Utenos „Juventus“ Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) ketvirtfinalyje startavo pergalingai. Šeimininkai 89:87 įveikė Vilniaus „Rytą“ ir prieš į atsakomąją dvikovą, kuri sausio 16-ąją įvyks Vilniuje, atsiveš 2 taškų pranašumą.
Tačiau, anot Utenos ekipos vyr. trenerio Žydrūno Urbono, laimėtas mūšis, bet ne karas.
„Pergalė yra pergalė. Nugalėti „Rytą“ yra gerai. Žinoma, darbas dar nepabaigtas ir mes tą puikiai suprantame“, – po rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo strategas.
– Rungtynių pabaigoje siekėte įgyti kuo didesnį pranašumą, kiek jums tai buvo svarbu?
– Be jokios abejonės, tai buvo svarbu. Ar turi 2 taškų, ar 6 taškų, ar 10 taškų persvarą – tai yra skirtumas. Todėl padarėme kelis rizikingus sprendimus, kurie yra 50 prieš 50. Arba rungtynės baigiasi lygiosiomis, arba laimi keliais taškais, jokio skirtumo. Bet aišku, turėti tą trapią 2 taškų persvarą yra geriau.
– Ar žaidėjų susikaustymas rungtynių pradžioje rodė, kad komanda išskirtinai jaudinasi prieš tokias atsakingas rungtynes, kuriose jus kažkas vadina serijos favoritu?
– Nepradėkite čia kalbėti apie favoritus. Taip, šiemet mes žaidėme pirmas rungtynes, kurios kažką tikrai lėmė. Praėjusiuose KMT etapuose rungtyniavome prieš Nacionalinės krepšinio lygos komandas ir vis tiek jautėsi lygių skirtumas – natūralu. Šiandien buvo pirmos rungtynės su geru ir grėsmingu varžovu, gera komanda ir teisingai pastebėjote, nes šiandien mes jautėme tam tikrą įtampą.
Ačiū Dievui, kad susiėmėme, nes pradžioje galėjome įsiveržti į priekį 10:0, bet gavosi atvirkščiai. Pradžią pralaimėjome 7:0, nors turėjome tokius laisvus metimus, kad galėjome užsibrėžti tris sekundes, sudainuoti Lietuvos himno pirmą stulpelį ir mesti. Metimai nesukrito, įtampa padarė savo, bet vėliau mes pagavome ritmą, pasivijome varžovus ir buvo visai įdomus vaizdas.
Rungtynių žaidėjas
„Rytas“ žaidžia labai individualiai, komandinių veiksmų pas juos – mažoka. Mes žinojome, kad Andrew Goudelockas mėgsta žaisti vienas, tačiau nežinojome, jog Ryanas Boatrightas irgi taip pat daro – lygiai toks pat identiškas žmogus, kuris žaidžia vienas prieš vieną, dėl to Arnas Butkevičius laksto ratais kvadratais negaudamas kamuolio. Jam sunku. „Rytas“ turi daug aukšto lygio individualiai rungtyniaujančių krepšininkų, tačiau rungtynių pabaigoje mes juos išgaudėme.
– Kiek geresne jūsų komandą padarė Vaidas Kariniauskas?
– Kariniauskas yra geras krepšininkas, bet šiandien ypatingai komandą geresne padarė Vaidas Čepukaitis. Tai yra žmogus, kuris daro juodą darbą, ginasi, pamuša kamuolį, kalba, rodo emocijas ant suoliuko, taip pat ir rūbinėje. Aišku, rūbinėje mes turime labai daug gerų vyrukų. Kai prisijungė dar vienas barzdočius prie kitų barzdylų – bajeriukai neužtyla. Tai yra didžiulė pridėtinė vertė. Čepukaitis mums davė labai daug. Džiugu, kad Mindaugui treniruotėse jis suteikia konkurencijos. Aš labai laimingas, kad jis pas mus atvažiavo.
Kalbant apie Kariniauską, jis yra aukšto lygio įžaidėjas, kuris dar yra šiek tiek per karštas. Rungtynių pabaigoje Vaidas priėmė rizikingų sprendimų, labai norėjo viską padaryti vienas. Bet mes su juo dirbame, dirbsime ir su laiku atrasime idealų variantą.
– Kodėl rizikavote ilgą laiką laikydami aikštelėje Vaidą Čepukaitį su 4 asmeninėmis pražangomis?
– Todėl, kad Mindaugas Kupšas negali žaisti ilgais intervalais. Jis sužaidė geras rungtynes, bet matėsi, kad Mindaugas pavargo ir reikėjo leisti Vaidą. Į vidurio puolėjo poziciją norėjau įmesti Žygimantą Skučą, bet jis labai greitai susirinko 3 asmenines pražangas, netrukus gavo ketvirtą ir rizikuoti nesinorėjo. Vaidu aš pasitikiu, nes jis dažniausiai nepadaro kvailų pražangų ir gerai atrodė gynyboje.
– Donaldas Kairys minėjo, kad iš savo auklėtinių pasigedo greitų atakų. Ar prieš rungtynes akcentavote jų stabdymą?
– Taip, mes žinojome, nes jie tai atviru tekstu deklaruoja, demonstruoja ir „Rytas“ žaidžia bėk ir mesk žaidimą, kur viskas atvira bei avantiūriška. Atsivaro kamuolį ir pila. Aš nieko nesakau, tokia yra trenerio strategija, o mes tą žinojome ir stabdėme. Nepasakyčiau, kad mes šiandien tą dalyką gerai sutvarkėme, nes gavome po porą tritaškių iš Goudelocko ir Boatrighto. Su tokia avantiūra ilgai eiti negali.
– Dėl ko taip jautriai sureagavote į pražangą puolime, kuri jums kainavo techninę nuobaudą?
– Turėdamas mikrofoną norėčiau pašnekėti apie šią situaciją. Buvo laikas, kai tokio pobūdžio pražangos puolime buvo eliminuotos ir švilpiamos vyriškai. Aš nesakau, kad teisėjai suklydo toje situacijoje, galbūt tai buvo mano klaidinga reakcija ir per karštai išreiškiau savo emocijas. Bet ateina tokia tendencija, kad norėdami išprovokuoti pražangą puolime, žaidėjai vaidina – tai matome ir Eurolygoje. Kokia komandai siunčiama žinutė, kai žaidėjas pasistato savo kūną ir nuo menkiausio kontakto griūna?
Taip, kontaktas buvo, bet pražangą puolime aš įsivaizduoju vyrišką: važiuoji su traukiniu, atsistoja bulius – trenki jam tarp ragų ir jis nugriūna. Tai yra pražanga puolime. Tačiau dabar žaidėjai konkrečiai vaidina ir man niekas neįrodys, kad čia yra pražanga puolime. Yra siunčiama žinutė žaisti nevyrišką žaidimą. Ar futbolas įdomus, kai žaidėjai griuvinėja, o po to raitosi 3 minutes? Koktu tokie dalykai ir liūdna, kad jie ateina į krepšinį. Šiandien buvo gero lygio teisėjavimas, čia ne apie tai. Kalbu apie bendrą tendenciją, kuri man kelia šleikštulį. Lukas Uleckas tą daro ištisai.
Nenoriu daug sakyti, tiesiog reikėtų žinoti, kad kai kurie žaidėjai tą labai stipriai daro. Man atrodė, kad toje situacijoje buvo suvaidinta. Vietoje to, kad pelnytume taškus su pražanga, gauname pražangą puolime. Galbūt aš esu neteisus, bet mane erzina tokios situacijos. Jeigu kitose rungtynėse įvyks tas pats, aš būsiu karštas.
– Kokios laukiate varžovų atsakomosios reakcijos rungtynėse Vilniuje?
– Man neįdomu, ką jie darys. Man įdomu, kokie mes būsime – tai yra žymiai svarbiau. Jeigu mes norėsime kraujo taip pat, kaip šiandien, tai bus gerai.