Jonava ir Utena daugiausiai žmonių turinčių Lietuvos miestų sąraše rikiuojasi viena šalia kitos ir užbaigia pirmąjį dešimtuką. Utena jau 12 metų turi komandą Lietuvos krepšinio lygoje, o kitą sezoną stipriausiose šalies pirmenybėse debiutuosiantys jonaviškiai tikisi perimti ne vieną teigiamą „Juventus“ ekipos pavyzdį.
26 tūkst. gyventojų turinčio Jonavos miesto „CBet“ komanda praėjusį savaitgalį triumfavo Nacionalinės krepšinio lygos finale ir išsikovojo vietą LKL. Dar prieš kelis metus Jonavos komandos vadovai turėjo ketinimų į LKL patekti komerciniu principu, tačiau galop tai padarė sportiniu keliu.
2020-2021 metų sezone Virginijaus Šeškaus treniruojama Jonavos „CBet“ NKL turėjo mažai konkurencijos ir pagal pajėgumą aikštėje, ir pagal piniginės storį. Biudžetas viršijo 200 tūkst. eurų, o vien Jonavos rajono savivaldybė skyrė 140 tūkst. eurų finansavimą. Palyginimui, jokia kita NKL komanda neturėjo nė 140 tūkst. eurų biudžeto.
Jonavos investicija atsipirko.
„Labai laukėme šios pergalės, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. – Areną pasistatėme ir ji veikia penktus metus. Ją statant logika buvo tokia, kad tokį didelį pastatą turėsime ne tam, jog žaistume NKL ar RKL. Norėjosi žaisti aukščiausioje lygoje. Deja, kurį laiką turėjome areną, bet neturėjome tokių rungtynių, kokių pageidavome. Dabar tikimės, kad atvažiuos LKL komandos, jonaviečiai galės eiti į rungtynes. Vien tik pozityvas ir džiaugsmas.“
2,2 tūkst. žiūrovų per krepšinio rungtynes talpinanti Jonavos arena buvo atidaryta 2017 metų vasario mėnesį. Ji LKL bus pati naujausia.
„Jeigu lygintume su LKL arenomis, Jonavos arena pagal savo kokybę, lygį ir erdvumą tikrai būtų geriausių šešetuke“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ savo nuomonę išsakė LKL prezidentas Remigijus Milašius.
Dar statant areną Jonavos miesto valdžia krepšinio komandos vadovus ragino darbus vykdyti lygiagrečiai: miestas stato areną, o klubo vadovai stiprina ekipą ir siekia vietos LKL. Visgi tai užtruko – per ketverius metus geriausias Jonavos komandos pasiekimas NKL buvo ketvirtfinalis.
„Norėjome iškart turėti rimtus varžovus iš Kauno ir Vilniaus, bet tai neįvyko, – sakė meras Sinkevičius. – Stengėmės kiekvienais metais, bet nepavykdavo. Nežinau, ar mūsų sėkmę lėmė Šeškaus ar Šeškų faktorius. Turbūt komanda tikrai buvo tinkamai sukomplektuota, savivaldybė skyrė šiek tiek daugiau pinigų.“
Jonavos komandai prieš debiutą stipriausioje šalies lygoje liko formalumai – ji jau gavo oficialų LKL kvietimą, o savo atsakymą turi pateikti iki pirmadienio. „CBet“ turės užpildyti eilę biurokratinių popierių, o jeigu viskas bus gerai, balandžio 28 dieną klubas bus priimtas į LKL.
„Kalbėjome su klubo vadovais, pasakiau, kad Lietuvos krepšinio lygai nepaduokime studentiško atsakymo, kai paskutinę naktį kažkas bando parašyti kursinį darbą, – pasakojo Jonavos meras Sinkevičius. – Visi sėdame kartu ir žiūrime, kokie klausimai, ar yra kažkokių problemų. Čia yra bendras reikalas, neturime klubo palikti vieno. Nėra taip, kad Jonavos miestas remia klubą ir viskas tuo pasibaigia, mums viskas rūpi, norime sužinoti, o jeigu reikės, padėsime. Būtų labai apmaudu, jeigu formalūs dalykai grėstų tai, jog galėtume nepatekti į LKL, būtų visiškas nesusipratimas. Turime susitvarkyti skaidriai, greitai, tvarkingai, ne paskutinę minutę.“
Jonavos arena atitinka minimalius LKL reikalavimus (bent 1,2 tūkst. vietų), neabejojama, kad klubui užteks ir finansinių pajėgumų. Šio sezono LKL komandų minimalus biudžetas siekė 400 tūkst. eurų.
Šiais metais, lyginant su ankstesniais, Jonavos miestas finansavimą krepšinio komandai padidino daugiau nei 50 procentų – nuo 90 tūkst. eurų iki 140 tūkst. eurų. Be to, savivaldybė nemokamai suteikia galimybę naudotis arena.
Persikėlus į LKL, miesto finansavimas dar labiau padidės, bet meras Sinkevičius tuo pačiu tikisi ir geresnio „CBet“ klubo darbo su rėmėjais.
„Prie euforijos yra ir rūpesčių, nes LKL yra kita lyga ir kitas lygis, reikia pasiruošimo, atitinkamo biudžeto, – kalbėjo Jonavos meras Sinkevičius. – Areną turime, komandą vienokią ar kitokią turėsime. Treneris, matyt, norėtų mūsų komandai vadovauti ir LKL. Man dėl to klausimų nekyla, bet kyla kitokių klausimų – klubo vadyba, rėmėjai. Savivaldybė komandą visada rėme ir rems. Vadovai turbūt kreipsis, kad padidintume paramą. Mes esame pasiruošę tai padaryti, bet norime, kad viskas nebūtų daroma tik iš savivaldos.
Jonavoje turime rimtų įmonių, yra, kas galėtų paremti finansiškai, tik reikia dirbti. Komanda turi rasti papildomų rėmėjų, o tam reikia padorios vadybos ir sugebėjimų. Mes kaip komanda esame pasiruošę, bet tikiuosi, jog bus pasiruošusi ir ta komanda, kuri aikštėje nežaidžia. Norėčiau, kad ji būtų sustiprinta.“
Jonavos „CBet“ komandos prezidento pareigas užima Vaidas Vaškevičius, o vadybininku dirba jo sūnus Karolis.
Jonavos meras kaip pavyzdį ne kartą įvardijo Utenos „Juventus“ klubą.
„Tikrai nuoširdžiai pavydžiu Utenai, kur matau atpažįstamų rėmėjų logotipus, – sakė Jonavos meras. – Džiugu, kad bendruomenė pati iš savęs mato reikalą, supranta, jog čia yra miesto komanda. Matosi, kad jiems tai reikalinga, matydavosi ir iš sirgalių, kokios rungtynės bebūtų, žmonės būdavo užsivedę.
Norėtųsi ir Jonavoje tokios kultūros. Norisi, kad buvimas LKL visai Jonavos bendruomenei būtų reikalingas, kad visi matytų komandą, žmonės eitų į areną ir prisidėtų pirkdami bilietus, verslas paremtų, matytų poreikį ir džiaugtųsi, kad turime komandą LKL.
Tikrai galima orientuotis į „Juventus“ pavyzdį, ypatingai į dabartinę „Juventus“ vietą turnyrinėje lentelėje (šypsosi). Tada apskritai būtų fantastika, jeigu pirmą sezoną nesėdėtume kažkur uodegoje. Lūkesčių yra, bet stebuklai be darbo, pinigų ir pastangų neįvyksta. Natūralu, kad Jonavai LKL bus didelis iššūkis.
Labai nenorėtume atvejo, kad lyg užsiaugini raumenis, nueini, bet kelis metus pasitrini turnyrinės lentelės apačioje ir grįžti ten, iš kur išėjai, supranti, kad patekai ne į tą kompaniją.“
LKL nauja komanda pasipildys pirmą kartą nuo 2014-2015 metų sezono, kai į pirmenybes vieneriems metams žengė „Mažeikiai“. Tuomet LKL turėjo 11 komandų ir vyko keturi varžybų ratai.
Balandžio 28 dieną Remigijus Milašius LKL posėdyje pasiūlys vėl turėti 11 komandų, tačiau pakeisti pirmenybių formatą – žaisti trijų ratų sistema. Taip kiekvienos komandos rungtynių skaičius sumažės nuo 36 iki 30.
Tai būtų pirmasis LKL prezidento Milašiaus žingsnis link savo naujos kadencijos tikslo – 12 komandų.
Nors LKL nuostatuose nurodyta, kad paskutinę vietą LKL užėmusią komandą automatiškai pakeičia reikalavimus atitinkantis NKL nugalėtojas, šiemet gali būti pritaikyta išimtis – jeigu LKL valdyba pritars, kitam sezonui išliks dabartinė komandų sudėtis, o prie jos bus pridėta „CBet“.
LKL valdybą sudaro 12 narių. Tai – 10 klubų atstovai, LKL prezidentas Milašius ir LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
Kokie 11-os komandų pliusai ir minusai?
„Žalgiriui“ gaunasi daug rungtynių, didelis krūvis. Mes turime atkreipti dėmesį į savo flagmaną, – sakė Milašius. – Ir kitos komandos dalyvauja čempionate, jos nenori būti nuskriaustos rungtynių skaičiumi. Jos moka atlyginimus, turi stabilius biudžetus. Ar vienokį, ar kitokį rungtynių skaičių turės, žaidėjas pigiau nekainuos. Jis turi žaisti. Bet yra variantų, kaip tai išspręsti, ir bandysime per valdybos posėdį kalbėtis.“
Balsavimo dieną, balandžio 28 dieną, dar gali būti neaišku, kas užims paskutinę vietą turnyro lentelėje, o dėl to dalis komandų gali būti suinteresuotos sprendimu lygoje išlaikyti dabartinius 10 klubų ir priimti vieną naujoką. LKL reguliariojo sezono kovos baigsis gegužės 10 dieną.
„Čempionatas vyksta, turime tam tikrų minusų, ypač žaidybinių, – pažymėjo Milašius. – Liga įneša savo korekcijų ir turime prisitaikyti – perkeliame rungtynes, žaidėjai stojasi ant kojų ir vėl treniruojasi. Kai kurios komandos po tris kartus kėlėsi iš patalo, nežaidė po 20 dienų. Tai yra didelės problemos, todėl čempionatas yra šiek tiek iškreiptas, bet jo nevykdyti būtų nusikaltimas. Dėl to mes į tai žiūrime iš žmogiškosios pusės, o rezultatai bus ateityje. Reikia turėti ir supratimo jų atžvilgiu. Mes patys turime išsiaiškinti ir išspręsti šį klausimą.“
Jeigu būtų patvirtintas naujas 11-os komandų ir 3 ratų formatas, kiekviena ekipa per sezoną prarastų po šešerias rungtynes. Kadangi Europos turnyruose nežaidžiančios ekipos turės dar mažiau rungtynių, LKL ieško variantų, kaip joms šį skaičių padidinti.
Iš pradžių buvo deramasi dėl Baltijos krepšinio lygos atkūrimo, tačiau galop susitarti nepavyko. Milašius atskleidė, kad dabar ieškoma variantų naujam turnyrui.
„Mums trūksta rungtynių, ar trys, ar keturi ratai, europiniuose turnyruose nežaidžiančioms komandoms trūksta rungtynių, – kalbėjo Milašius. – Neužtenka per savaitę po vieną kartą sužaisti ir po to kasdien mušinėti kamuolį. Geriausia treniruotė yra rungtynės. Beveik buvome su latviais susitarę, buvo belikę paspausti rankas, bet latviai pasiūlė rengti bendrą čempionatą su estais. Kai prisijungė estai, jie pasakė, kad tokiame turnyre dalyvauti nenorėtų. Antras dalykas, turbūt tuos pačius latvius įkalbėjo, kad ir jie nebūtų dalyviai. Galvoju, kad jie patys priėjo išvados nedalyvauti, jog nebūtų permušamas jų pačių čempionatas, galbūt dėl rėmėjų įtakos.
Dabar yra ir kitų planų, darbai vyksta, idėjų yra, bet taip greitai niekas nepasidaro. Reikia sutvarkyti ir finansus, bet mes esame tame kelyje. Su BBL jau buvome beveik susitarę, gal per anksti pasakiau. Atrodo, jau paspaudi rankas, o po to neišeina. Dėl to šiai dienai nenorėčiau įvardyti konkrečių planų.“
Jeigu LKL valdyba priimtų naują formatą, tuomet reguliariojo sezono rungtynių skaičius sumažėtų nuo 180 iki 165, o dėl to lyga spręstų uždavinį, kaip atrasti papildomas 15 rungtynių. Tarp variantų – Karaliaus Mindaugo taurės išplėtimas.
Be to, gali pailgėti ir atkrintamosios. Šį sezoną ketvirtfinalis vyks tik iki dviejų pergalių, mat čempionatas dėl olimpinių žaidynių atrankos turi baigtis anksčiau nei įprasta.
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.