Nuotr.: E.Alšausko iliustracija
Nuotr. E.Alšausko iliustracija

Praėjusio sezono pabaiga Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vadovybei bei sirgaliams turėjo sukelti deja vu jausmą. Aukštaitijos ekipa 2021-ųjų pradžioje demonstravo puikią sportinę formą, tačiau subyrėjo pačiu svarbiausiu momentu bei Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybes užbaigė devynių nesėkmių paeiliui serija ir pralaimėtu ketvirtfinaliu prieš čempioną Kauno „Žalgirį“.

Šį sezoną metamos baudos

77%
15,8
Pataiko: 15,8
Taiklumas: 76,6%
Vieta lygoje: 2
Geriausias pasiekimas: 25
Blogiausias pasiekimas: 7
Daugiausia pataiko: Tomas Lekūnas

Tai – jau kažkur matyta? 2018-2019 metų pirmenybėse pasvaliečiai užėmė penktąją reguliariojo sezono vietą. Rezultatas atrodo puikus, tačiau už jo slypi vienuolikos nesėkmių serija užbaigtas sezonas ir sausas pralaimėjimas 0-2 Panevėžio „Lietkabelio“ komandai ketvirtfinalyje.

Praėjęs sezonas buvo ketvirtasis Gediminui Petrauskui, kuomet jis stovėjo už „Pieno žvaigždžių“ vairo. Jausdamas, jog vienas Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionų titulas, iškovotas 2018-aisiais, netenkina Pasvalio krepšinio bendruomenės ir rezultatai vis prastėja, treneris po paskutinių praėjusio sezono rungtynių numetė užuominą apie galimą pasitraukimą.

„Manau, kad ši istorija turi turėti pabaigą“, – spaudos konferencijoje atvirai rėžė Petrauskas, atsakydamas į klausimą, ar save mato Pasvalyje ir kitą sezoną.

Po šios frazės strategas pasitraukė į daugiau nei mėnesį trukusią tylą, kuri buvo nutraukta birželio 21-ąją. Tądien oficialiai paskelbta, jog Petrauskas po 9 metų pertraukos sugrįžta ten, kur žengė vienus pirmųjų žingsnių trenerio karjeroje – į Kėdainius.

Tai reiškė, jog trenerio istorija Pasvalio ekipoje iš tikrųjų užsibaigė ir tai įvyko ne pačia skambiausia nata, tačiau, anot Petrausko, šis karjeros vingis jam į savo profesiją leis pažvelgti iš naujo.

„Pirmiausia, tai yra aplinkos pakeitimas ir atsiradimas kitoje vietoje diktuoja sąlygas, kad tu turi peržiūrėti viską iš naujo, kitomis akimis, – apie persikėlimą į „Nevėžį-Optibet“ pasakojo treneris. – Negaliu sakyti, jog išeini iš komforto zonos, bet kiekviena nauja patirtis yra neįkainojama.“

Būtent vadovaujant Petrauskui Kėdainių ekipa paskutinį kartą klubo istorijoje užsikabino medalius, kuomet 2011-2012 metų sezone kėdainiškiai Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre iškovojo trečiąją vietą.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

Tuo metu Petrauskui buvo 26-eri ir kauniečio, kaip vyriausiojo trenerio, karjera tik prasidėjo, o Kėdainių klubas rėmėsi patirtimi bei savo sudėtyje turėjo Vytenį Jasikevičių, Vidą Ginevičių, tuo metu dar jėgų žydėjime esantį Egidijų Dimšą ir savo namų rungtynes žaisdavo senutėlėje Vilainių sporto salėje.

Dabar viskas kitaip: 35-erių Petrauskas savo kraityje turi dešimtmetį vyr. trenerio patirties bei dirba ne tik su LKL klubais, tačiau stovi ir už devyniolikmečių rinktinės vairo, o „Nevėžis-Optibet“ žaidžia modernioje arenoje, turi naują vadovybę bei komandą lipdo talentingu, NBA potencialo turinčiu jaunimu.

Pasikeitimų Kėdainių klubo viduje per devynerius metus įžvelgė ir pats Petrauskas.

„Organizacija yra gerokai pakitusi, dabar skiriama daug daugiau dėmesio komandos veido formavimui. Taip pat pasikeitė komplektacijos modelis, ieškoma talentų, jie atvežami į Kėdainius ir ruošiami dideliems žingsniams. Tai daro „Nevėžį-Optibet“ simpatiška komanda“, – dėstė strategas.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Petrauskas papasakojo apie etapą „Pieno žvaigždėse“, neįvykdytą tikslą patekti į LKL pusfinalį, pasitraukimo priežastį, didžiausias klaidas ir sunkų sprendimą išsiskirti.

Treneris taip pat atskleidė, kodėl pasirinko Kėdainius, papasakojo apie parodytą „Nevėžio-Optibet“ pasitikėjimą ir savo asmeninius tikslus.

– Treneri, pakalbėkime apie Pasvalį. Ten praleidote ketverius metus, koks jums buvo tas etapas?
– Dvejopas. Labai patiko dirbti šioje organizacijoje. Aplinka buvo specifinė – mažesnis miestelis, bet visiems labai rūpėjo krepšinis. Tikrai neišeinu ant blogos natos – šiltai atsisveikinome, padėkojau tiek direktoriui Arūnui Burkevičiui, tiek prezidentui Rimantui Endrijaičiui bei, žinoma, pagrindiniam rėmėjui „Pieno žvaigždėms“. Bendradarbiavimas buvo labai geras, tik liūdna iš tos pusės, jog nepasiekėme norimų rezultatų. Tiek klubas, tiek aš asmeniškai norėjau pasiekti daugiau, tačiau nepavyko, nors galimybių tikrai buvo apstu. Kiekvieną sezoną vis atsirasdavo kažkokių keblumų. Vis dėlto džiugu, kad pavyko laimėti pirmąjį apdovanojimą klubo istorijoje – Baltijos krepšinio lygos (BBL) titulą. Kažkiek to gėrio buvo, bet jausmas dvejopas – liūdna dėl rezultatų.

– Koks buvo didžiausias tikslas Pasvalyje, kurio nesugebėjote įvykdyti?
– Aš manau, kad mes visus metus tikėjomės ir bandėme daryti viską, jog kažkaip prasibrautume į tą LKL ketveriukę. Žiūrint į mūsų rezultatus, reguliariajame sezone buvome ir penkti, ir šešti, praėjusį sezoną – aštunti. Skirtingi metai, skirtingos situacijos, bet patekimas į pusfinalį visuomet buvo pagrindinis tikslas. Vis dėlto šiemet pasijuto, jog laikas trauktis.

– Jūsų manymu, kada buvote arčiausiai patekimo į LKL pusfinalį?
– Tai buvo 2018-2019 metų sezonas, kuomet reguliariajame sezone užėmėme penktąją vietą, o su Panevėžio „Lietkabelio“ ekipa netgi pavyko pasikauti dėl ketvirtosios pozicijos. Vis dėlto, kai žaidėjai suprato, jog iki ketvirtosios vietos nepakils, o iki šeštosios nenukris, prasidėjo dreifavimas ir į atkrintamąsias atėjome tikrai nekokios formos, su tokiu pralaimėjimų kartėlių ketvirtfinalyje neturėjome šansų prieš „Lietkabelį“. 

Nuotr. BNS/LKL

– Viena iš pasitraukimo priežasčių buvo rezultatai, o kokios kitos?
– Viskas susideda iš daugelio detalių. Netenkina rezultatai, bet aš suprantu ir klubą, ir gerbėjus – visi nori rezultatų. Ne visada yra galimybių jų siekti, bet aš manau, jog daug niuansų susidėliojus teisingai, būtume iškopę į LKL ketveriukę bent kartą. Nededu visko į save, daug sudėtinių faktų tai lėmė. Kitas dalykas, jeigu tu matai, kad nepavyksta to padaryti, reikia pasitraukti. Nors šiemet ir ieškojome tų būdų – keitėme komplektaciją, bandėme kitaip burti komandą. Atrodo, jog bandėme nestovėti vietoje, nevažiuoti tuo pačiu bagažu. Iš esmės keisti komplektaciją buvo mano mintis ir kadangi tai nedavė vaisių, turiu prisiimti atsakomybę dėl rezultatų.

– Treneri, ar Pasvalio ekipą palikote savo iniciatyva, ar tai labiau buvo klubo sprendimas?
– Žinote, kartais nereikia laukti, kol tiesiogiai tau į akis pasakys arba atleis. Tokios kalbos, jog turėčiau išvykti, iš klubo pusės nebuvo. Turėjome malonius pokalbius po sezono, tačiau sulig paskutinėmis rungtynėmis prieš „Žalgirį“ supratau, kad reikia pokyčių tiek komandai, tiek man. Tai nebuvo vienadienis sprendimas, viskas po truputį brendo. Iš klubo pusės buvo noras bendradarbiauti toliau, bet, mano nuomone, pasąmonėje jie galvojo kitaip. Jeigu 3-4 metus nėra pasiekiami tikslai, reikia ieškoti kitų variantų.

– „Pieno žvaigždės“ kiekvienais metais suburdavo nemažai žadančią sudėtį, tačiau sezono gale tendencingai subyrėdavo. Kur čia buvo daroma didžiausia klaida: komplektacijoje, fiziniame paruošime ar galbūt jūs perspausdavote žaidėjus ir nesugebėjote išlaikyti formos iki atkrintamųjų?
– Kiekvieną sezoną viskas vyksta skirtingai, bet aš gal taip viešai neįvardinsiu priežasties. Ar tai būtų mano vadovavimas, ar tai būtų žaidėjų nenoras, vis tiek tai yra trenerio pasirinkimas, aš rinkausi žaidėjus, aš juos rotuoju ir viskas krenta ant mano pečių. Nenoriu nusimesti visko nuo savęs ir tikiuosi, jog per praėjusį sezoną aš tuos atsakymus gavau. Tiesiog pamačiau, jog šį sezoną kartojasi tas pats scenarijus ir pasidariau išvadas, o ateityje reikia tų klaidų nekartoti.

– Kokias didžiausias savo, kaip trenerio, klaidas galėtumėte įžvelgti etapo Pasvalyje metu?
– Viena iš mano klaidų – praktiškai visuomet prisiimu atsakomybę, nors ir kartais neturėčiau jos prisiimti. Galbūt reikėjo sezono eigoje po rungtynių vardinti, kodėl yra tam tikras žaidėjų formų kritimas ir panašiai. Vis dėlto, kažkaip įsivaizduoju, jeigu aš esu už komandos vairo, privalau prisiimti atsakomybę. Žaidėjų darbas žaisti, o mano – juos suburti, priversti laikytis režimo, būti komandos dalimi, siekti to paties tikslo. Jeigu kažkuriuo momentu aš pradėsiu kaltinti visus žaidėjus, tai tikrai neprives prie gero. Kalbant apie atsakomybę, visą šitą daryčiau šiek tiek kitaip, nepradėčiau kaltinti žaidėjų kiekvienoje situacijoje, bet tam tikrus etapus reikėtų kitaip suvaldyti ir kitaip spręsti.

Nuotr. BasketNews.lt

– Kiek sunkus buvo sprendimas palikti Pasvalį ir kada jis galutinai pribrendo?
– Nebūna tokio lūžio taško, kad „patyriau pralaimėjimą ir viskas baigta“. Aišku, kažkiek viskas dedasi į krūvą, tos mintys, jos atsiranda. Natūralu, kai tau antrą kartą atsitinka tokia pati situacija, kai sezono gale tu matai visiškai byrančią komandą ir, atrodo, tu bandai skirtingus variantus, kuomet nori prikelti komandą, ją paruošti, toliau tikėti, tačiau matai, jog niekas neveikia. Tuomet sprendimas labai lengvai ateina. Faktas, kad krepšinyje išdirbti 3-4 metus vienoje komandoje nėra labai dažnas dalykas. Per tuos metus atsirado daug pažįstamų, daug krepšinio draugų Pasvalyje ir bet kokiu atveju palikti šią vietą nėra malonu. Atsiranda prieraišumas prie žmonių, pripranti prie miesto gyventojų, sąlygų, tie pakitimai niekada nebūna lengvi.

– Ko pasisėmėte per tuos ketverius metus, praleistus Pasvalyje?
– Treneris, kaip ir bet kurios profesijos žmogus, kiekvienoje situacijoje mokosi, tačiau iki galo vis tiek visko nežino. Kiekvieni metai tau duoda kažkokių naujų galvosūkių, naujų pavyzdžių. Būna taip, kad vieną sezoną pasimokai iš vienos klaidos, tačiau kitą sezoną išlenda nauja. Pasvalyje tikrai daug ko išmokau ir daug pasiėmiau.

– Pakalbėkime apie naują etapą – grįžtate į Kėdainius. Kaip ant stalo atsirado „Nevėžio-Optibet“ pasiūlymas?
– Nežinau, kaip detalizuoti visą šį dalyką. Po sezono pasikalbėjome su „Nevėžio-Optibet“ vadovybe, pradėjome dialogą, pradėjome dėliotis komandos vizijas, ar jos sutampa ir ar mūsų bendradarbiavimas gali duoti naudos. Viskas įvyko sklandžiai ir neilgai trukus priėmėme tokį sprendimą.

Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus

– Kokią naudą jums duoda persikėlimas iš Pasvalio į Kėdainius?
– Pirmiausia, tai yra aplinkos pakeitimas ir atsiradimas kitoje vietoje diktuoja sąlygas, kad tu turi peržiūrėti viską iš naujo, kitomis akimis. Negaliu sakyti, jog išeini iš komforto zonos, bet kiekviena nauja patirtis yra neįkainojama. Nesvarbu, jog prieš beveik 10 metų čia treniravau, tačiau viskas yra pasikeitę: žaidėjai, arena, organizacija. Viskas čia man praktiškai nauja. Pasvalyje dirbome su tokiu modeliu, kad tų žaidėjų buvo mažiau, tačiau jie – aukštesnio kalibro, o Kėdainiuose yra jaunos, ambicingos ir tolygios komandos mintis. Atvažiuoju į Kėdainius atsišviežinti ir tas aplinkos pakeitimas dažnai padeda.

– Ar turėjote kitų pasiūlymų?
– Dabar apie tai tikrai neverta kalbėti. Kažkokių kalbų buvo, bet ant stalo jokio pasiūlymo neturėjau. Džiaugiuosi Kėdainių pasitikėjimu, nes jie mane pasirinko po prasto sezono Pasvalyje. Tai yra didžiulis postūmis ir spyris į nugarą. Į Kėdainius atvykstu su dideliu entuziazmu bei noru.

– Kiek smagu sugrįžti ten, kur žengėte vienus pirmųjų žingsnių vyriausiojo trenerio karjeroje?
– Žinote, kažkaip nesureikšmini tų miestų, kuriuose dirbi. Jeigu atvirai, tai ten, kur dirbi, ten ir yra antrieji namai. Gyveni su šeima ir darai viską, kad būtų jaukiau. Per visą karjerą negalėčiau pasakyti, jog kažkur buvo blogai, kad ir kiek ilgai teko dirbti bei gyventi. Kėdainiai yra vienas iš tų miestų, kur jau pažįstu kažką, žinau vietas ir nereikės daug laiko įprasti.

– Kiek pasikeitė „Nevėžis-Optibet“ ir visa organizacija nuo to laiko, kuomet šią komandą treniravote?
– Sunku pasakyti, nes dar nebuvau kabinete, tačiau viena aišku – stabilizavosi finansinė situacija. Taip pat išdygo nauja arena, nes kuomet treniravau, žaidėme senoje. Organizacija yra gerokai pakitusi, dabar skiriama daug daugiau dėmesio komandos veido formavimui. Taip pat pasikeitė komplektacijos modelis, ieškoma talentų, jie atvežami į Kėdainius ir ruošiami dideliems žingsniams. Tai daro „Nevėžį-Optibet“ simpatiška komanda.

– Kuo jūs labiausiai pasikeikėte per tuos devynerius metus, kuomet treniravote Kėdainių klubą?
– Akivaizdu, kad įgijau daugiau patirties ir darbavausi ne tik LKL, bet ir su Lietuvos jaunimo rinktinėmis. Kaip ir kiekvienas žmogus, su metais įgauni daugiau patirties, o kaip bus aikštelėje – pamatysime.

– Kokie yra jūsų, kaip trenerio, tikslai Kėdainiuose?
– Pirmiausia, aš norėčiau susigrąžinti savo žaidimo braižą, kurį Pasvalyje truputį buvau pametęs. Į krepšinį noriu žiūrėti truputį kitaip. Tai yra asmeninės detalės, kurios labai individualios ir apie tai nelabai noriu plėstis. Ilga diskusija.

– Su kokiomis užduotimis atvykstate?
– Nenoriu atskleisti per daug detalių, klubas paviešins, jeigu norės. Jie aiškiai man išsakė savo viziją, ką jie nori matyti, ko jie tikisi ir ko reikalauja iš trenerio. Aš tas sąlygas priėmiau.

– Ar jūsų pagrindinis darbas Kėdainiuose bus ugdyti jaunimą?
– Nebūtinai. Aš ir nemanau, jog pernai viskas buvo lipdoma aplink jaunimą. Visi žinome, kad be patyrusių žmonių, jaunimui tobulėti yra labai sunku. Komandoje bus ir patyrusių žmonių.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (8)
Treneris
visame tame tik sekmes kiltinaviciui,perdaugk turbut nesutarimu ir neturejo but su vadovybe kaip viduri sezono is taves atema kuom klijavai pagrinda,cia perspektyvu trenerems nulis jei visame tame sutikt skolos nevezi taip visa tai zinome ir suprantame,bet pardavimai bent nekenkent komandos reputacijai,trenerems,nenuvilt sirgalius nes jei taip tesis manau ir po karantinu sale bus toke pati kamuoliui girdint tribunu aidas tik liks
2021-06-25
+1
Atsakyti
Kėdainietis
gal Petrauskas kažką klijuos , bet Nevėžio vadovybės vizija jaunimas , perparduoti pinigai , jeigu bus kaip praeitą sezoną , tai kažkos buvo kašmaras kaip atėjo treneris amerikietis Gale, tau iš LT žaidėjų susugadino savo asmeninius skaičius, tai ura problema su savininkais ką jie galvoja, kas svarbiausia iš savininkų paklausius jo iškalbos (Gulbino ) tai jis nelabai supranta apie krepšinį (gal kažką paviršutiniškai ) o tai sunku, PAGAL PERNAI METŲ VIZIJA NEMANAU KAS NORĖTŲ IŠ ŽAIDĖJŲ ŽAISTI, IR NESIŪLYČIAU, PERNAI KLUBE KOMANDOS ATMOSFERA BUVO ŽEMIAU JUOSMENS,
2021-06-25
+1
Atsakyti
Atrodo kaip
Hamsteris
2021-06-25
-1
Atsakyti
Pantera
Galėtu koki karta paimti interva iš šito profesoriaus tėvo :D Ir paklausti kiek jam per 10 metų kainavo sunelio hobis :) Stalčiai čia atsivertu ir žurnalistams ir pačiam profesoriui :D
2021-06-24
+1
Atsakyti
Burundukas
nulinis
2021-06-24
-2
Atsakyti
Dddd
uzuojauta kedainiams 😀
2021-06-24
+1
Atsakyti
Pff
Pasvaly per didelė problema milžiniškas legionierių skaičius. Niekqda nesitikėjau, kad su jais kažką pasieks, būtų nuatebinę. Lietuviai visur turi būt pagrindas ir 3 geri legionieriai, o ne 7 belekokie.
2021-06-24
+2
Atsakyti
TDaY
Sitas niekada neiseis is savo komforto zonos. Matosi zmogus nenori tobuleti. Po tevo spraneliu vel sedes, nes numes bapkiu kedainiams
2021-06-24
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 8

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.