Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

2017-aisiais Gediminas Orelikas sparčiai kilo įsibėgėjančios krepšininko karjeros laiptais ir atrodė, jog geriausia dar tik priešakyje.

Gediminas Orelikas

Gediminas  Orelikas
Gediminas  Orelikas
MIN: 29.86
PTS: 11.6 (47.37%)
REB: 3.8
AS: 4.2
ST: 0.4
BS: 0
TO: 1.4
GM: 5

Tų pačių metų lapkričio pabaigoje 2 metrų ūgio puolėjas gavo trenerio Dainiaus Adomaičio skambutį ir buvo pakviestas atstovauti Lietuvos rinktinei viename iš 2019-ųjų pasaulio čempionato atrankos langų.

Europos mastu šiaulietis taip pat žibėjo ryškiausiomis spalvomis. Gindamas Venecijos „Umana Reyer“ ekipos spalvas, Orelikas Čempionų lygoje buvo savo klubo lyderis ir per vienerias rungtynes fiksuodavo 14,2 taško, 5,2 atkovoto kamuolio, 3,5 rezultatyvaus perdavimo bei 15,3 naudingumo balo statistiką.

Tačiau 2018 metų sausio 14-ąją nutiko tai, kas ilgam pakoregavo lietuvio karjeros planus. Italijos čempionato rungtynėse su Milano „Armani Exchange“ Orelikas susižeidė kelio girnelę ir areną paliko tik neštuvų pagalba.

Kitą dieną po išsamių tyrimų atėjo verdiktas – 6-8 mėnesiai be krepšinio. Karjeros pike buvęs krepšininkas turėjo pradėti viską iš naujo ir 2018-ųjų vasarą paskyrė reabilitacijai.

Tų pačių metų rugsėjį po traumos sugrįžęs Orelikas sudalyvavo Strasbūro IG ekipos peržiūroje, tačiau netrukus laukė dar vienas smūgis – dėl per greitai atliktos reabilitacijos puolėjui antrą kartą operuota ta pati koja.

„Visada nori sugrįžti kuo greičiau ir degi noru. Tačiau aš perskubėjau ir visas tas skubėjimas gavosi ne į naudą. Reikėjo darytis papildomą operaciją, kas atkėlė mano sugrįžimą“, – situaciją tinklalapiui „BasketNews.lt“ pakomentavo Orelikas.

Nuo to laiko krepšinio visuomenė apie traumą besigydantį krepšininką girdėjo nedaug. Simboliška, tačiau po nelemtos traumos praėjus lygiai 2 metams ir 8 mėnesiams, Orelikas pranešė – „Aš grįžtu“.

Pavasarį 30-ies sulaukęs puolėjas sugrįžo ten, kur pasirašė savo pirmąjį profesionalo karjeros kontraktą – į „Šiaulius“. Spalio 17-osios rungtynėse su Panevėžio „Lietkabeliu“ jis jau pasirodė ant parketo.

„Pirmosios rungtynės buvo įspūdingos. Išėjęs ant parketo nelabai supratau, kas darosi. Visko bijai, rankos tarsi surištos, pamiršęs įpročius. Labai įdomi patirtis“, – sugrįžimą prisiminė Karaliaus Mindaugo taurės čempionas.

Daugelio nurašytas krepšininkas greitai apsiprato trenerio Antano Sireikos puolimo schemose ir per penkerias LKL rungtynes vidutiniškai rinko po 11,6 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 4,2 rezultatyvaus perdavimo bei 12,6 naudingumo balo.

Verta paminėti, jog ketvirtose savo rungtynėse po sugrįžimo Orelikas paskutinėmis sekundėmis šaltakraujiškai realizavo baudų metimus ir atvedė šiauliečius į pergalę prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“ (87:85).

„Po traumos metimas išliko, galva savo vietoje, todėl buvo lengviau. Žinoma, galvoje buvo visokių minčių ir nesitikėjau, kad produktyviu tapsiu taip greitai“, – su nuostaba apie tokį spartų grįžimą į formą kalbėjo Eurolygos patirties turintis aukštaūgis.

Užteko vos 5 rungtynių, jog komandos Europoje pradėtų mesti ant Oreliko tinklus.

Nors po bandomosios 2 mėnesių sutarties „Šiauliai“ pasiūlė kraštiečiui naują kontraktą iki sezono pabaigos, krepšininkas pasirinko pratęsti legionieriaus karjerą ir prieš šventes išvyko į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą, kur atstovauja vietos „Spars“ ekipai.

Panašu, kad ir ten Orelikas ras savo vietą. Puolėjas Bosnijoje debiutavo su trenksmu ir per 22 minutes įsūdė 24 taškus (6/8 trit.), atkovojo 4 kamuolius ir surinko 26 naudingumo balus.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Balkanų pusiasalyje viešintis Orelikas papasakojo apie sugrįžimą į krepšinį, žmonių apkalbas, psichologines problemas, etapą „Šiauliuose“, legionieriaus karjerą, Bosnijos krepšinio lygį, motyvaciją bei užsibrėžtus karjeros tikslus.

– Į „Šiaulius“ atvykote krepšinio nežaidęs beveik trejus metus. Kas tuo metu sukosi galvoje ir ko tikėjotės iš savęs?
– Pirmosios rungtynės buvo įspūdingos. Išėjęs ant parketo nelabai supratau, kas darosi. Visko bijai, rankos tarsi surištos, pamiršęs įpročius. Labai įdomi patirtis. Po pirmojo mačo kreivė tik kilo ir susitaikiau, kad vis dar galiu žaisti krepšinį, tobulėti ir eiti į priekį. Prieš rungtynes sukaustė mintys, kaip viskas bus? Ar išeis žaisti? Kad galiu žaisti, viduje žinojau, tačiau kažkokia baimė vis tiek buvo. Daugiausia klausimų buvo, kaip reaguos mano operuota koja. Vis dėlto pamačiau, jog viskas gerai ir matosi progresas.

– Koks jausmas po tokios ilgos pertraukos pagaliau vėl žaisti krepšinį?
– Geras jausmas. Krepšinio buvau labai pasiilgęs. Per pirmąsias rungtynes apėmė neapsakomas džiaugsmas, kad vėl esu ant parketo. Jeigu mačai vyktų su žiūrovais, išvis būtų pasaka. Pasiilgau tos karštos atmosferos, fanų skanduočių. Tiek Lietuvoje, tiek Bosnijoje ir Hercegovinoje žaidžiame be žiūrovų ir tas atima daug grožio. Esu žaidęs „Šiauliuose“ karjeros pradžioje, tai turbūt iš fanų gaučiau šiltą sutikimą (šypsosi).

– Ar buvo sunku įsivažiuoti?
– Svarbiausia buvo susitvarkyti su galva, nes krepšinio nežaidžiau labai daug laiko. Raumenynas taip pat nebuvo gerai paruoštas. Tačiau dabar stengiuosi nesižvalgyti į praeitį bei neprisiminti sunkaus periodo, nes pasidaro skaudu. Nuėjau labai ilgą kelią, kad čia atsidurčiau.

Nuotr. BNS

– Ar pavyko traumą užmiršti aikštelėje?
– Pradėkime nuo to, kad traumuotas kelis nėra paruoštas visu 100 procentų. Šis sezonas yra mano atsistatymo laikotarpis ir pasiruošimas kitam sezonui, kad galėčiau kilti į viršų, stiprinti koją ir tvarkyti galvą. Ta baimė nuolat yra. Atrodo, kad link krepšio veržiuosi kaip visada, tačiau galva mane sustabdo ir verčia saugotis. Reikia išgyvendinti šitą dalyką, sustiprinti koją ir, manau, kad kitame sezone būsiu visiškai pasiruošęs.

– Kaip po tokios ilgos pertraukos kūnui pavyko atlaikyti milžiniškus krūvius?
– Pradžioje buvo sunku ilgai bėgti, nes pradinė reabilitacijos stadija buvo nukreipta į treniruoklių salę ir didžiąją dalį laiko praleisdavau ten. Gydytojai neleido iškart bėgioti ir kojų bei nugaros raumenys toli gražu nebuvo patys stipriausi. Žinoma, po šitiek laiko, praleisto be krepšinio, nebuvo lengva žaisti daug minučių, tačiau kažkaip pripratau ir pradžią pavyko iškęsti. Po to pasidarė lengviau. Reikia kažkur tobulėti. Treneris Antanas Sireika išreiškė pasitikėjimą manimi, leido žaisti, o aš turėjau tuo šansu pasinaudoti.

– Kokiu tempu kilo jūsų sportinė forma?
– Prieš traumą, kuomet buvau sveikas, viskas vykdavo kur kas paprasčiau. Vasarą patinginiaudavau ir kai prasidėdavo pasirengimas sezonui, greitai pasiekdavau optimalią formą. Po traumos viskas prasidėjo nuo nulio. Mažais žingsniukais stengiuosi pasiekti gerą formą ir viskas prasidėjo nuo minimalaus darbo treniruoklių salėje. Įsivaizduokite, tik rugsėjo mėnesį bėgau savo pirmąjį krosą, kuris truko 20 minučių. Po jo taip viską skaudėjo, kad atrodė, jog nubėgau maratoną (juokiasi).

– Kokių blogų sprendimų buvo priimta laikotarpiu be krepšinio?
– Visada nori sugrįžti kuo greičiau ir degi noru. Tačiau aš perskubėjau ir visas tas skubėjimas gavosi ne į naudą. Reikėjo darytis papildomą operaciją, kas atkėlė mano sugrįžimą. Tuos žmones, kurie daug kalba, kad aš nieko nedarau ir tinginiauju, reikėtų pastatyti į mano vietą, kai kenti vieną operaciją po kitos ir žiūrėti, kaip jie susitvarkytų su galva. Per sunkumų kupinus metus niekada nenuleidau rankų. Ne vieną kartą norėjau viską mesti, bet nenuleidau rankų, užtikrintai ėjau sugrįžimo keliu ir pasiekiau tokį tašką, kad galėjau sugrįžti į „Šiaulius“. Dabar stengiuosi pakilti dar aukščiau.

– Ar traumų laikotarpiu teko sulaukti kandžių pasisakymų, adresuotų jūsų pusėn?
– Buvo daug žmonių, kurie mane nurašė ir sulaukdavau kandžių replikų. Tačiau man yra 30 metų, į tokius dalykus kažkaip nebereaguoju. Aš žinau mūsų Lietuvos žmones ir puikiai žinau, kaip jie mėgsta apkalbas. Tik niekas man nepasako to į akis, visi kalba už nugaros. Dar neteko sutikti nė vieno žmogaus, kuris ateitų ir pasakytų viską tiesiai šviesiai. Mes žinome, ko verti tokie žmonės, kurie sėdi už kompiuterio ekrano ir rašinėja nesąmones.

–  Ką jums davė keli mėnesiai, praleisti Šiauliuose?
– Davė daug pasitikėjimo savimi, taip pat šis etapas man parodė, kad vis dar galiu žaisti krepšinį. Žinoma, matėsi, kad optimali forma toli ir turiu daug dirbti, bet „Šiauliams“ esu be galo dėkingas, nes jie man suteikė visą pradžią, nuo kurios atsispyriau.

Nuotr. BNS

– Ar tikėjotės, kad pavyks taip greitai apsiprasti ant parketo ir demonstruoti solidžius rezultatus?
– Niekada per savo karjerą nebuvau pats atletiškiausias krepšininkas ir viską pasiekdavau su savo metimu bei galva. Dėl to man buvo lengviau, nes kai atletiški krepšininkai, kurie iš savo fizinių gabumų valgo duoną, gauna traumą, tada jau sunkiau. Aš nesu tas, kuris greitai bėga ar dėlioja į krepšį. Po traumos metimas išliko, galva savo vietoje, todėl buvo lengviau. Žinoma, galvoje buvo visokių minčių ir nesitikėjau, kad produktyviu tapsiu taip greitai. Bet po kelių treniruočių pamačiau, kad viskas daugiau ar mažiau su koja yra gerai ir supratau, jog įsivažiuosiu greičiau.

– Antradienį „Šiauliai“ panaikino 25 taškų deficitą prieš „Dzūkiją“ ir žengė į Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalį. Kokios emocijos buvo, kai buvęs klubas sugebėjo šitaip išsigelbėti?
– Didžiavausi stebėdamas, kaip jie žaidžia, ir patį užplūdo geros emocijos. Tokį deficitą panaikinti gali ne bet kas. Retai taip atsitinka, šaunuoliai.

– Po 2 mėnesių bandomojo laikotarpio „Šiauliai“ pasiūlė jums naują sutartį. Kodėl nusprendėte nelikti?
– Reikia judėti į priekį. Man nebe 20 metų, karjera – ne amžina. Reikia žiūrėti toliau. Atvažiavęs čia turiu kitokius tikslus. Reikia ramiai apmąstyti tolimesnius karjeros veiksmus ir susidėlioti planą, ko aš noriu kitais metais. Nelikau todėl, nes reikia parodyti, jog aš galiu keliauti ir žaisti vienodai gerai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kaip legionierius. Ir šiaip, Bosnijoje turime po dvejas rungtynes per savaitę, Lietuvoje turėjome vienerias. Kalbant apskritai, Šiauliuose man viskas labai tiko ir patiko, tačiau judu į priekį.

– Kodėl pasirinkote būtent Sarajevo „Spars“ ekipą?
– Viską suderino mano agentas, kuris yra kilęs iš Balkanų pusiasalio ir čia turi daug pažinčių. Šiemet ruošiu pagrindus kitam sezonui. Tikrai čia neatvažiavau dėl pinigų, kurių tikrai daug neuždirbsiu. Esu čia dėl darbo etikos tobulinimo, pasirodymo kitoms komandoms, kurios manimi galėtų susidomėti kitą sezoną. Yra variantų, kurių negalėjau priimti dabar, nes dar nesu pasiruošęs.

– Kokio lygio krepšinis žaidžiamas Bosnijos ir Hercegovinos lygoje?
– Juokinga, kai kiti savo, jog čia lygis prastesnis nei Nacionalinėje krepšinio lygoje. Čia yra tie žmonės, kurie moka tik plakti liežuviu ir nežino tikrosios situacijos. Tikrai nesakau, kad visos komandos yra geros, nes Sarajevo „Spars“ komandoje sužaidžiau vos dvejas rungtynes. Niekas vietiniams žaidėjams didelių pinigų nemoka, bet jie stengiasi viską įrodyti savo darbu, lipa per galvas, fiziškai daužosi. Čia tikrai nėra toks prastas lygis, kaip kalba dauguma Lietuvos „ekspertų“. Lygiai taip pat, kaip Lietuvoje, Bosnijos krepšinio lyga turi 4 pajėgias komandas, kurios kovoja dėl čempionų titulo, tačiau likusios taip pat gali įkasti bei pasipriešinti. Taip pat dalyvaujame Adrijos antroje lygoje, kuri kitą savaitgalį organizuoja burbulą, tačiau apie lygį daug pasakyti negaliu, nes dar neteko žaisti.

– Kokį įspūdį Sarajevo „Spars“ palieka kaip organizacija?
– Viskas gerai. Kaip ir visuose klubuose, galima rasti trūkumų, tačiau viskas man tinka, sudarytos geros sąlygos. Klubas davė butą, automobilį, treniruotės vyksta sparčiu tempu. Ko daugiau reikia norėti? Bosnija – pigi šalis, maistas ir pragyvenimas daug nekainuoja, niekas neuždaryta: kavinės bei restoranai nuolat dirba. Šis aspektas maloniai nustebino, nes buvau pasiilgęs socializacijos ir šurmulio.

– Ar turite specialią treniruočių programą, ar sportuojate kaip visi?
– Kol kas sportuoju kaip visi, bet ateityje planuoju susidaryti individualią treniruočių programą. Čia yra vienas geras fizinio rengimo treneris ir per artėjančias kelias savaites bandysiu su juo susisiekti, kad man sudarytų gerą treniruočių planą bei man skirtų daugiau laiko.

– Nepaisant to, kad Bosnijos ir Hercegovinos čempionate esate pirmi, per Naujuosius metus atleido jūsų vyr. trenerį Nedimą Džemičių. Kodėl taip nutiko?
– Negaliu pasakyti, nesuprantu jų kalbos. Tiesą sakant, nelabai gilinausi. Nuo pirmadienio turime naują trenerį – Miodragą Kadiją. Su juo sportuojame 2 kartus per dieną po mažiausiai 2,5 valandos (juokiasi). Pas Džemičių treniruotės buvo įprastos, po 1,5 val., o Kadija prieš tai 2 metus praleido be darbo, todėl dabar stengiasi viską išlieti ant mūsų. Tokios ilgos treniruotės vargina, buvo sunku priprasti, bet kūnas po truputėlį adaptuojasi. Iš vienos pusės aš džiaugiuosi tokiu didžiuliu krūviu, nes man po traumos kuo daugiau sporto, tuo geriau. Nėra kuo skųstis.

– Pakalbėkime apie motyvaciją. Kaip per sudėtingą laikotarpį pavyko nepalūžti?
– Mano mama vieną kartą pasakė: „Nežinau, kuriam dar žmogui po tokių sunkumų pavyktų atsitiesti ir išlikti tokiam ramiam.“ Jie nesuprato, kaip per visą tą laiką aš išlikau toks ramus. Aš tiesiog žiūriu į priekį ir stengiuosi nesidairyti į praeitį bei išlikti stiprus. Toks užsispyrimas mane lydi nuo mažų dienų. Visada dirbu ramiai, tyliai, nežiūrėdamas kas ir ką kalba. Einu savo keliu ir darau viską, kad sugrįžčiau į optimalią sportinę formą. O jeigu kažkas kalba, tegul, vadinasi esu įdomus.

– Po visko, kas nutiko pastaraisiais metais, kokie yra jūsų karjeros tikslai?
– Dėl traumų ar sunkumų mano gyvenime tikslai niekada nekinta. Visada noriu kilti kuo aukščiau ir manau, jog vis dar galiu tai padaryti. Šiuo metu esu patenkintas, kur esu, tačiau ateityje planuoju kilti aukštyn.

– Kai jau sužaidėte apčiuopiamą kiekį rungtynių, pasakykite, ar Gediminas Orelikas gali sugrįžti į lygį, kuriame žaidė prieš traumą?
– Žinoma. Aš jau kitais metais tikiuosi keltis į Čempionų lygą, gal net aukščiau. Viskas priklauso nuo darbo, pasirinkimų, kuriuos padariau dabar. Kol kas viskas yra savo vietose, taip, kaip aš noriu. Kažkam tai nepatinka, bet visiškai nekreipiu dėmesio. Aš pats esu savo likimo kalvis. Viską aptarėme su agentu ir reikalai juda į priekį. Džiaugiuosi, jog pavyko sugrįžti ir tai padaryti gerame lygyje.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (6)
Jonas
respectas tau zmogau
2021-01-13
+1
Atsakyti
jv
saunuolis, kad atsigavo ir juda i prieki. zinant jo gyvenimo buda ir turetas traumas sunku buvo to tiketis, bet maladec, sekmes jam.
2021-01-11
-1
Atsakyti
?
man rodos labiau tiktu "norėjau mesti, bet apart kazinkes ir klubu lankymo daugiau nieko nemoku"
2021-01-09
+1
Atsakyti
Burn Loot Murder - go woke go broke
Ar tikrai skautai labiau pastebi ir vertina bosnijos lyga (plius antra adrijos), nei LKL? Kazka cia jis per aplinkui kalba, matomai daugiau pinigu ir tiek
2021-01-09
Atsakyti
Madridista
Agentas is to krasto ir kaip pats sake turejo jau rimtesniu pasiulymu, bet si sezona niekur neskuba, tai gal tie pasiulymai ir yra is Adrijos lygos klubu, tad kad butu pastebimesnis ir patrauke i tuos krastus
2021-01-09
+3
Atsakyti
Anonimas
Maladiec,Gedas.Gerai uzstume ant visu situ gafferiu ir t.t.Nieko jus verti uz pc ekranu :)
2021-01-09
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.