Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Gėdingai iš dviejų turnyrų iškritę Vilniaus „Ryto“ krepšininkai trokšta reabilituotis sulig permainomis vyr. trenerio poste. Žaidėjai reiškia pasitikėjimą vyr. trenerio pareigas perėmusiu Giedriumi Žibėnu, kuris pakeitė nušalintą Donaldą Kairį.

Praėjusį savaitgalį pasikeitimų supurtyta ekipa dar iki šių sprendimų turėjo savo balsą – kapitoną Arną Butkevičių. Jungiamąja grandimi tarpo žaidėjų ir trenerių bei vadovų buvęs „Ryto“ senbuvis stengėsi perteikti krepšininkų poziciją, kalbėjo apie kylantį žaidėjų abejingumą sistema, tačiau situacija galop vis tiek virto krachu.

Dreifavęs „Ryto“ laivas radikaliai nukrypo nuo kurso ir sausio viduryje per keturias dienas nuplaukė šansai išsigelbėti FIBA Čempionų lygoje ir patekti į Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą.

„Visų nuotaikos buvo siaubingos, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ atviravo Butkevičius. – Kai taip pasirodome, tiesiog didžiulis gėdos jausmas. Ir ta gėda yra, visų pirma, prieš fanus, prieš tuos, kurie dar tiki komanda, ir prieš visus žmones.“

Galimybė atsispirti nuo košmariško sezono etapo „Rytui“ liko LKL pirmenybėse, kuriose sostinės komanda per 15 turų laimėjo 10 kartų ir žengia trečioje pozicijoje. 

Antradienį vilniečiai sužais paskutinį sezono mačą FIBA Čempionų lygoje su Strasbūro IG, o kitą savaitgalį laukia mūšis su tiesioginiu varžovu dėl antrosios vietos LKL – Panevėžio „Lietkabeliu“. 

Šį vakarą „Rytas“ Saulės mieste stos į akistatą su „Šiauliais“.

Apie gėdingą savaitę, nuotaikas rūbinėje, kapitono žodį ir norą reabilituotis tinklalapis „BasketNews.lt“ bendravo su Butkevičiumi.

Nuotr. BNS

– Kokiomis nuotaikomis dabar vyksta darbo procesas? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Butkevičiaus.
– Nuotaikos darbinės. Nors nėra daug laiko treniruotėms, dabar ganėtinai intensyvus varžybų grafikas, bet treneriai po truputėlį įneša savo pakeitimus, savo korekcijas. Dabar svarbiausia, kad treniruotės būtų kiek įmanoma kokybiškesnės ir kad mes stengtumėmės kuo greičiau įsisavinti tą informaciją. Daug pasikeitimų treneriai neįneša, kad komandai iškart nebūtų didelio šoko, bet po truputį po truputį korekcijas įsivedinėjame.

– Kam skiriamas didžiausias dėmesys?
– Didžiausi akcentai pas mus dabar yra gynyboje: ties jos aiškumu, situacijų besiaiškinimu, atsakomybėmis atskirose situacijose ir kad kiekvienas žaidėjas žinotų savo pozicijos judėjimą. Esmė yra aiškumo įnešimas gynybos planuose.

– Kodėl gynyba labai stipriai šlubavo prie trenerio Kairio?
– Treneris Kairys turėjo savo filosofiją ir matė didelį pranašumą greitame žaidime ir galbūt improvizacijose. Mes, kaip žaidėjai, ties tuo kartais neprisitaikėme, o kartais galbūt pritrūkdavo ir aiškumo.

– Ar po permainų jaučiasi pagyvėjimas, palengvėjimas pratybose?
– Nepasakyčiau, kad tai yra kažkoks palengvėjimas. Bet žaidėjai jaučia atsakomybę už savo pasirodymą ir nori reabilituotis tiek savo žaidimu, tiek prieš fanus, nes rezultatai, kuriuos mes demonstravome pirmoje sezono pusėje, buvo gėdingi. Norisi pakeisti tą vaizdą ir parodyti kitą veidą.

– Praėjusią savaitę komanda pralaimėjo lemiamus mačus FIBA Čempionų lygoje ir Karaliaus Mindaugo taurėje. Kaip tai kirto komandai?
– Iš tikrųjų nuotaikos buvo labai prastos, ypač po pralaimėjimo Utenai. Kitaip ir būti negalėjo. Per savaitę baigėsi du turnyrai, ir toks triuškinamas pralaimėjimas prieš Uteną… Visų nuotaikos buvo siaubingos. Visi tą suprato, kitaip jaustis turbūt ir negalime. Kai taip pasirodome, tiesiog didžiulis gėdos jausmas. Ir ta gėda yra, visų pirma, prieš fanus, prieš tuos, kurie dar tiki komanda, ir prieš visus žmones.

Nuotr. BNS

– Kiek pačiam, kaip kapitonui, teko kalbėtis su treneriais ir kokią žaidėjų žinutę nešti Kairio štabui?
– Mes turėjome pokalbių ir bandžiau treneriui perduoti informaciją, kokius įspūdžius mes susidarome rūbinėje, kokie kyla neaiškumai, ties kuo kyla klausimai. Bendravimas su treneriais būdavo. Negaliu sakyti, kad treneris nekreipdavo dėmesio ir kad jam nebūdavo svarbu, ką komanda galvoja ir kur galime kažką pakeisti. Kiek galėjome, tiek bendravome. 

– O kiek buvo pokalbių su klubo vadovais?
– Be abejo, teko bendrauti ir su klubo vadovais. Mes bendraujame ganėtinai artimai. Kaip kapitonas, stengiuosi perteikti jiems visas nuotaikas komandoje, kokios galbūt yra problemos, ko trūksta, kur mes, kaip žaidėjai, matome kažkokias skyles. 

– Teko girdėti, jog vyravo nuotaikos, kad atsisveikinimas su Kairiu galbūt buvo kiek suvėluotas. Žaidėjai nebebuvo įkvėpti žaisti šiam treneriui, kas akivaizdžiai matėsi ir iš žaidėjų kūno kalbos. Kiek komandoje jautėsi abejingumas ir kas labiausi privertė suabejoti treneriu ir jo filosofija?
– Nenoriu leistis į tai, jog mes kažkuo abejodavome. Mes stengdavomės, kiek įmanoma, bet kartais seka tokios atkarpos ir žaidimas taip nesiklijuoja, kad iš tikrųjų rankos svirdavo. Visa ta emocija persiduodavo komandai, kiekvienam žaidėjui atskirai. Bendras vaizdas atrodydavo liūdnai. Be abejo, kai tokios atkarpos – pralaimėjimas po pralaimėjimo, tai ypatingai kerta psichologiškai ir tas persiduoda į žaidimą.

– Kada paties akimis buvo lūžio taškas, kai Kairys paleido rūbinę ir pasitikėjimas smuko žemyn?
– Tiesiog mūsų rezultatai kalbėjo patys už save, pats žaidimas tai rodė. Žaidėme tikrai prastai. Kad būtų kažkoks vienas taškas, taip neišskirčiau. Visi rezultatai po truputį dėjosi į vieną ir gavosi taip, ko niekas iš mūsų nenori, nes supranti, kad kiekvienas į klubą ateinantis žmogus nori geriausio, bet kartais ne viską pavyksta įgyvendinti.

– Kaip komanda priėmė Žibėno paskyrimą į vyr. trenerio postą?
– Priėmė tikrai pozityviai. Turėjome pokalbį su treneriu ir jis aiškiai dėsto, kokiomis kryptimis norime dirbti, kokias korekcijas jis nori įnešti, ko tikisi iš kiekvieno žaidėjo. Pokyčiai įnešė pozityvumo ir, vėlgi, tokio noro reabilituoti save ir savo žaidimą – tiek asmeniškai, tiek komandai. Manau, turime labai daug žaidėjų, kurie iki šiol atrodė ne taip, kaip patys norėtų, ir kurie gali tikrai pasitempti ir parodyti geresniąją savo pusę.

Nuotr. BNS

– Turbūt ne paslaptis, jog ir pats tikėjotės didesnio vaidmens ir geresnio žaidimo. Kaip pats jautėtės Kairio schemose ir pagal tai, kiek buvote išnaudojamas?
– Be abejo, ne paslaptis, turbūt ir matėte aikštelėje, kad neatrodžiau taip, kaip pats noriu atrodyti, ir nesijaučiau taip gerai, kaip norėčiau. Bet vėlgi, tas mūsų sezonas… Esame nemažai nukentėję nuo traumų ir dar net iki šiol keista, kad didžiąją sezono dalį žaidžiu sunkiuoju kraštu, paskutinėse rungtynėse žaidžiau ir centru. Man tai – ganėtinai neįprastos pozicijos, kai visą gyvenimą žaisdavau lengvuoju kraštu. Man prie to, aišku, reikia prisitaikyti, tai yra iššūkiai. Nesinori žvalgytis atgal, reikia žiūrėti tik į priekį ir rodyti geriausia, ką galima.

– Galima sakyti, jog per sezoną tenka lakstyti per pozicijas – nuo lengvojo puolėjo iki centro. Kiek tai papildomai išmuša patį, žinant, jog kiekviena pozicija turi skirtingas užduotis žaidimo schemose, jau nekalbant apie pozicijos specifikas?
– Nė vienam žaidėjui nėra lengva keisti pozicijas, ypač kai esi įpratęs žaisti, sakykime trečiu numeriu. Skirtumas tarp trečios ir ketvirtos pozicijų – nemažas, ypatingai gynybinės schemose, bet reikia prie to prisitaikyti ir daryti tai, ko reikia komandai. Tai nėra iš gero gyvenimo. Prarandame žaidėjus, todėl skyles reikia kažkam užkamšyti, ir tenka tai daryti.

– Pergalė prieš „Neptūną“ Žibėnui tapo oficialiu krikštu vyr. trenerio pareigose, po kurios rūbinėje tarėte žodį ir jūs, pridurdamas, jog po tokio starto treneris lieka skoloje picų. Žvelgiant iš šalies, matosi, jog pati atmosfera ir bendravimas pagyvėjo. Kiek tokio bendravimo, bajeriukų trūko anksčiau?
– Nežinau, kodėl kalbos visą laiką sklisdavo apie rūbinę, jog joje kažkokia bloga atmosfera. Mūsų rūbinėje atmosfera visąlaik būdavo pakankamai gera – mes su žaidėjais neturėdavome konfliktų ar pykčių. Kalbant apie žaidėjus ir bendravimą, viskas yra labai labai gerose santykiuose ir visi bendrauja pakankamai draugiškai.

O dėl emocijų, žinote, vis tik yra pasikeitimai, laimėtos rungtynės, ko prieš tai nebuvo, ir tai duoda pagyvėjimą. Nežinau, kiek emocinis pagyvėjimas gali trukti, bet esmė yra ta, jog visa tai persiduotų į aikštelę ir iš to atsirastų pastovumas mūsų žaidime ir rungtynių schemose.

– O kalbos apie dvejopą požiūrį į legionierius ir lietuvius turi pagrindo?
– Nenoriu spekuliuoti apie mūsų rūbinės klausimus, nes ir taip nemažai išlenda kalbų, kurios aš, kaip kapitonas, nenorėčiau, jog išlįstų į viešumą. Kokią turime rūbinę kalbant iš žaidėjų pusės, mes visi sutariame puikiai. 

– Klubas dabar yra sprendimo kelyje dėl vyr. trenerio posto – finišuoti su Žibėnu ar samdyti naują. Jūsų, kapitono, akimis, kuris variantas būtų geriausias – išlaikyti įmanomą pastovumą iki sezono pabaigos ar kviestis specialistą, kurio atėjimas galbūt vėl išmuštų komandą?
– Galiu pasakyti, jog mes treneriu Giedriumi pasitikimi ir tikime jo darbu. Dabar esame jo rankose ir noriai, nuoširdžiai dirbsime su juo. Tikime, jog trenerio korekcijos mums padės žaisti geriau ir mūsų žaidimas gerės. Ar bus vadovybės sprendimas laikyti trenerį iki sezono galo, ar pakeisti jį kažkuo, negaliu sau leisti spekuliuoti šiuo klausimu.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (5)
Aiksteleje savo "nuosirdzius" zodzius reikia irodyti o ne gerkle laidant ar per straipsnius!
2021-01-24
-1
Atsakyti
Melas!
2021-01-23
-1
Atsakyti
kawenskas, ziurek kas pas jus tvarte gero.
2021-01-23
+1
Atsakyti
Nemanau, kad pagrindinė problema yra treneris. Aš asmeniškai susidariau įspūdį, kad didelei daliai Ryte žaidžiančių žaidėjų nerūpį jie laimės ar ne. Nėra tos meilės komandai ir miestui.
2021-01-23
-2
Atsakyti
Reabilituotis bus galima tik kitoje komandoje. Jau čia prikrauta tiek mėšlo, kad bus sunku išsikasti.
2021-01-23
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.