Klampiose rungtynėse Berlyne įskraidintais tritaškiais „Žalgirio“ puolimą išjudinęs Nigelas Hayesas buvo arti asmeninio rekordo. 26-erių puolėjas surinko 18 taškų ir 24 naudingumo balus, o iki geriausio pastarojo rezultato Eurolygos turnyre pritrūko vieno naudingumo balo.
Po Steve'o Vasturios iškritimo į lengvojo krašto poziciją pastumtas Hayesas spindi ryškiausiomis spalvomis. Berlyno ALBA klubui 3 iš 4 mestų tritaškių atseikėjęs amerikietis buvo naudingiausias „Žalgirio“ klube, kuris 2020-uosius ir pirmąjį Eurolygos varžybų ratą užbaigė penkiomis pergalėmis iš eilės.
„Buvo kietos rungtynės, kokių ir tikėjomės, – „Žalgirio TV“ kalbėjo Hayesas. – (Rašomoji) lenta nuvalyta, bet joje buvo parašyta „žaisti fiziškai kietai“. Tai buvo vienas iš pagrindinių aspektų, kadangi jie pasižymi geru pataikymu, žaidžia labai greitą krepšinį, geba gerai atlikti perdavimus.
Žinojome, kad kuo labiau būsime agresyvesni ir žaisime fiziškiau, tuo daugiau turėsime šansų laimėti. Pavyko tai išpildyti ir turime pergalę.“
Išskyrus dvikovą su Miuncheno „Bayern“, kada įmetė 3 taškus, Hayesas likusiose ketveriose pergalingos serijos rungtynėse vidutiniškai rinko po 13,5 taško, kai bendras sezono vidurkis siekia 9,4 taško.
– Ar kuo nors nustebino ALBA gynyba? – „Žalgirio TV“ paklausė Hayeso.
– Žiūrint vaizdo analizę, pastebėjome, jog jie įprastai taiko nežymias pagalbas ir buvome tam pasiruošę, bet rungtyniaujant atkreipėme dėmesį, kad ALBA to nebedaro. Ir tai šiek tiek įnešė sumaišties pirmoje dvikovos dalyje, kadangi mes tikėjomės to iš jų. Bet staiga to pasigedome. Po ilgosios pertraukos pavyko prisitaikyti prie jų žaidimo – įsivažiavo puolimas, geriau judėjo kamuolys, realizavome metimus. Įvestos korekcijos pasiteisino, puikus trenerių ir komandos darbas.
Rungtynių žaidėjas
– Šį mėnesį teko pasistumti į lengvojo krašto poziciją. Kaip jaučiatės rungtyniaudamas šiame vaidmenyje?
– Dievinu žaidimą šioje pozicijoje, jaučiuosi tiesiog puikiai. Mane tai kur kas labiau įgalina gynyboje – galiu keistis su penktoje pozicijoje žaidžiančiais krepšininkais, ar tai būtų Joffrey Lauvergne'as, ar tai Martinas Gebenas, taip pat su Pauliumi Jankūnu. Mūsų komunikacija gynyboje su Jankūnu – puiki, dažnai sujaukiame varžovų puolimą užsiimdami pozicijas. Rungtyniaudami kartu būname du protingiausi vyrukai aikštėje.
Puolime jaučiuosi labiau įtrauktas, kamuolys daugiau atsiduria mano rankose – ar tai kuriant žaidimą, ar tai atliekant perdavimą, tuo pačiu tenka daugiau prasiveržimų. Mėgaujuosi žaisdamas šioje pozicijoje.
– Eurolygoje prabėgo pirmasis ratas („Žalgiris“ laimėjo 10 kartų per 17 rungtynių). Kaip galėtumėte apibendrinti jį?
– Progresas, toks būtų žodis. Startavome galingai, tada susidūrėme su aukštesnio lygio komandomis ir tuomet reikėjo iš naujo atrasti save, jog galėtume išeiti iš tos duobės. Tiesa yra tokia, jog Jankūnas – geriausias Eurolygos žaidėjas (šypsosi). Kai sugebėjome vėl atrasti save, mes dabar žaidžiame kur kas geriau – prisitaikėme prie intensyvumo, fiziškumo gynyboje, ir tai mums labai padėjo.
Treneris taip pat ragina mus būti dar agresyvesniems ir atakuoti, kai turime progą. Jis akcentuoja metimus iš kampų ir tai akivaizdžiai matosi, pavyzdžiui, rungtynių pabaigose. Likus 40 sekundžių, įprastai galima laikyti kamuolį ir sudeginti laiką, bet Artūras Milaknis ėmė ir įskraidino tritaškį.
– Ar tiktų posakis „Pasitikėk procesu“ (angl. „Trust the process“)?
– Ne, ne... Jis susijęs su fatališkais pralaimėjimais. Žiūrėkite, jūs pasakėte „pasitikėk procesu“, o aš sakiau „prog-re-sas“.