, o nuo gegužės pabaigos jau dirbau po du kartus per dieną, tik savaitgalius turėdavau laisvesnius, kad atsigaučiau.

Manau, kad tikrai jaučiasi rezultatai. Pats tvirčiau jaučiuosi ir taip pat atsirado didesnis pasitikėjimas savimi.

Sportavau iki pat liepos pabaigos, kai jau reikėjo atvažiuoti į Ispaniją, nes pasiruošimas prasidėjo gana anksti, reikėjo atvykti jau liepos 29 dieną. Beveik du mėnesius ruošėmės, tad galbūt tas pasiruošimas ir padėjo gerai startuoti čempionate, pajutome vienas kitą.

– Šį sezoną ACB lygoje žaidžiate po 20 minučių ir pelnote po 9 taškus. Kaip galėtumėte apibūdinti savo vaidmenį komandoje?
– Pradžioje sezono rungtynes pradėdavau starto penkete, o dabar dažniausiai kylu nuo suolo. Tikrai gaunu nemažai minučių, esu nuo suolo kylantis atakuojantis gynėjas. Man viskas tinka ir džiaugiuosi, kokioje pozicijoje dabar esu.

Šį sezoną visada žaidžiu atakuojančiu gynėju, įžaidėju visai nerungtyniauju. Praėjusiame sezone komanda mane išbandė įžaidėjo pozicijoje, bet pamatė, kad man sunku, aš geriau atrodau atakuojančiu gynėju. Tai abiem tiko ir mane perstūmė į antrą poziciją.

– Ko treneris iš jūsų reikalauja aikštėje?
– Mūsų žaidimas yra paremtas išbėgimais, stageriais, su įvairiais atakos pratęsimais. Progų tikrai turiu, nemažai esu su kamuoliu, galiu ir pats kurti žaidimą, žaidžiu pikenrolus. Esu patenkintas, kaip mane išnaudoja, neturiu kuo skųstis. Tikrai sąlygos man čia yra labai geros ir žaidimo stilius labai tinka. Reikia tik pasinaudoti proga ir žiūrėti toliau į priekį.

– Treneris Moncho Fernandezas komandai vadovauja jau 10 metų. Kuo jis išsiskiria?
– Labai protingas treneris. Jis turi labai gerą žaidimo sistemą, visi deriniai sueina į visumą, visi yra susiję. Jie tą sistemą naudoja 10 metų, tik kažką patobulina, tad žaidimo filosofija yra labai stipri. Tiesiog nekyla abejonių jo sprendimais, žinai, kad treneris viską padarys teisingai, visus sprendimus paruoš rungtynėms, tereikia išpildyti jo brėžinius. Tai padarius, dažniausiai viskas gaunasi gerai.

– Ar tiesa, kad trenerio žaidimo sistemos esmė yra žaidimas per snaiperius ir vidurio puolėjus?
– Taip, tai jaučiasi. Kaip ir sakiau, man pačiam yra nemažai situacijų išbėgti ant metimų, žaisti du prieš du. Tai tikrai tiesa, kaip matome, taip pat ir Laurynas Birutis čia labai gerai atsiskleidė, gauna daug kamuolių ir tikrai yra gerai išnaudojamas.

– Ar apie snaiperių išnaudojimą jau žinojote prieš pasirašydamas sutartį?
– Taip, kalbėjau su Eimantu Bendžiumi, jis čia praleido trejus metus, tai man viską papasakojo tiek apie trenerį, tiek apie žaidimo stilių, tiek apie gyvenimą čia. Tikrai važiavau daugmaž viską žinodamas, nebuvo taip, kad važiuočiau į nežinomybę. Čia ir daugiau lietuvių žaidė, taip pat ir Deividas Dulkys, Osvaldas Matulionis, klubas ganėtinai mėgsta lietuvius.

– Šią vasarą komandą papildė Laurynas Birutis, su kuriuo jūs žaidėte „Žalgirio“ dubleriuose ir jaunimo rinktinėse. Ar komanda teiravosi nuomonės apie jį?
– Klausė, bet ne kiek apie žaidimo stilių ar krepšinį, o apie tai, koks yra žmogus. Šiam klubui yra labai svarbu žmonių charakteris, kad būtų gera atmosfera, kad visi gerai sutartų. Tai pasakiau, kad tikrai nebus jokių problemų, tikrai turi gerą charakterį ir verta jį pasiimti į komandą. Galbūt ir atsižvelgė į mano nuomonę.

– Kaip komandoje buvo reaguojama, kai Birutis sezono pradžioje ėmė demonstruoti įspūdingą žaidimą ir statistiką (šiuo metu vid. 14,2 tšk. ir 19,4 naud. bal.)?
– Visi matėme jo potencialą tiek treniruotėse, tiek ir draugiškose rungtynėse. Manau, kad nebuvo labai didelė staigmena, ypač žinant, kad jis ir kitose komandose atrodydavo labai gerai, turi Eurolygos patirties.

Čia žaidimas labai paremtas penktais numeriais ir metikais. Tad, manau, Birutis atrado labai gerą vietą, yra labai gerai išnaudojamas. Įgūdžių jis turi, tikrai gali gerai žaisti, reikia tik šia proga pasinaudoti.

– Kokią pats spėjote susidaryti nuomonę apie ACB lygą?
– Labai patinka, iš tikrųjų mėgaujuosi kiekvienomis rungtynėmis. Labai aukštas lygis, iš kiekvienų rungtynių kažko pasimokau, net jeigu jos ir nekaip pasiseka. Jaučiu, kad čia tobulėju ir turiu labai geras sąlygas. Mėgaujuosi kiekviena treniruote ir rungtynėmis, labai smagu čia žaisti.

– Turbūt Ispanijoje žaisti įdomiau ir dėl to, kad, pavyzdžiui, tik gruodžio viduryje susitikote su „Barcelona“, kai LKL tokiu metu su dalimi varžovų jau būdavote sužaidę po du kartus?
– Tas ir yra labai įdomu. Pirmajame rate dar liko penkerios rungtynės, visos komandos yra labai skirtingos ir kiekvienai reikia paruošti skirtingą žaidimo planą. Nėra tos monotonijos, viskas keičiasi, laikas greitai bėga.

– Prieš kurią komandą jums žaisti buvo sunkiausia?
– Man asmeniškai su „Baskonia“, „Unicaja“, nes jos labai intensyviai ginasi, kas kartą neleidžia priimti kamuolio. Jos apsunkina kiekvieną epizodą, negali atsipalaiduoti nė sekundei. Tai tos komandos, kurios labai intensyviai ginasi, mano manymu.

– Dabar jau aikštėje taip greitai nepavargstate?
– Būna dar tokių situacijų, bet tai tikrai gerėja, jaučiuosi vis geriau. Bet, man asmeniškai, čia ne žaidimas prieš LKL komandas. Man čia žymiai intensyvesnė ir gynyba, ir viską sunkiau padaryti. Dar reikia įprasti, reikia mokytis ir galbūt ateityje bus lengviau.

– Komanda pralaimėjo šešis kartus iš eilės ir nukrito į 12 vietą. Kaip klubas priėmė pralaimėjimų seriją?
– Čia labai priklauso nuo tvarkaraščio. Pradžioje turėjome šiek tiek lengvesnius varžovus, o dabar paskutines 8 rungtynes žaidėme su keturiomis Eurolygos, dviem Europos taurės ir dviem FIBA Čempionų lygos komandomis. Stiprūs priešininkai, tad net ir gerai žaidžiant kartais pritrūksta sėkmės. Eurolygos komandos vietiniame čempionate žaidžia šiek tiek atsipalaidavusios, bet rungtynių pabaigose susiima ir mums kažkiek pritrūksta to meistriškumo ir sėkmės.

Dabar esame duobelėje, bet manau, kad greitai atsigausime, nes atmosfera yra gera, nėra jokių pykčių. Į kiekvienas rungtynes einame tam, kad nutrauktume seriją.

Tokios rimtos panikos nėra, bet pralaimėjimai yra skaudūs ir už juos papildomai atidirbame treniruotėse.

– Kaip?
– Čia būna labai ilgų treniruočių. Ryte praleidžiame po 3 valandas treniruotėse, po keturių valandų vėl susirenkame salėje ir dar praleidžiame po 2,5 val. Tai tokios gana ilgos dienos, ilgos treniruotės, šlifuojame savo trūkumus ir atidirbame už pralaimėjimus, kad ateityje būtų geriau.

Fizinio rengimo treneris sudėlioja krūvius. Savaitės pradžioje dirbame labai sunkiai, o antroje pusėje krūvius šiek tiek atleidžia, kad rungtynėse būtume šviežesni. Bet tikrai dirbame sunkiai ir ruošiamės.

– „Nevėžyje“ taip pat žaidėte po 1 rungtynes per savaitę. Ar stipriai skiriasi treniruočių krūviai šiose dviejose komandose?
– Man asmeniškai ir Kėdainiuose tikrai buvo sunkios treniruotės, ten gerai dirbdavome, bet atvažiavus čia, dar kai iš pradžių pastatė žaisti įžaidėju, tai mirdavau kiekvienoje treniruotėje, išeidavau vos ne pusgyvis. Reikėjo priprasti prie kitokių greičių. Tiesiog skiriasi žaidimo stilius, o dėl to skirtingas ir treniruočių pobūdis, daugiau bėgiojimo.

– Kaip Laurynui Biručiui sekasi pakelti treniruočių krūvį?
– Visi kalba maždaug tą patį. Kai pakalbu su kitais Ispanijoje žaidžiančiais lietuviais, tai visi išskiria, kad labai sunkios treniruotės, daug bėgiojimo. Tas tempas yra aukštas, turime bėgioti pirmyn ir atgal. Bet prie visko galima priprasti.

– Ar nėra gaila, kad per savaitę žaidžiate tik po vienerias rungtynes?
– Ne, man tai galbūt net šiek tiek patinka. Daug dirbame treniruotėse, galiu tobulinti savo trūkumus. Man tai tikrai netrukdo.

– Ispanijoje demonstruojate solidžius rezultatus, bet ką dar norėtumėte patobulinti?
– Žinoma, jaučiu, kad turiu dar daug potencialo. Reikia dirbti ties prasiveržimu, driblingu, perdavimais, gynyba. Visose kategorijose turiu ką patobulinti. Man svarbiausia jausti, kad komandoje kiekvieną dieną tobulėju, o čia aš taip ir jaučiuosi, esu patenkintas savo situacija.

Čia gynyboje reikia labai sunkiai dirbti. Stengiuosi, kiek galiu, o tai prisideda prie to, kad greitai padūstu. Jaučiu, kad gynyba su metais patobulėjo ir dar tikrai galiu ją tobulinti.

– Prieš ką pačiam ACB lygoje buvo sunkiausia gintis?
– Čia visos komandos stiprios, nėra didelio skirtumo. Kiekvienose rungtynėse dažniausiai būna sunku gintis prieš tiesioginius oponentus, nes jie įprastai būna taškų rinkėjai.

Nuotr. ZUMA PRESS – Scanpix

– Buvote įtrauktas į Lietuvos rinktinės išplėstinį kandidatų sąrašą, tačiau galiausiai Europos čempionato atrankos lange nežaidėte. Ar buvo tam tikros priežastys, ar tiesiog nebuvote pakviestas?
– Tiesiog negavau jokio kvietimo ir tiek, neturėjau jokių problemų. Kiekvieno krepšininko svajonė yra atstovauti rinktinei, tad jeigu tobulėsiu, tikiuosi, kad ateityje būsiu vertas rinktinės.

– Kaip ACB lygoje ir jūsų komandoje sekasi tvarkytis su COVID-19 pandemija?
– Padarėme jau labai daug testų, tiriamės prieš visas rungtynes, kad visi būtų sveiki, nebūtų kažkokių netikėtų užsikrėtimų. Čia labai stipriai tai prižiūri, yra protokolas, kuriuo vadovaujasi visos komandos, o dėl to yra gerai suvaldyta situacija lygoje. Mūsų komandoje užsikrėtimų visai nebuvo, tikiuosi, kad ir nebus. Šiais laikais tai jau yra sėkmė.

– Praėjusį sezoną kurį laiką buvote pakeitęs mitybą, atsisakėte mėsos. Kaip tai pasiteisino?
– Norėjau pabandyti tam, kad krepšinyje turėčiau geresnius rezultatus. Pora mėnesių paeksperimentavau, sužinojau daug apie mityba, o po to likau maitintis kaip ir anksčiau. Sužinojau daug tokių paslapčių, pavyzdžiui, kada ir ką valgyti. Tas eksperimentas išėjo į naudą, imtis jo nusprendžiau peržiūrėjus dokumentinį filmą „The Game Changers“. Mane tai sudomino, pradėjau daugiau domėtis, sužinojau nemažai ir pats trumpam pabandžiau.

– Pabaigai, užsienio krepšinio tinklalapiuose jūsų agentas vis dar yra nurodomas Miško Ražnatovičius, kuris yra vienas garsiausių agentų Europoje. Visgi jums jau ne vienerius metus atstovauja Šarūnas Broga, tad kodėl savo karjeroje nutarėte pakeisti agentą?
– Ražnatovičius mano agentas buvo jau nuo 16 metų, o būdamas 20-ies metų perėjau pas Šarūną Brogą. Ražnatovičiaus agentūra pirmoji man prisistatė, turėjo atstovą Baltijos šalyse, su manimi pakalbėjo, kad su jais pasirašyti vieni pliusai, daugiau šansų kažkur patekti, pasirašyti sutartis, tai ir daug nesvarstęs pasirašiau.

Visgi būnant 16 metų agentas yra nelabai reikalingas, nelabai jam yra galimybių ieškoti darbo. Nebuvo situacijų, kur jie galėjo daugiau padirbėti ir man duoti naudos. Tuo pačiu bendraudavau su Broga, su juo gerai sutardavau, man jis atrodė geriausias. Asmeniškai apie Brogą galiu sakyti tik geriausius žodžius, su juo dabar esu ten, kur noriu būti, viskuo esu labai patenkintas.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (6)
antras
Delninkaitis
2020-12-15
+1
Atsakyti
ttd
kai tau moka uz begiojima reik begiot? pas mus uztenka turet zalia maike ir per rankas kapot...
2020-12-15
-1
Atsakyti
x
išvada kokia, LKL komandose fiziškumui skiriama per mažai demesio, ar krepšininkai mažiau motyvuoti. kita vertus akivaizdu, kad del darbo etikos Ispanijos komandos vis daugiau atranda jaunų lietuvių , kogero jie yra ir nebrangūs.
2020-12-14
+1
Atsakyti
djgaffer
Iki šiol keista,kaip Neptūnas jame neįžvelgė talento.Juk ne vienus metus ten praleido,turėjo ir tikrai gerų rungtynių.Bet vistiek būdavo nustumtas į suolo galą.Tai gali kaltinti tik patys save,o Beliauskas džiaugtis,kad vistik Neptūnas jo atsisakė.
2020-12-14
+4
Atsakyti
Anonimas
Gerai kalbantis, atradimas
2020-12-14
-1
Atsakyti
Lošęs su Meka, Ale, Lauriu
Jis ir mokykloje geriau varė už tuos, kurie neturėdavo po 2 trenkes į dieną, dar kai pradėjo skraidyti į Eurolygos išvykas (Neptūnas kažkada buvo Eurolygoj) grįžęs nuoširdžiai stengdavosi neatsilikt. Super darbštus vaikis, žemiškas, šnekėdamas su manim niekad neužrietė nosies. Lipk toliau, Lauri!
2020-12-15
+2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.