Paulius Jankūnas su žalgiriečiais galinga pergale uždarė Eurolygos sezoną, po kurio finišo ilgamečio kapitono veidą puošė šypsena.
Džiaugsmingai trinktelėjęs šio turnyro 2020-2021 m. sezono duris, 36-erių kaunietis pareiškė, jog tai – ne paskutiniai jo metai „Žalgiryje“.
„Visiems labai rūpėjo, bet paskutinį mėnesį buvau ramus, nes sprendimas išsigrynino, – spaudos konferenciją pradėjo Jankūnas, „Žalgirio“ pagrindinei komandai su vieno sezono pertrauka atstovaujantis nuo 2003 m. – Šią savaitę pašnekėjome su Pauliumi Motiejūnu, susidėliojome akcentus ir nutarėme, kad galbūt dar metus pažaisiu, ir pabūsiu rūbinėje, kur galbūt esu labiau reikalingas.“
Veteranas rungtynėse su „Panathinaikos“ aikštėje praleido net 29 minutes – daugiausiai per abi komandas.
Žalgirietis pasižymėjo 7 taškais (2/4 dvit., 1/1 trit.), 7 atkovotais kamuoliais, 3 rezultatyviais perdavimais ir surinko 15 naudingumo balų.
– Kas labiausiai lėmė sprendimą tęsti karjerą?
– Buvo daug abejonių prieš šį sezoną, po traumos sunkiai sekėsi grįžti į ritmą ir vaidmuo stipriai pasikeitė, dėl ko psichologiškai buvo sunkiausia susigyventi. Atrodo, prieš traumą buvo didelis vaidmuo, kaip ir visą karjerą „Žalgiryje“, bet trauma užsitęsė iki pusantrų metų, per kuriuos viskas pasikeitė. Būnant tokių metų, toks laikotarpis reiškia viską. Grįžau, neturėjau vaidmens, bet nuo Naujųjų metų su kiekvienomis rungtynėmis jaučiausi stipriau, reikėjo laiko įsivažiuoti, prisitaikyti prie naujo vaidmens. Kaip sakau, psichologiškai buvo sunkiausia, nes esi pripratęs būti vienu svarbiausių žaidėjų, o po to nebesi tuo, kas irgi yra natūralu ir visiškai suprantama.
Rungtynių žaidėjas
Susikūriau sau smulkius iššūkius, kuriuos būdamas savo amžiaus galiu įvykdyti aikštelėje ir padėti komandai. Man jie pavyksta dabar, puikiai jaučiuosi aikštelėje ir tai nulėmė, jog kažkokiose situacijose ir tam tikrame laike galiu padėti komandai. Viskas, kas yra rūbinėje, kontroliuojama ir ten problemų nėra. Peršnekėjus su Pauliumi, jis palaikė mano norą žaisti dar metus ir buvo priimtas tas sprendimas.
– Kada gimė sprendimas?
– Su Pauliumi buvo šnekėta po rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“, nes prieš paskutines Eurolygos rungtynes jau norėjosi žinoti, koks yra mano likimas. Prieš mėnesį viduje nusprendžiau, jog galbūt dar reiktų, noriu ir galiu žaisti, bet vis tiek norėjau pasikalbėti su Pauliumi, kokia yra jo vizija. Turime gerus santykius, esame draugai ir šnekame apie viską atvirai. Jeigu jis būtų numatęs kažką kito, galbūt būtų kitoks sprendimas. Bet Paulius įvertino mano norą žaisti dar vieną sezoną ir padėti komandai. Suprantu, koks bus mano vaidmuo kitais metais, ir dėl to neturiu jokių problemų. Padėsiu, kuo galėsiu.
– Ar tai, kad Marius Grigonis yra susitaręs su Maskvos CSKA ir išvyks vasarą, galėjo turėti įtakos jūsų sprendimui, žinant, jog nebūtų buvę kam perleisti rūbinės kontrolės?
– Ne, tikrai negalėjo. Nežinau, kaip bus su Mariumi. Daug visokių spekuliacijų. Be abejo, mes su juo pasišnekame, bet nenorėčiau atskleisti detalių ir tas įtakos neturėjo. Turime Artūrą (Milaknį), kuriam būtų galima perduoti viską.
– Ar teko kalbėtis su Martinu Schilleriu apie tai, kokiems vaidmens prisitaikymams esate pasiryžęs kitais metais?
– Tikrai teko. Pirma, buvo pokalbis su treneriu, o antra – su Pauliumi. Norėjau pašnekėti ir su treneriu, kadangi suprantu, koks bus tas vaidmuo. Visų pirma, jis priklausys nuo to, kas kitąmet mano pozicijoje žais „Žalgiryje“. Tikiuosi, bus žaidėjų geresnių už mane ir tai nebus problema. Man tiek metų, kad galiu palaikyti visus ir nuo suolo. Jeigu būsiu reikalingas, žaisiu minutę, jeigu reikės 10 minučių, žaisiu 10 minučių. Man reikia ne žaidimo laiko – noriu būti su komanda, jai padėti iš vidaus, toliau būti vieningu kumščiu ir tęsti „Žalgirio“ tradicijas. Be abejo, noriu būti ir aikštelėje, bet kaip treneris nuspręs ir mane matys, su tuo sutiksiu.
– Ar buvo daugiau pokalbių be Motiejūno ir Schillerio?
– Be abejo, prieš pradedant pokalbius su Pauliumi ir treneriu, viskas buvo išdiskutuota šeimoje ir visi labai palaikė, sakė, jeigu dar nori vienus metus ir tikrai jauti, kad gali, dar turi žaisti. Atsimenu prieš tai „Žalgiryje“ daug žaidėjų baigė karjeras prie manęs, pradedant 2003 m. ir po to daug skambių žaidėjų baigė. Kai dabar šneki su jais, sako, gal dar metus galėjome žaisti, ir jeigu jauti, kad gali duoti naudą, nesustok, nes po to gailėsiesi visą gyvenimą.
– Leidimas duotas metams?
– Du plius du (juokiasi). Aišku, kad metams, pažiūrėkite į mano pasą, kiek dar čia gali būti (juokiasi).
Jankūno komentaras:
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.