Nuotr.: ZUMA – Scanpix
Nuotr. ZUMA – Scanpix

Kai gruodžio viduryje triuškinamai pralaimėjo Maskvos CSKA komandai, Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkai susirinko pokalbiui ir sutarė, kad tai tęstis nebegali. Po trijų mėnesių atrodo, kad tas pokalbis stebuklingai pakeitė jų sezoną.

Vasilije Micic

Vasilije  Micic
Komanda: Stambulo Anadolu Efes
Pozicija: PG, SG
Amžius: 27
Ūgis: 195 cm
Svoris: 92 kg
Gimimo vieta: Kraljevas, Serbija

Vienuolika pergalių ir trys pralaimėjimai. Septyni iš eilės laimėjimai, iš kurių penki paskutinieji pasiekti vidutine 25,6 taško persvara. Ir net ta pati Maskvos CSKA, kuriai gruodžio 15-ąją išvykoje buvo pralaimėta 65:100, namie kovo 4-ąją buvo sutriuškinta 100:70.

Taip iš dešimtos vietos, kurioje „Anadolu Efes“ buvo po penkioliktojo turo (7 pergalės, 8 pralaimėjimai), dabar turkai užkopė iki ketvirtosios (18-10) ir taikosi į dar aukštesnes pozicijas.

Staiga „Anadolu Efes“ tapo ta pačia siaubą keliančią komanda, kokia buvo pernai, kai sustabdžius Eurolygos sezoną turėjo 24 pergales, 4 pralaimėjimus ir užtikrintai pirmavo Eurolygoje.

„Po rungtynių Maskvoje su CSKA, kur sužaidėme vienas blogiausių savo rungtynių, susirinkome ir pasikalbėjome, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ Stambule pasakojo Vasilije Micičius. – Kalbėjomės, kad vis dar esame ta pati komanda, su akivaizdžiomis problemomis – traumomis, koronaviruso situacija, bet turime žiūrėti į rungtynes po rungtynių, kad išgelbėtume sezoną.

Manau, kad po to pradėjome suprasti, jog negalime rodyti pirštais vieni į kitus, kad pateisintume, kodėl pralaimime. Turime labiau tikėti ir pasitikėti vienas kitu. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo nepaisant to, kokie rezultatai.“

„Efes“ komandos lipimas iš duobės prasidėjo pergale prieš lygos lyderę, „Barceloną“, o vasario pradžioje Šarūno Jasikevičiaus auklėtinius turkai įveikė ir antrą kartą.

Vasilije Micic

Vasilije  Micic
Vasilije  Micic
MIN: 30.48
PTS: 16.3 (56.45%)
REB: 2.59
AS: 5
ST: 1.22
BS: 0.04
TO: 3.07
GM: 27

Svari pergalių priežastis yra geriausią sezoną žaidžiantis Vasilije Micičius. Kaip ir komanda, jis tapo sunkiai sulaikomas po to triuškinamo pralaimėjimo, o šiais kalendoriniais metais per 11 rungtynių vidutiniškai pelno po 18,9 taško, atlieka po 5,4 rezultatyvaus perdavimo, o tritaškius meta 45,5 proc. taiklumu.

Vasario pabaigoje jis pasiekė asmeninį rekordą, kai į Stambulo „Fenerbahče“ krepšį įmetė 37 taškus ir padėjo triuškinamai nutraukti dešimties iš eilės varžovų pergalių seriją.

Rezultatyviausias ir naudingiausias jis savo komandoje buvo ir per dvikovą su Kauno „Žalgiriu“, kai pelnė 17 taškų, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 4 kamuolius, surinko 25 naudingumo balus, o jo ekipa laimėjo 89:62.

Po šio susitikimo Micičius su tinklalapiu „BasketNews.lt“ pasidalijo istorija apie „Anadolu Efes“ atgimimą ir planus dėl NBA.

– Vasilije, jūsų komanda demonstruoja nuostabią sportinę formą, paskutines penkerias rungtynes laimėjo vidutine 25 taškų persvara. Ar laiko mašina persikėlėte į praeitus metus, kai irgi rodėte nesulaikomą krepšinį?
– Praeiti metai buvo viena didžiausių mūsų problemų šiais metais. Tiesą sakant, įstrigome praeityje ir buvo labai sunku atsikratyti tų minčių, kad „iš mūsų pernai kažką pavogė“, „mes buvome geriausioje formoje“ ir panašiai. Tai – nereikalingos istorijos, kurių mes negalime pakeisti.

Po tų rungtynių Maskvoje pasikalbėjome ir pradėjome geriau atrodyti, pradėjome geriau jaustis. Tai – ne pasiteisinimas, bet mes iš tiesų turėjome daug problemų su traumomis ir koronavirusu. Sakydavau, kad kai esame sveiki ir visos sudėties, esame tikrai pavojingi. O jeigu planuosime, kad būsime finalo ketverte, prarasime savo susikaupimą.

Paskutinius du mėnesius parodėme, kad žiūrime tik į artimiausias rungtynes. Tiesą sakant man nerūpi, kokia persvara laimime, tačiau aikštėje jaučiu, kad įdedame daugiau pastangų gynyboje, kiekvienas asmeniškai jaučiame daugiau atsakomybės, kas mums labai svarbu. Galiausiai ir rezultatai labai geri.

– Kalbant apie jūsų gynybą – visi mato puolimą ir tuos beprotiškus tritaškius, bet pirmiausia jūsų gynyba yra labai gera.
– Taip, kiekvienas iš mūsų, žengęs į aikštę, turi tarsi asmeninę motyvaciją. Neturime kažkokių ypatingų gynybos taktikų kaip kitos komandos, kaip keitimosi ar „hedge“ (kai po užtvaros besiginančiam žaidėjui padeda komandos draugas). Turime sustabdyti oponentą vienas prieš vieną. Kai taip ginamės, tai atrodo tikrai gerai. Kaip ir sakėte, visi kalba apie puolimą, tačiau man paskutines kelias rungtynes gynyba buvo esminis dalykas, kodėl laimėjome tokiomis persvaromis.

Nuotr. SIPA – Scanpix

– Dar truputį grįžtant į praeitą sezoną – kaip reagavote, kai jis buvo nutrauktas neišsiaiškinus čempionų?
– Manau, kad nesu tinkamas apie tai kalbėti, apie tai daug kalbėjo mūsų treneris. Man tai buvo praeitis. Tiesą sakant, niekada apie tai net nekalbėjau su savo draugais. Tai, kas nutiko, buvo kur kas svarbiau nei krepšinis. Aš lengvai tai priėmiau. Likau Stambule iki pat gegužės, kol sulaukėme sprendimo, ir aš lengvai priėmiau sprendimą nutraukti sezoną. Iš karto pradėjau protą ir kūną ruošti kitam sezonui. Man tai tiesiog buvo kažkas, kas nutiko, o viskas gyvenime nutinka dėl priežasties. Tai buvo pamoka visiems, kad turime būti kuklūs ir neverkti dėl tokių situacijų.

– Jūsų komanda praktiškai nepasikeitė lyginant su praėjusiu sezonu. Ar neatrodo, kad dabar esate pagavę net geresnę formą nei pernai?
– Sunkiausia klubui buvo visus išsaugoti šiam sezonui. Reikėjo pratęsti kontraktą su Shane’u, manimi, Chrisu Singletonu, kuris turėjo nuostabų sezoną ir liko. Reiškia, mes visi pasitikimi vienas kitu ir klubu.

Bet kai prasidėjo sezonas, mes nesijautėme laimingi. Atrodo, vis ieškojome pasiteisinimų, kodėl nežaidžiame gerai. Dabar reikalai nurimo ir mes supratome, kad tai tas pats Vasa, tas pats Shane’as, visi tokie patys, kokie buvo pernai. Dėl to nereikia į kažką rodyti pirštu, kai jis padaro klaidą.

Pratęsiant čia sutartį, man buvo labai svarbu pajusti, ką reiškia su kažkuo žaisti trejus metus. Visada žiūrėdavau į „Real“ ar paskutinių kelių metų „Barceloną“, kurie turėdavo tokį modelį. Tas kartu praleistas laikas reiškia labai daug. Tada ir iš blogos atkarpos sugrįžti yra lengviau, nes žinai, kad gali pasikliauti šiais vaikinais. Dėl to, manau, dabar esame geroje formoje. Ar geresnėje nei pernai? Nežinau. Bet esame labiau subrendę, labiau pasiruošę aukoti asmeninius pasirodymus. Nors ir toliau renkame gerą asmeninę statistiką, manau, kad asmeninis aukojimasis yra geresnis nei pernai.

– Jūs pats renkate fenomenalius skaičius, pavyzdžiui, į „Fenerbahče“ krepšį įmetėte 37 taškus. Ką jaučiatės daugiausiai pridėjęs savo žaidime per paskutinius metus?
– Kai nusprendžiau likti Stambule antriems metams, supratau, kad man labai svarbu buvo turėti tokį sezoną, koks buvo čia pirmasis. Tuomet įsitikinau, kad galiu žaisti taip, kaip įsivaizdavau galįs, tiek puolime, tiek gynyboje, kad galiu būti kūrybingas, galiu pelnyti taškus. Dabar tai atrodo normalu, bet man atrodė, kad nepakanka turėti vieno tokio sezono, reikia antro, o dabar jau – ir trečio. Tai man ir suteikia didžiausią pasitikėjimą aikštėje – kad jaučiuosi gerai darydamas tai, ką darau.

Ir tiesą sakant, aš tikrai daug dirbu. Tai atrodo kaip skambi frazė, bet aš tikrai sunkiai dirbu paskutinius penkerius metus. Jeigu kažką pataikau, tai yra sunkaus kasdienio darbo treniruotėse vaisius. 

Man reikėjo patirties su Šaru, kad supaprastinčiau savo žaidimą. Visada nuo mažens žaisdavau tai geriau, tai blogiau, o dabar įgavau stabilumą, o tai, manau, ir yra mano didžiausias patobulėjimas.

– Jūsų vardas dažniausiai girdimas vienas pirmųjų, kai kalbama apie krepšininkus, kurie turėtų ar galėtų persikelti į NBA. Ar tokios mintys kyla prieš artėjančią vasarą?
– Iš tikro jau antrus metus žmonės apie tai kalba. Mano filosofija tokia, kad nekalbu apie kažką, kol tai nėra oficialu. Neturiu jokio oficialaus pasiūlymo. Ko gero, gerai, kad įvyko mainai tarp Oklahomos ir Filadelfijos, kadangi iš „76ers“ nebuvo jokio dėmesio. Dabar žmonės iš Oklahomos į mano žaidimą tikrai kreipia daugiau dėmesio. Bet aš susikoncentravęs tik į „Efes“. Kaip sakiau, buvo tikrai sunku rasti aplinką ir komandą, kurioje jausčiausi gerai, o čia taip jaučiuosi. Todėl nesiveršiu į NBA stačia galva. Po sezono ramiai atsisėsiu ir apie tai pagalvosiu.

– Bet ar tai tebėra jūsų svajonė – žaisti NBA?
– Tai svajonė, bet ne tokia, kokia buvo anksčiau. Gerai turėti tokią asmeninę motyvaciją, bet aš vienodai motyvuotas visada – ar žaidžiant su paskutine Turkijos lygos komanda, ar Eurolygoje. Bet gerai turėti kažką, dėl ko dirbtumei dar sunkiau. 

Vis dar esu jaunas, todėl galėčiau kovoti dėl minučių, tačiau noriu būti situacijoje, kurioje žaisčiau. Nenoriu eiti į NBA vien tam, kad galėčiau girtis draugams Serbijoje, jog žaidžiau NBA. Noriu būti situacijoje, kurioje būčiau įtrauktas į komandą. Gal taip ir bus, nežinau.

– Užsiminėte apie Šarą. Neseniai žaidėte su „Barcelona“ ir įmetėte 26 taškus. Žinant, kaip Šaras akcentuoja varžovų lyderius, ko gero, tai buvo didelis asmeninis pasiekimas?
– Jau išvykus iš „Žalgirio“ ir geriau prieš juos sužaidus, kalbėjausi su Kruno (Simonu), kuris yra vienas geresnių mano draugų. Ir įdomu tai, kad aš apie tai nė negalvoju, tiesiog žaidžiu. Aišku, Šaras yra treneris, geriausiai paruošiantis savo komandą rungtynėms ir geriausiai išsireikalaujantis to, kad komanda žaistų taip, kaip jis nori. Ilgainiui tai duoda gerus rezultatus, nes jo komandos žaidžia solidžiai.

Aš jaučiu, kad gynyboje yra tam tikros spragos, kurias galiu rasti ir išnaudoti, ir tiesiog žaidžiu ta akimirka. Kai pažaidi jo treniruojamoje komandoje, paskui žinai tam tikrus dalykus, kuriuos gali išnaudoti žaisdamas prieš jį. Tai nėra lengva apibūdinti žmonėms, kurie nėra žaidę jo komandose. O kai esi žaidęs ir esi protingas, nors nenoriu pasakyti, kad esu protingiausias, bet tikrai išmokau ir supratau, kaip jis nori atakuoti varžovus. Man tai labai padėjo, dabar dažniausiai ginuosi prieš geriausius varžovų žaidėjus, ir galiu panaudoti tą iš jo įgytą patirtį.

– „Barceloną“ šį sezoną nugalėjote abu kartus. Ar jaučiate, kad turite prieš juos pranašumą?
– Manau, kad „Barca“ dar iki Pau Gasolio įsigijimo buvo labai solidi. Jie žino, kaip reikia kovoti dėl titulų, turi daug patirties. O Gasolis to suteikia dar daugiau, tos ramybės, kuri yra svarbi atsakingais momentais.

Bet aš turiu finalo ketverto patirčių su „Žalgiriu“ ir „Efes“, todėl žinau, kad tai labai sunku prognozuoti. Tai – dvejos rungtynės, per kurias gauni gryniausią džiaugsmą. Manau, kad šiai dienai „Barca“ yra favoritai.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (4)
djgaffer
Pas Šarą Žalgiryje jis ir sužibo.O kiek neigiamų žodžių apie jį buvo pasakyta,kad ateina iš turkų vidutiniokų tiesiai į EL.Bet Žalgirio vadovai ir Šaras turi gerą akį ant tokių žaidėjų ir padėjo Micičiui atsiskleisti.O dabar jis tapo vienu geriausių EL žaidėjų su nemaža tikimybe išvykti į NBA.Tai jis ir Žalgiriui turi būti dėkingas,kad jį pastebėjo.
2021-03-14
Atsakyti
Antanas
stai kas buna kai pabegi is zalios parodijos ir kretancio psicho
2021-03-14
-1
Atsakyti
...
kazkodel stambulo psicho nepaminejo :) nes is jo nieko neismoko
2021-03-15
+1
Atsakyti
kita sezona i Ryta beja stebekit kita Sekmadieni Rytas plus 8
2021-03-14
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 4

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.