Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) legenda Mindaugas Lukauskis gali pasigirti visa puokšte rekordų: pirmas pagal sužaistas rungtynes (667) ir minutes (beveik 15,3 tūkst.), pirmas pagal perimtus kamuolius (1051) bei rezultatyvius perdavimus (1350), o gegužės 10-ąją nuo Lukauskio rankos krito dar vienas, daugiau nei dešimtmetį nepaliestas LKL rekordas.

Paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse tarp „Šiaulių“ ir Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ 41-erių veteranas antrajame kėlinyje smeigė istorinį tritaškį bei tapo rezultatyviausiu visų laikų LKL krepšininku (5656), aplenkdamas kitą legendą, Vilniaus „Sakalų“ mohikaną Rolandą Matulį (5645).

Tinklalapio „BasketNews.lt“ paklaustas, koks jausmas apėmė tapus lyderiu dar vienoje statistinėje kategorijoje, Lukauskis kalbėjo taip, lyg tai būtų kasdieninis įvykis. Pasak legendos, dar reikia laiko suprasti, kas atsitiko.

„Nelabai suprantu, ką padariau (juokiasi), bet čia visada taip būna. Kai laimi kokį nors trofėjų, tuo metu nelabai suvoki, ką iš tikrųjų padarei. Šitam pasiekimui taip pat reikia laiko, jog suprastum, ką tu padarei ir ką pasiekei. Kol kas kalbu kukliai, bet šiuo metu taip ir yra. Negaliu pasakyti, kad čia kažkoks išskirtinis jausmas. Pirmas? Gerai, pirmas ir viskas“, – ramiai kalbėjo veteranas.

 

Mače su „Nevėžiu-Optibet“ Lukauskis sužaidė rezultatyviausią sezono mačą ir pelnė 21 tašką, kas įrodo, jog buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys toli gražu nėra statistas bei sezonai sulaukus tokio amžiaus leidžiami ne dėl rekordų.

Žiūrint į statistiką, šis Lukauskio sezonas „Šiaulių“ gretose – antras geriausias pagal naudingumą ir rezultatyviausias nuo 2014 metų, kuomet LKL čempionas gynė Prienų „TonyBet“ ekipos garbę ir fiksavo 14,8 taško bei 15 naudingumo balų vidurkį.

Šį sezoną metami dvitaškiai

57%
20,6
Pataiko: 20,6
Taiklumas: 56,6%
Vieta lygoje: 7
Geriausias pasiekimas: 31
Blogiausias pasiekimas: 11
Daugiausia pataiko: Arminas Urbutis

Kitą savaitę 42-ąjį gimtadienį švęsiantis 198 cm ūgio krepšininkas šį sezoną per vienerias LKL rungtynes vidutiniškai praleidžia po 25,5 minutės ir renka po 8,9 taško, 2,6 atkovoto bei 1,3 kamuolio, 3,6 rezultatyvaus perdavimo ir 10,2 naudingumo balo.

Lukauskis ketvirtfinalio serijoje su Vilniaus „Rytu“ gali tapti vos antruoju krepšininku LKL istorijoje, kuris ant parketo žengė būdamas 42 metų, tačiau statistiškai tarp tokio amžiaus žaidėjų, vis dar žaidusių krepšinį Lietuvoje, panevėžietis neturi lygių.

Vyriausias visų laikų LKL krepšininkas Algimantas Pavilonis savo paskutinį sezoną sužaidė 1995-1996 metais, kuomet atstovavo Alytaus „Savy“ komandai.

Legendinis Vilniaus „Statybos“ žaidėjas tame sezone sužaidė 14 rungtynių ir per jas vidutiniškai rinko po 5,1 taško bei 4,7 naudingumo balų. Tokie rodikliai – beveik perpus mažesni nei Lukauskio.

Vis dėlto šį sezoną vyriausio LKL žaidėjo titulo Lukauskiui iš Pavilonio atimti nepavyks. Pastarasis šalies čempionate rungtyniavo būdamas 42 metų, 3 mėnesių ir 15 dienų, o „Šiaulių“ krepšininkas tokį amžių pasieks ateinantį rugsėjį, kas reiškia, jog veteranui reikėtų sužaisti dar vieną sezoną.

Paklaustas, ar ryšis savo 22-ajam sezonui LKL, Lukauskis ištarė teigiamą atsakymą.

„Aš tikrai norėčiau žaisti dar metus. Jeigu vasarą gausiu pasiūlymą iš LKL komandos ir pavyks viską sutarti – be abejo eisiu žaisti, – aiškiai poziciją išdėstė krepšininkas. – Reikia gerai užbaigti šį sezoną, be traumų, tada 2-3 savaites pailsėti ir susitarus su kuria nors LKL komanda kibti į darbus. Svarbiausia išvengti traumų.“

Ilgaamžiškumo pavyzdžiu Lietuvos krepšinio kontekste tapęs Lukauskis tinklalapiui „BasketNews.lt“ taip pat papasakojo apie karjeros pradžią, skirtingus dešimtmečius, sunkiausius karjeros metus, ryškiausią sezoną, įsimintiniausias rungtynes bei ilgo žaidimo paslaptį.

– Paskutinėse LKL reguliariojo sezono rungtynėse tritaškiu pagerinote Rolandui Matuliui priklausiusį taškų rekordą, koks jausmas ir ką jums reiškia toks pasiekimas?
– Net nežinau (juokiasi). Kai visa tai įvyko, nelabai sureagavau. Pamačiau, kad komandos draugai labiau sureagavo, bet po to paprasčiausiai vyko rungtynės ir viskas. Visas tas džiaugsmas atėjo po rungtynių. Pačiam asmeniškai labai smagu, kad pavyko pasiekti tokį rezultatą ir sukūriau istoriją. Kažkuriam laikui malonu.

– Kalbate taip kukliai, gal jums priminti? Ar suprantate, kad jūs ką tik tapote visų laikų rezultatyviausiu LKL krepšininku?
– Nelabai suprantu, ką padariau (juokiasi), bet čia visada taip būna. Kai laimi kokį nors trofėjų, tuo metu nelabai suvoki, ką iš tikrųjų padarei. Šitam pasiekimui taip pat reikia laiko, jog suprastum, ką tu padarei ir ką pasiekei. Kol kas kalbu kukliai, bet šiuo metu taip ir yra. Negaliu pasakyti, kad čia kažkoks išskirtinis jausmas. Pirmas? Gerai, pirmas ir viskas. Praeis kažkiek laiko, pasibaigs sezonas ir kitaip viskas galvosis. Šią minutę viskas atrodo labai paprastai, tiesiog įvyko ir įvyko.

– Ar prieš rungtynes jautėte išskirtinę įtampą žinodamas, kad rekordas jau čia pat?
– Nebuvo jokios įtampėlės, nes jau dvi rungtynes prieš žinojau, kiek man taškų trūksta. Manęs komandos draugai vis klausdavo, o aš jiems atsakydavau, kad nežinau, nes neseku tokių dalykų. Tai jie važiuojant į Klaipėdą paėmė patys ir susiskaičiavo, o tada pasakė man. Tikrai nebuvo taip, kad prieš kiekvienas rungtynes žiūrėjau, kiek man reikia įmesti. Viskas buvo slidu, nes šį sezoną galėjau nepagerinti to rekordo.

– Kurioje karjeros stadijoje supratote, kad galite pagerinti taškų rekordą? 
– Kai paskutiniais metais prasidėjo pirmieji rekordai – pagerinau žaistų minučių skaičių, perėmiau daugiausiai kamuolių, tada ir pagalvojau, kad galiu sumesti daugiausiai taškų. Iki to laiko aš visiškai statistikos nesekiau, sužinodavau viską iš žurnalistų ar žmonių, kurie daugiau tais dalykais domisi. Niekada nesakydavau sau, kad per rungtynes turiu perimti būtent tiek kamuolių ar įmesti būtent tiek taškų. Viskas atėjo natūraliai, aikštelėje dirbu savo darbą, per tiek metų viskas susidėjo ir dabar turime gražių rekordų. Būdavo dažnai, kad sirgaliai parašo, kiek man liko iki vieno ar kito rekordo. Pasižiūri, gerai, liko tai liko. Viskas čia labai paprasta, ateini į rungtynes ir kaupiasi tie statistiniai rodikliai.

– Mindaugai, nusikelkime į karjeros pradžią – 1996 metus. Ar prisimenate savo pirmuosius karjeros LKL taškus?
– Nepamenu, labai seniai buvo (juokiasi). Gaila, kad tokie epizodai pasimiršo, bet puikiai pamenu, kuomet pirmą sezoną žaidžiau Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir atvažiavau su komanda į gimtąjį Panevėžį. „Lietkabelio“ rungtynės dar vykdavo senuose sporto rūmuose, o juose buvo tokia maža kavinukė. Su komanda nuėjome į ją užkąsti ir netikėtai prie visų Panevėžio krepšinių legendų nuotraukų pamačiau save. Buvo tikrai malonus jausmas. Komandos draugai juokėsi ir negalėjo patikėti, kad ten aš, nes toje nuotraukoje atrodžiau labai jaunas. Tokios senos fotografijos sukelia didžiulę nostalgiją, tačiau konkrečių žaidybinių epizodų nepamenu.

– LKL žaidėte per 4 skirtingus dešimtmečius. Kuris iš trijų praėjusių jums asmeniškai buvo pats įdomiausias?
– Viso dešimtmečio neišskirčiau, bet vienas sezonas, kuris galva už kitus aukštesnis, yra. Tai 2008-2009 metai, kuomet su „Lietuvos rytu“ laimėjome viską: LKL, BBL, Federacijos taurę, Europos taurę. Įspūdingas sezonas, kurį abejoju, ar kas nors pakartos. Pirmąjį dešimtmetį atsimenu, kaip pradžią – mažai žaidybinio laiko, daug pamokų. Visuomet turėjai kovoti dėl vietos po saule. Trečiajame dešimtmetyje jau buvau toks prie veteranų, bet vis dar buvau svarbus žaidėjas visur, kur žaidžiau. Kiekvieni metai kažkuo buvo išskirtiniai ir nesvarbu, kokią vietą tu užėmei turnyrinėje lentelėje, visada galėjai pasiimti kažką teigiamo.

Mindaugas Lukauskis su Europos taure
Mindaugas Lukauskis su Europos taure
Nuotr. T.Tumalovičiaus, reporteris.com

– Kurie metai buvo patys sunkiausi?
– Po to auksinio sezono su „Lietuvos rytu“ gavau pasiūlymą iš Prancūzijos ir išvažiavau į Vilerbano ASVEL komandą. Tai galbūt nebuvo labai sunku, bet pirmą kartą išvažiavau už Lietuvos ribų žaisti krepšinį – naujas etapas mano gyvenime. Buvo truputį reikalų pradžioje, bet vėliau viskas susitvarkė. Tiesiog iš pradžių jaučiausi truputį svetimas, buvau legionierius, dar prisidėjo tai, kad žmona pagimdė sūnų. Viskas susidėjo į vieną krūvą ir turėjau neblogą iššūkį.

– Ar turite labiausiai įsiminusias rungtynes karjeroje?
– Yra visokių. Kai kurios baigėsi sėkmingai, kai kurios ne. Kalbant apie linksmesnius dalykus – 2009 metų Europos taurė, kuomet nugalėjome kur kas didesnį biudžetą turėjusį Maskvos srities „Chimki“, 2014-ųjų LKF finalo ketvertas taip pat buvo išskirtinis, kai su Prienų komanda pusfinalyje nukovėme „Žalgirį“, o finale – „Lietuvos rytą“. Iš liūdnai pasibaigusių rungtynių įsiminė 2005 metų Europos čempionato ketvirtfinalis su Prancūzija, kuomet vos su 1 pralaimėjimu likome penkti. Taip pat 2008-ųjų Pekino olimpiada, mažasis finalas su Argentina, sužaidėme nesėkmingai ir likome ketvirti.

– Yra kartėlis, jog neturite medalio su Lietuvos rinktine?
– Taip.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

– Kaip su metais keitėsi jūsų žaidimo stilius?
– Aš nežinau. Nemanau, kad jis pas mane labai keitėsi. Visuomet buvau labiau orientuotas į gynybą ir ypač rinktinėje man buvo dažniausiai skiriamos gynybinės užduotys, nes puolančių žaidėjų turėjome apstu. Kas liečia klubinį žaidimą, aš daugiau nuo mažų dienų mokiausi komandinio krepšinio, todėl moku susikurti progas ne tik sau, bet ir sukurti komandos draugams. Aišku, pasitaikius progai ir pats atakuoju, bet nesu individualistas, labiau mėgstu žaisti kitiems. Tai tęsiasi nuo mažų dienų iki dabar, niekas per daug nepasikeitė. Žinoma, su metais nebesu toks greitas, šoklus, tačiau kai kažką prarandi, bandai kompensuoti kitais dalykais. Kartais juokaujame, kad nebegaliu apibėgti kažko, bet galiu protingai apeiti (juokiasi). Su metais įjungi galvą ir žinai, kur reikia bėgti, o kur nereikia. Kad fizika keičiasi, tai yra normalu, bet tada daugiau stengiesi įjungti galvą. Kaip sakoma: „Jeigu galva nedirba, kojoms vargas“. 

– Už mažiau nei savaitės jums sukanka 42-eji, paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse įmetėte puse tiek, kiek sueis metų – 21 tašką. Kokį eliksyrą geriate ir kur yra jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?
– Šito aš neišduosiu (juokiasi). Nieko aš negeriu. Manau, kad tam ilgaamžiškumui turėjo įtakos tėvų, senelių perduoti genai ir begalinė meilė krepšiniui. Ta meilė duoda stiprų impulsą ir kai tu darai tai, kas tau patinka, su meile bei užsidegimu, viskas pavyksta natūraliai. Vienos rungtynės pavyksta geriau, kitos blogiau, tačiau visuomet žaidžiu su aistra ir kažkas vis tiek gaunasi.

– Statistiškai tai yra jūsų antras geriausias sezonas nuo 2014 metų. Ar pats tikėjotės, kad tokio amžiaus galėsite demonstruoti tokį krepšinį?
– Kiekvienas treneris turi savo filosofiją, turi savo strategiją ir kiekvieną žaidėją mato skirtingai. Čia lygiai tas pats su statistika, beveik pas kiekvieną trenerį per tą patį laiką darai skirtingas užduotis ir natūralu, kad ta statistika skiriasi. „Šiauliuose“ treneris Antanas Sireika manimi pasitiki, duoda tam tikras užduotis: dažnai žaidžiu du prieš du, atakuoju krepšį, kuriu situacijas ir man tai pavyksta padaryti. Kitose komandose būdavo trenerių, pas kuriuos negaliu žaisti du prieš du ir turiu daryti kitas užduotis. Todėl mano statistika metai iš metų svyruoja. Yra skirtumas, kai tu turi daug kamuolio savo rankose ir kai tiesiog stovi kampe. Šiai dienai Antanas suteikia man daug laisvės ir tai atspindi mano statistiką. 

– Jeigu nuspręsite žaisti kitą sezoną, aplenksite Algimantą Pavilonį ir tapsite vyriausiu visų laikų LKL krepšininku. Visiems rūpimas klausimas, ar po šio sezono tęsite profesionalo karjerą?
– Aš tikrai norėčiau žaisti dar metus. Jeigu vasarą gausiu pasiūlymą iš LKL komandos ir pavyks viską sutarti – be abejo eisiu žaisti. Reikia gerai užbaigti šį sezoną, be traumų, tada 2-3 savaites pailsėti ir susitarus su kuria nors LKL komanda kibti į darbus. Svarbiausia išvengti traumų.

– Žiūrint objektyviai, kiek dar metų galite žaisti LKL?
– Šiai dienai aš jaučiuosi puikiai. Aišku, ta fizika nėra tokia, kokia buvo 5-6 metus atgal, bet tikrai nesu lakstantis lavonas. Aš galvoju, kad 2 metus galėčiau drąsiai žaisti, bet žinote, gali būti, jog sueis 42-eji ir nei pašokti, nei paeiti aš nebegalėsiu. Visko gali atsitikti, bet taip, kaip jaučiuosi šiai dienai ir jeigu nebus traumų, palaikysiu gerą kondiciją, 2 metus laisvai galiu rungtyniauti. Aišku, gali būti, kad po metų manęs paprašys prisijungti prie kokio nors klubo trenerių štabo ir teks svarstyti šį pasiūlymą, tačiau kol kas apie tai negalvoju bei noriu žaisti.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (6)
Lol
maladec bet gal jau leisk jauniems zaisti ir eik i nkl pabegiot jei dar norisi judet
2021-05-13
+1
Atsakyti
Anupras
LKL Carteris
2021-05-13
-5
Atsakyti
TDaY
Legenda ir nieko daugiau cia nebereikia sakyti. Pamenu kai Lukauskis su Delnu vis rinktineje del 12-tos vietos kovodavo :D Cia ciuju apie 15 metu pries vskas buvo :D
2021-05-13
+1
Atsakyti
ML
Begalo dziugu uz ji. Jis jau Legenda, nors dar ir nepakabino sportbaciu.
2021-05-13
+2
Atsakyti
Legenda
ilgiausiai zaidziant
2021-05-13
-1
Atsakyti
Sigis
mldc diedas
2021-05-13
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.

Mindaugas Lukauskis

Mindaugas  Lukauskis
Komanda: Šiaulių Šiauliai
Pozicija: SG, SF
Amžius: 41
Ūgis: 198 cm
Svoris: 91 kg
Gimimo vieta: Panevėžys, Lietuva