Nuotr.: BasketNews.lt/D.Lukšta
Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

Šarūnas Marčiulionis – vienas iškiliausių Lietuvos krepšininkų, tapęs pirmuoju lietuviu NBA bei savo žaidimo stiliumi išsiskyręs iš tuometinių žaidėjų.

Ispanijos krepšinio žurnalas „Skyhook“ išplatino numerį, skirtą Lietuvos krepšiniui, o jame – išsamus interviu su Marčiulioniu, kur jis pasidalina mažai kam girdėtomis istorijomis nuo karjeros pradžios iki pabaigos, su įdomiomis detalėmis iš įvairių karjeros momentų.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ pateikia įdomiausias vietas iš Javiero Balmasedos ir Lauryno Butkausko pokalbio su Šarūnu Marčiulioniu. Visą interviu galite rasti Delfi Plius platformoje.

– 1982-1983 metų sezone pradėjote žaisti pirmoje Vilniaus „Statybos“ komandoje ir iškart atlikote svarbų vaidmenį, o treneris Aleksandras Gomelskis iškart atkreipė į jus dėmesį. Vis dėlto atsimušėte į sieną – Sovietų Sąjungos rinktinės treneriu tapęs Vladimiras Obuchovas jūsų komandoje matyti nenorėjo, nors pelnydavote po 30 taškų. Kas nutiko?
– Yra keli niuansai. Įdomu, jog mano pirmieji kartai Sovietų Sąjungos rinktinėse yra stipriai susiję su Ispanija – 1983-iaisiais Maljorkoje debiutavau jaunimo komandoje, kur treneris Obuchovas stipriai ribojo mano minutes, nors nuoširdžiai galvojau, kad galiu padėti labiau. 

Tais pačiais metais Madride debiutavau pagrindinėje rinktinėje, Kalėdiniame turnyre. Dalyvavo Madrido „Real“, Kubos rinktinė, mes ir komanda, sudaryta iš JAV krepšininkų. Rinktinėje Valdis Valters palaikė savo tautietį Andrį Jekabsoną, o „Žalgiris“ turėjo savo perimetro žaidėjus, o aš iš jų palaikymo neturėjau, todėl artimiausius trejus metus likau be rinktinės.

Nuotr. LKL.lt

– Kodėl neturėjote lietuvių palaikymo?
– Jie palaikė žaidėjus iš „Žalgirio“, o aš žaidžiau „Statyboje“. Tarp mūsų buvo daug konkurencijos – Vilnius ir Kaunas. Jie mane laikė išdaviku, nes palikau Kauną. Jų nuomonė tada buvo, jog geriau nežaisti niekur, nei keltis į Vilnių.

– Spėju, jog buvo nepaprastai sunku psichologiškai, kai visi aplink kalba, jog rinktinėje privalai būti, bet taip ir neatsiduri. Galbūt net galvojote apie pasitraukimą iš krepšinio?
– Kai trečią kartą buvau paliktas už rinktinės borto, pagalvojau, kad likimas manęs nenori matyti krepšinyje ir mąsčiau, jog turiu grįžti į žurnalistiką. Atrodė, kad visą gyvenimą būsiu 13-as numeris. Grįžau namo labai nusivylęs, bet „Statybos“ treneris Rimas Endrijaitis gėdino mane ir grąžino į protą. Po jo patarimų nusiraminau, palikau nusivylimą šone ir į rinktinę 1987-aisiais jau grįžau kitoks. Tuomet po diskvalifikacijos grįžo treneris Gomelskis ir Europos čempionate manimi pasitikėjo, likau antras MVP rinkimuose. Įspūdinga pažanga, ką?

– Ar tiesa, kad prieš pralaimėtą 1987-ųjų finalą graikai jums siūlė pinigų ir kiek tai paveikė jūsų žaidimą?
– Taip, tiesa. Kai kurie graikai mums siūlė pinigų, žinoma, niekas jų nepriėmė, bet vien toks jų veiksmas kėlė abejonių mūsų komanda. Tikroji problema buvo mūsų viduje, dėl mūsų menko bendravimo. Jei treneris būtų surengęs susitikimą ir paklausęs, ką mes galvojame apie tokį pasiūlymą, būtume sutriuškinę graikus, esu tuo tikras. Vietoje to, išėjome sutrikę ir pralaimėjome. 

Tai buvo vienintelis kartas, kada susidūriau su tuo krepšinyje ir dabar galiu pajuokauti, jog tuomet prisidėjome prie Graikijos krepšinio plėtros ir jiems nieko už tai sumokėti nereikėjo. Vis dėlto graikai ištaisė reputaciją, kai po 1995-ųjų pralaimėto finalo skandavo „Lietuva, Lietuva“. Niekada nebuvo ir nebus panašaus jausmo.

– Prieš 1988-ųjų olimpines žaidynes buvote vienas iš šešių Sovietų Sąjungos žaidėjų, kuris treniravosi su Atlantos „Hawks“ treneriu Mike'u Fratello. Kaip prisimenate šią patirtį?
– Turiu pripažinti, jog joks kitas treneris man taip gerai neišaiškino krepšinio niuansų, kaip tai padarė Fratello. Vėliau dirbau su Donu Nelsonu, bet tai jau kita istorija. Fratello man atvėrė akis daugelyje žaidimo aspektų – Sovietų Sąjungoje mes neturėjome vieningos pozicijos ir kopijuodavome. Fratello mus išmokė visų greitų rankų judesių, ten buvo visai kitoks treniruočių pobūdis – nesibaigiančios lenktynės. Taip ir susiformavo mano žaidimo stilius.

Dabar sūnui Augustui sakau, kad jie treniruotėse ropoja, lyginant su tomis treniruotėmis JAV, atrodydavo, kad mūsų padangos dega. Manau, kad žaidėjo vertė priklauso nuo žaidimo 1x1 tiek puolime, tiek gynyboje. Viskas sukasi aplink tai ir svarbiausia vis tiek yra gerai gintis 1x1, o jau po to seka puolimas.

– Jau po metų „Hawks“ tapo pirmąja NBA franšize, žaidusią Sovietų Sąjungoje. Ką prisimenate?
– Prisimenu, kaip žaidėme prieš juos tris kartus ir paskutinį sykį laimėjome Maskvoje. Visi buvome apsistoję „Cosmos“ viešbutyje su „Hawks“ žvaigždėmis. Po antrųjų rungtynių Vilniuje amerikiečius pasikviečiau į restoraną Vilniuje ir nusipirkau du lietuviško brendžio butelius – „Dainavos“ ir „Palangos“, sakydamas, jog dabar vaišinu aš, o Maskvoje – jūs.

Prieš trečiąsias rungtynes Maskvoje žaidėme kortomis viešbutyje, pasiūliau lietuviško vyno Dominique'ui Wilkinsui ir atsimenu, jog po rungtynių jis pasakė: „Koks stiprus buvo tas vynas!“ Galvoju, kad mano gėrimai turėjo įtakos rungtynių baigčiai.

– Ar buvo sunku 1990-aisiais prieš pasaulio čempionatą Argentinoje išeiti iš Sovietų Sąjungos rinktinės ir ar buvote spaudžiami?
– Aš jau žaidžiau NBA, Sabonis ir Chomičius – Ispanijoje, Kurtinaitis ir Jovaiša – Vokietijoje. Vienintelis lietuvis Sovietų Sąjungos rinktinėje buvo treneris Vladas Garastas. Nebuvo jokio spaudimo ir jau galvojome apie Lietuvos rinktinę. 

– „Hawks“ nuolat norėjo jus pasirašyti, bet NBA debiutavote „Golden State Warriors“. Kaip tai įvyko?
– Sovietinis sporto komitetas mane ir Aleksandrą Volkovą norėjo parduoti „Hawks“, nes tuometis klubo savininkas Edas Turneris palaikė gerus santykius su Sovietų Sąjungos Vyriausybe. Bet man nepatiko mintis apie mano pardavimą ir tuomet susipažinau su Dono Nelsono sūnumi, kuris kalbėjo konkrečiai. Jis kelis kartus net atvyko į Lietuvą, buvo atkaklus ir galiausiai mane įtikino. Dabar galiu pasakyti, jog Volkovui nuvykus į Atlantą pritrūko antro kamuolio, nes vieną jau turėjo Wilkinsas. Galvoju, jog manęs būtų laukęs panašus scenarijus.

– Atvykęs į NBA buvote vienas pirmųjų europiečių, kurie užtikrintai jaučiasi ant parketo. Kaip pavyko taip greitai persiorientuoti?
– Iš tiesų, tai adaptacija užtruko dvejus metus. Iš pradžių ir teisėjai europiečiais nepasitikėjo, skyrė netradicines pražangas, buvo nuomonė, kad žaidėjai iš Europos negali žaisti NBA, nes užima JAV studentų vietą. 

Mano komanda buvo kantri, nors Nelsonas treniruotėse juokėsi ir tyčiojosi iš manęs, kitiems žaidėjams tai nepatiko. Laimei, kalbėjau blogai angliškai ir nieko nesupratau, nes jei būčiau supratęs, važiuočiau namo. Dabar suprantu Nelsono elgesį – tai buvo tarsi cirkas žiūrovams ir taip jis bandė iš manęs išspausti maksimumą. Nors sakoma, kad pernelyg veržiama virvė kartais trūksta. Pirmaisiais metais patyriau nugaros traumą dėdamas į krepšį ir nors medicininiai tyrimai nieko rimto neparodė, negalėjau žaisti visa jėga ir prireikė 1,5 metų, kad kūnas prisitaikytų.

– Kaip manote, kodėl kitiems europiečiams prisitaikyti NBA nepavyko?
– Su Draženu Petrovičiumi daugiau pradėjau bendrauti NBA, nes Europoje jis buvo truputį arogantiškas. Portlande jis skundėsi, jog negali žaisti be kamuolio, jam sunku būti atsarginiu žaidėju, o vėliau „Nets“ komandoje juo pasitikėjo ir jis suprato NBA žaidimo tempą, gaila, kaip viskas vėliau baigėsi... Jau minėjau, kad Volkovui buvo sunku būti su Wilkinsu komandoje, Žarko Paspaljui irgi nesisekė San Antonijuje, tačiau Vlade Divacas pateko į įspūdingą „Lakers“ komandą, kur aplink turėjo būrį žvaigždžių ir kartais jos serbą maitino fantastiškais perdavimais. Kartais priklauso nuo to, kiek tavęs reikia komandai ir kiek tu gali prie jos prisitaikyti. Mano vaidmuo „Warriors“ buvo labai konkretus – suteikti energijos nuo suolo.

– Prisiminkime 1995-ųjų Europos čempionatą ir garsųjį finalą su Jugoslaviją. Jūs atvykote į čempionatą po sunkios kojos traumos. Ar prisimenate momentą, kuomet Aleksandras Džordževičius finale priėjo prie jūsų ir įkalbėjo tęsti rungtynes?
– Tas Europos čempionatas man buvo labai svarbus. 1993-aisiais patyriau pėdos traumą ir netrukus po to man nuplyšo kryžminiai kelio raiščiai. 18 mėnesių praleidau be krepšinio, o per tą laiką dar buvau išsiųstas į Sietlo „SuperSonics“, kur George'as Karlas iškart norėjo, kad žaisčiau iki traumų demonstruotą krepšinį, net turėjome konfliktą. 

Man tai buvo sunki situacija, norėjau parodyti, kad vėl galiu žaisti aukščiausiu lygiu. Kalbant apie tą finalo momentą, Džordževičius priėjo prie manęs ir pasakė, jog turime grįžti žaisti, nes esame kariai ir čia yra kažkokia politika. Negrįžimas ant parketo į niekur nevedė ir mums būtų skirta arba bauda, arba diskvalifikacija.

Nuotr. FIBA

– 1996-aisiais su rinktine olimpinėse žaidynėse iškovojote bronzą, bet vėliau pažaidėte kelis mačus Denverio „Nuggets“ klube ir baigėte karjerą. 32-ejų, kodėl taip anksti?
– Buvau kvailas ir negalvojau apie savo sveikatą. Pirmosiomis gegužės dienomis man buvo išoperuotas kelis ir turėjau tris mėnesius vaikščioti su ramentais, o tai reikštų, jog praleidžiu olimpines žaidynes. O ką aš padariau? Praėjus trims savaitėms po operacijos jau treniravausi su rinktine. Viskas baigėsi siaubingai, likus kelioms dienoms iki olimpinių žaidynių gydytojai iš mano kelio ištraukė apie 40 mililitrų skysčio. Bet net negalvojau praleisti olimpinių žaidynių ir galvoju, jog kažkiek padėjau komandai iškovoti bronzą. Denveryje kažkiek pažaidžiau, bet su vadovais sutarėme manęs nebekankinti ir išsiskyrėme vasario mėnesį. Nesupratau savo situacijos rimtumo.

– Kaip būtų atrodęs Sabonis NBA be traumų?
– Gal taip, kaip dabar atrodo jo sūnus Domantas? (juokiasi) Tai yra istorija, turime žiūrėti į priekį. Manau, kad Domantas daug ką paveldėjo iš tėvo – žaidimo skaitymą, norą žaisti už komandos draugus. Jei jis būtų likęs NCAA dar vienus metus, būtų vedęs Gonzagos universitetą į finalo ketvertą, vėliau Oklahomoje jis buvo ribojamas, bet galiausiai Indianos „Pacers“ rado savo vietą ir visus mus džiugina savo žaidimu.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (23)
Cercas
Geriausias Europos atakuojantis gynėjas ever ir nieko daugiau sakyt nereikia.
2021-04-29
+2
Atsakyti
Made in LT
kazkas pamirso pamineti All- stara : martyna arlauska:))) kaip sis argumentas ?:))) pakalbekime, ponai zinovai ir expertai ...
2021-04-28
+1
Atsakyti
B
Mano manymu, geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. Vis tik labai prastumia savo sūnelį,nebūt jo paėmę į rinktinę jei ne tėvo nuopelnai
2021-04-28
-1
Atsakyti
...
Taip, visai kaip Sabas Domuką visur kur prastūmė, net į NBA allstarus, nėr teisybės šiam pasaulyje, vien korupcija visur ☹
2021-04-28
-1
Atsakyti
fertas
Sarunas Marciulionis puikus atleto, zmogaus, kovotojo pavyzdys. Viska pasieke per krauja, alkunemis ir tapo didziu zaideju!!! Tik nesuprantu, kodel savo sunu Augusta veda kitu keliu... ??? Aptartas zaidimo laikas su klubu ir t.t. Stumimas i rinktines!!! Nera nei vieno jauno zaidejo pasaulyje, kuris kazka pasieke nekovodamas pats. O man kazkodel atrodo , kad Augustinui del daug ko nereikia kovoti... Tevo autoriteas slegia daug ka: trenerius, LKF veikejus ir t.t. Slidi riba, labai slidi ^^^
2021-04-28
-1
Atsakyti
Visiskai sutinku
ir raginu pritarti ir visus kitus - tas pats kaip Sabonis kuris prakiso Doma i Nba, i Lt rinktine o galiausiai ir i nba all starus - nesazininga kitu lietuvos krepsininku atzvilgiu kurie turi per krauja issikovoti sau vieta nkl ar 3x3 ir tik todel kad neturi tokiu garsiu tevu
2021-04-28
-1
Atsakyti
Anonimas
Legendinis zaidejas, kuris irgi galejo tureti ilgesne karjera bet traumos suvele reikalus. Kaip ir Karnisovas ar Kleiza...baige karjera keliais metais per anksti. Marciulionis jei ne traumos butu drasiai galejes toliau zaist NBA iki 2000uju, duomenis jis gerus turejo NBA.
2021-04-28
-1
Atsakyti
jee
Jordanas nenorejo ji dengti kaip LT-USA Barcelonoj zaide :) Ar zinot sita fakta ?
2021-04-28
+1
Atsakyti
ciongas
Didis kovotojas, puikus atletas, o ir techniškas be galo. Kas iš dabartinių gynėjų galėtų prilygti? Niekas nė iš tolo. Arčiausiai buvo Jasikevičius, Macijauskas, bet jiems trūko atletizmo. veržlumo, fiziškumo. Dabartiniai gynėjai net nelyginami. Suraskite 193-195 cm tokios fizinės galios žaidėją... Ne veltui NBA ir FIBA šlovės muziejuje. LEGENDA.
2021-04-28
-2
Atsakyti
Dainius
Pasirodė, kad pagrindinėj foto sėdi su nukirptu kašės tinkliuku ant kaklo :)
2021-04-28
+2
Atsakyti
Andrius
Tais laikais zaidejai turejo kiausius, o tadar is zaideju liko tik kiausiu plaukai.
2021-04-27
+1
Atsakyti
JR
Būdamas jaunas iš Marčiulionio pasiskolinau judesį - kamuolio apsukimą per nugarą, prieš metimą ar perdavimą.
2021-04-27
Atsakyti
bee
:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD maladec, ką galiu pasakyt
2021-04-28
-1
Atsakyti
JR
David Robinson yra jį pavadinęs buldozeriu.
2021-04-27
-1
Atsakyti
JR
Kobe apie Marčiulionį, kažkur yra ir video: https://www.15min.lt/24sek/naujiena/nba/...
2021-04-27
+1
Atsakyti
Neabejotinai vienas iškiliausių geriausiai fiziškai pasirušusiu žaidėjų iš lietuvos. Kiek gaila Marčiulionis nepelnytai nustumtas į II vietą po Sabo bet dideliems žymiai lengviau dominuoti o 2 linijos žaidėjams ir dar to laikmečio turėjo būti geros fizinės būsenos norint lįst po krepšiu kai dar buvo tokie siaubunai kaip Shaq ir kiti. 30 metų praėjo bet nėra ir greičiausi nebus tokio ar bent panašaus veržlaus iniciatyvaus žaidėjo gebančio kurti gėda visai krepšinio sistemai
2021-04-27
-3
Atsakyti
Anonimas
todel kad pas mus vietoj 1x1 kultivuoja komandini zaidima, thaks sabonis ir lkf bomzams
2021-04-27
+1
Atsakyti
Smalsuolia
dar galėjo paklaust ar skanus Karbauskio.
2021-04-27
-5
Atsakyti
Aha
o tu negali be ikandimo ksip tikras lietuvis
2021-04-27
-3
Atsakyti
eee
Žvėris :) Ne tik Europos masteliu. Kas nežino buvo tokia istorija, kaip MJ su Pippenu tarėsi kas dengs Marčiulionį. MJ pasakė trumpai - "not me", nors būdavo prie geriausiai besiginančių :)
2021-04-27
+2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 23

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.