Ketverius pastaruosius metus užsienyje rungtyniavęs Vytenis Čižauskas svetur priėmė ne vieną iššūkį, o dabar atvyko į Alytaus „Dzūkiją“ bei klube bandys padaryti tai, ko šį sezoną nesugebėjo pasiekti Lenkijoje.
Alytaus Dzūkija / Tvarkaraštis
Alytaus Dzūkija
Šiaulių Šiauliai
Kauno Žalgiris
Vilniaus Rytas
Kėdainių Nevėžis-OptibetKai krepšininkas 2017 metais su Prienų-Birštono „Vytautu“ laimėjo Baltijos krepšinio lygą, jam dar buvo 24-eri, o tuomet jis išvyko rungtyniauti į užsienį ir gimtinę aplankė jau būdamas karjeros pike – 28-erių.
Lietuvos auksinėje jaunimo rinktinėje ir Lietuvos klubuose Čižauskas buvo gerai žinomas kaip išreikštas įžaidėjas, kuris nevengdavo ir pats imtis iniciatyvos bei atlikti prasiveržimus po krepšiu.
Užsienyje sulig kiekviena komanda keitėsi ir Čižausko pozicija bei vaidmuo.
Pirmąjį sezoną Estijoje, Tartu „Ulikool“ komandoje, jis rungtyniavo įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Šiame klube lietuvį treniravo nuo Kauno „Žalgirio“ dublerių laikų pažįstamas treneris Priitas Vene, o Čižausko vidurkiai BBL ir Estijos lygoje siekė 16 taškų bei 5 rezultatyvius perdavimus.
Dvejus metus Turkijos antrosios lygos Akchisaro „Akhisa“ ekipoje Čižauskas žaidė vien atakuojančiu gynėju, o šį sezoną Lenkijos lygos Dombrovos Gurničos MKS gretose užimdavo net ir lengvojo krašto puolėjo poziciją.
„Užsienyje labiausiai užsigrūdini, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė žaisti į Lietuvą grįžęs Čižauskas. – Vis tiek atvažiuoja užsienietis ir daugiau tikisi, didesnis spaudimas ir atsakomybė. Užsigrūdini ir kaip žaidėjas, ir kaip asmenybė. Kai esi vietinis, esi komforto zonoje, viskas yra lengviau. O užsienyje užtenka sulaukti prastesnių asmeninių ar komandos rezultatų ir tave gali pakeisti. Man pačiam gerai sekėsi, komandų rezultatai visur buvo geri. Ketveri metai praėjo labai greitai. Visur patiko, visur buvo geros sąlygos.“
Lietuvoje Čižauskas buvo tas, kuris dažniau ieškojo progų komandos draugams. Panevėžio „Lietkabelyje“ jo rezultatyvių perdavimų vidurkis buvo 4,5, Prienų klube – 3 per 23 minutes.
Turkijos antroje lygoje Čižauskas sužaidė du panašius sezonus, šiek tiek geriau sekėsi pirmajame, kuriame gynėjo statistika siekė 17,1 taško ir 4,8 rezultatyvaus perdavimo. Iš tolimos distancijos jis įmesdavo 2,1 tritaškio iš 5,1 (41,5 proc.).
Tiek daug tritaškių jam buvo naujiena – išvykstant iš Lietuvos jis vidutiniškai išmesdavo po 2,5 tritaškio.
„Turkijoje daugiausiai atlikdavau metimus iš distancijos, išlindus po užtvarų. Išmesdavau daug tritaškių, nors anksčiau to nedarydavau, tad truputį pasikeitė žaidimas. Anksčiau žaisdavau vien įžaidėju, daugiausiai du prieš du deriniai, komandos sustatymas.
Man nėra labai didelis skirtumas ar žaisti įžaidėju, ar atakuojančiu gynėju. Manau, jog įžaidėjo pozicija yra pati sunkiausia. O rinkti taškus tokiame lygyje, jeigu turi talento ir krepšinio IQ, nėra sunku“, – kalbėjo vienas pagrindinių Lietuvos auksinės jaunimo rinktinės narių.
Koks buvo antrosios Turkijos lygos lygis? Anot Čižausko, keturios stipriausios komandos tikrai galėtų varžytis LKL čempionate, o būtent į tokią ekipą lietuvis ir pateko.
Pirmą sezoną Čižausko ekipa Turkijoje pralaimėjo pusfinalyje, o antrajame sezone, kuris buvo nutrauktas dėl COVID-19 viruso, jo ekipa užėmė ketvirtąją vietą.
„Antrą sezoną komandos tikslas buvo patekti į aukščiausią lygą, dėl to klube ir likau. Bet sezonas nutrūko ir viskas buvo sujaukta. Turėjau pasiūlymų Turkijoje likti ir tretiems metams, bet prasidėjo krizė su valiutomis, prisidėjo COVID-19 virusas, biudžetai nukrito, todėl jie negalėjo pasiūlyti finansiškai gerų sąlygų. Nusprendžiau važiuoti kitur“, – apie praėjusios vasaros komandos paieškas sakė Čižauskas.
Čižauskas atskleidė, jog kiekvieną vasarą gaudavo ne vieną skambutį iš Lietuvos krepšinio lygos klubų, tačiau galiausiai užsienio ekipos pasiūlydavo geresnes sąlygas.
Tokia pati situacija susiklostė ir šį sezoną, kuriame Čižauskas prie Lenkijos lygos Dombrovos Gurničos MKS klubo prisijungė sezonui jau prasidėjus. Lenkijos lygos pirmenybės startavo dar rugpjūčio pabaigoje, o lietuvis pirmąsias rungtynes sužaidė spalio 28 dieną.
Kai Čižauskas prisijungė prie komandos, ji su šešiomis nesėkmėmis per šešerias rungtynes buvo turnyro lentelės dugne, o klubo vadovai ėmė kelti tikslus neiškristi iš pirmenybių.
Sulig Čižausko atvykimu prasidėjo komandos pakilimas – ji per likusias rungtynes pasiekė 14 pergalių bei suklupo 10 sykių. Galutinėje rikiuotėje ekipa dviem pergalėmis atsiliko nuo atkrintamųjų ribos ir užėmė devintąją poziciją.
„Klubo vadovai buvo labai patenkinti. Kai pradėjome laimėti, pradėjome kilti, tai apetitas kilo bevalgant – tikslas buvo patekti į atkrintamąsias. Nedaug trūko, bet likus trejoms rungtynės jau nebeturėjome teorinių šansų. Klubo vadovai buvo patenkinti“, – sakė krepšininkas.
Lenkijos lygoje gynėjo statistika vidutiniškai per 21 minutę siekė 8,6 taško, 2,9 atkovoto kamuolio ir 3,4 rezultatyvaus perdavimo.
Gynėjas vidutiniškai per mačą išmesdavo po 7,5 metimo, o iš tritaškio zonos pataikė tik 24 proc. šūvių (vid. 0,72 iš 3,06).
„Šį sezoną mažiau išmečiau tritaškių, Lenkijoje buvo neaiškus mano vaidmuo, dažnai žaidėme trimis mažiukais, tad tekdavo užimti ir lengvojo krašto puolėjo poziciją. Nei pirmu, nei antru, nei trečiu... Ir metimai labai skyrėsi, vieną kartą 6 tritaškius išmeti, kitą visai nemeti. Nelabai pagavau ritmo. Kai Turkijoje išsimesdavau po 7-8 tritaškius, tai ir lieji juos ramiai.
Buvo dviprasmiškas sezonas. Tikėjausi daugiau žaidybinio laiko, bet gavosi, kaip gavosi. Komanda manimi liko patenkinta. Kai pasirašiau sutartį, treneris žadėjo didesnį vaidmenį, bet man atvažiavus viskas pasikeitė, teko prisitaikyti. Nebuvo jokių pykčių, viskas gerai“, – pasakojo Čižauskas.
Jau sužinojus, kad į Lenkijos lygos atkrintamąsias nepateks, Čižauskas savo agentui pranešė, jog po reguliariojo sezono norėtų persikelti į kitą komandą.
„Nebenorėjau vėl nuo kovo mėnesio sėdėti namuose“, – pažymėjo Čižauskas.
Jis turėjo kelis pasiūlymus, tačiau į komandas būtų turėjęs vykti iškart, nebaigus reguliariojo sezono, o to nenorėjo pats krepšininkas.
Galiausiai Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinis įžaidėjas ir ketvirtas naudingiausias LKL krepšininkas Kristupas Žemaitis patyrė nykščio traumą ir dzūkams prireikė pastiprinimo.
„Pagalvojau, jog reikia važiuoti. Netoli Kauno, nereikės toli keliauti, žinau rinką, bus lengva prisitaikyti. Pakalbėjau su treneriu, jis papasakojo, ko tikisi, ko nori. Manau, kad viskas bus neblogai. Atvažiavau pakeisti Krisą, jis čia buvo pagrindinis įžaidėjas, pagrindinis vedlys, daug žaisdavo. Reikia užpildyti jo vietą“, – sakė atakų organizatorius.
Jis debiutinėse rungtynėse su „Šiauliais“ per 23 minutes pelnė 12 taškų (3/6 dvit., 1/3 trit., 3/3 baudų), atliko 5 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 1 kamuolį ir surinko 11 naudingumo balų.
Alytiškiai LKL turi 9 pergales ir 18 pralaimėjimų ir su „Šiauliais“ dalijasi 7-8 vietomis. Antruoju bandymu šį sezoną Čižauskas tikisi pasiekti atkrintamąsias.
„Galbūt mūsų sudėtis neatrodo įspūdinga, bet turime žaidėjų, kurie yra rungtyniavę labai aukštame lygyje ir supranta krepšinį, daug metų žaidžia LKL. Prieš mus niekam nėra lengva. Norėtųsi pasiekti septintąją vietą, ta aštunta vieta, patys suprantame, kad lauktų „Žalgiris“... Prieš juos serijoje nelabai kam yra šansų“, – sakė Čižauskas.
Būtent su savo pirmąja komanda, „Žalgiriu“, šiandien Čižauskas susitiks Alytuje. Jis yra jauniausias „Žalgirio“ debiutantas LKL – gynėjas pirmąsias rungtynes stipriausioje Lietuvos komandoje sužaidė būdamas 16 metų ir 171 dienos amžiaus.
Čižauskas šį sezoną LKL turėtų sužaisti bent 10 rungtynių – iki reguliariojo sezono pabaigos alytiškiams lieka devyni mačai.
Ar po ilgos pertraukos į Lietuvą grįžęs gynėjas norėtų užsibūti gimtinėje?
„Viskas priklausys nuo pasiūlymų, kas bus ant stalo, ten ir važiuosiu. Reikia geriausio varianto. Man nėra skirtumo, kur žaisti. Nesu nusistatęs, jog būtinai turiu žaisti Lietuvoje, ar būtinai kažkurioje šalyje. Važiuosiu ten, iš kur gausiu priimtiniausią pasiūlymą“, – užbaigė Čižauskas.
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.
