11 taškų Europos taurėje ir 13,7 taško Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) vidurkiai automatiškai sufleruoja, jog krepšininkui tai buvo geras sezonas ir natūraliai yra tikimasi kilimo į aukštesnį lygį, tačiau Pauliaus Valinsko istorija kitokia.
Paulius Valinskas
| Pozicija: | SG, PG |
| Amžius: | 25 |
| Ūgis: | 191 cm |
| Svoris: | 85 kg |
| Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
25-erių kaunietis dar praėjusio sezono viduryje turėjo solidžių pasiūlymų iš Panevėžio „Lietkabelio“ keltis į Italijos arba Turkijos lygų komandas, tačiau nusprendė užbaigti sezoną Aukštaitijoje ir vasarą laukti įdomių pasiūlymų. Vis dėlto vasara jau buvo tylesnė klubų užklausose ir reikėjo ieškoti kitų sprendimų.
Sulaukus rugpjūčio, galiausiai gynėjo karjera pakrypo jam pačiam netikėtu vingiu – Valinskas ne tik neliko Europos taurėje žaisiančioje Lietuvos komandoje, bet ir persikėlė į krepšinio tradicijomis negarsėjančios Belgijos lygos Alsto „Okapi“ klubą.
„Galiu pasakyti atvirai, kad ir aš pats nesitikėjau, jog po savo, atrodytų, solidaus sezono važiuosiu į Belgiją, – tinklalapiui BasketNews sakė Valinskas. – Sukosi mintys apie kitas šalis ir kitas komandas, bet taip susiklostė situacija ir jau dabar yra, kaip yra.
Norėjosi surasti kitą stotelę sau tokią, jog galėčiau žengti žingsnį į priekį, bet net ir tokio sezono neužteko, kad atkreipčiau didesnių komandų dėmesį. Galbūt tai parodo, jog Lietuvoje užsienyje yra gerbiamas tik „Žalgiris“ ir „Rytas“, o kitos ekipos paliekamos šone. Atrodo, žaidėme ir Europos taurėje, bet man pasirodė, kad užsienyje pagarbos kitoms Lietuvos komandoms trūksta, galbūt klystu.“
Atrodytų, jog tokioje situacijoje logiškas variantas būtų likti „Lietkabelyje“, kuriame pernai Valinskas buvo lyderis, o taip pat Panevėžio klubas išbandys labai žaidėjus motyvuojantį naująjį Europos taurės formatą.
Vis dėlto Valinskas tikina, jog nors Aukštaitijos ekipos susidomėjimas pratęsti sutartį buvo, tačiau konkretaus pasiūlymo, kuris veikiausiai būtų išlaikęs jį Lietuvoje, nesulaukė.
„Būčiau tikrai svarstęs „Lietkabelio“ pasiūlymą, bet jo oficialiai nesulaukiau, – atskleidė kaunietis. – Kaip supratau, klubui finansiškai yra daug sunkiau, nei buvo praeitais metais, tai tiesiog net nepriėjome kažkokių sutarties niuansų, nes jie nelabai man kažką galėjo pasiūlyti. Jie nusprendė eiti kita linkme, paspaudėme vieni kitiems rankas, palinkėjome sėkmės ir tiek.
Jei būčiau sulaukęs bent panašaus finansiškai pasiūlymo į dabartinį, manau, tikrai būčiau likęs. Man patiko sąlygos, treneris ir labai viliojo žaidimas tokio formato Europos taurėje.“
Nors krepšininkas supranta, jog Belgijos klubas nėra tas žingsnis, apie kokį galvojo po sezono, ten vyksta su labai aiškiu tikslu – kilti į komandą užsienyje, kuri rungtyniautų Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje.
O pavyzdį Alsto klube Valinskas turi aiškų – komandos treneris Yvesas Defraigne'as tikisi, jog lietuvis pakeis į Europos taurėje žaisiantį Baro „Mornar“ persikėlusį gynėją Vladimirą Mihailovičių, kuris tapo Belgijos lygos MVP.
BasketNews pateikia pokalbį su Pauliumi Valinsku apie netikėtą karjeros posūkį ir jo motyvus, „Lietkabelį“ bei „Okapi“ komandoje žaidusias žvaigždes.
– Pirmiausia, Pauliau, kokiomis sąlygomis tave pasitiko Alsto klubas ir kaip jas galėtum palyginti su Lietuvą?
– Galime pradėti nuo elementariausio dalyko – tokios medicininės apžiūros, neskaitant „Žalgirio“, nesu turėjęs karjeroje. Lietuvos klubuose paprasčiausiai tokio įpročio nėra, o čia esi nuodugniai ištiriamas – nuo bendrų dalykų iki kiekvieno sąnario. Ir tai atliekama ne tik užsieniečiams, bet ir vietiniams jauniems žaidėjams. Treniruotis sąlygos čia taip pat puikios, neturiu kuo skųstis.
Iš gyvenimo sąlygų, nors tai ir yra maždaug Panevėžio dydžio miestas (Alste gyvena 77 tūkst. žmonių), iškart negalėtum taip pasakyti, vietų, ką pamatyti, ar nueiti kur pavalgyti – daugybė. Susisiekimas su didžiausiais Europos miestais yra labai patogus, jau nekalbu apie Briuselį, iki kurio pusvalandis kelio.
– Esi žaidęs ir Eurolygoje, ir Europos taurėje, dabar – Belgija. Ar galime sakyti, jog žengi žingsneliu atgal, taip tikėdamasis paspartinti savo kilimą į viršų, atkreipiant stipresnių Europos komandų dėmesį?
– Galima taip sakyti. Ir aš norėjau išvažiuoti, niekada nenorėjau visą karjerą žaisti Lietuvoje. Kol esu jaunas, norėjau pabandyti išvažiuoti į užsienį, kad vėliau kada nors nereikėtų gailėtis, jog nepabandžiau. Taip pat važiuoju su tikslu parodyti save, atvykstu būti vienu pagrindiniu komandos žaidėju, su treneriu daug kalbėjome apie tai ir per draugiškus mačus gaunu daug žaidimo minučių, stilius man čia priimtinas. Tikslas – parodyti daugiau save Vakarų Europai, o ar čia geras sprendimas, ar ne, matysime po sezono. Galbūt čia rizika, bet apie pašalinius dalykus jau dabar ne laikas galvoti.
Į Lietuvą visada gali grįžti, kol esi jaunas, norisi išbandyti visas karjeros perspektyvas. Dabar bandysiu kilti į viršų kitais keliais. Vieniems atrodo nelogiškas sprendimas, kiti gal labiau mane supranta, aš pats priimu tai, kaip didelį iššūkį. Tiesiog bandysiu žaisti savo žaidimą, o kaip bus – žiūrėsime. Kol kas visomis sąlygomis esu patenkintas.
– Ar buvo kitų pasiūlymų, kalbant ne tik apie vasarą, bet ir praeitą sezoną, išvykti rungtyniauti kitur?
– Pirmoje sezono pusėje turėjau kelis pasiūlymus, kurie finansiniu atžvilgiu buvo labai solidūs iš Turkijos ir Italijos lygos klubų, bet tuomet su agentu nusprendėme užbaigti sezoną Panevėžyje, o ir panevėžiečiai net ir už išpirką nebūtų išleidę. Vasarą buvo susidomėjimas ir iš Vokietijos, bet ten dabar sunki situacija, ir kitų komandų, bet padėjus viską ant stalo, realiai net nebuvo, ką svarstyti. Galėjau ilgiau laukti, gal ir būtų atsiradę pasiūlymai iš aukštesnių lygų, bet nenorėjau blaškytis.
– Pats „Lietkabelyje“ praleidai ne vienerius metus, puikiai žinai trenerio Nenado Čanako galimybes. Kaip iš šalies tau atrodo jų komplektacija ir ko būtų galima tikėtis Europos taurėje?
– Įvertinti visada lengva, bet kaip pasirodys, čia jau nuo jų priklauso. Faktas, kad bus sudėtinga, matome, kokios komandos surinktos, bet pirmame etape jie aplenkti du klubus tikrai gali. Viskas priklausys nuo žaidėjų, sudėtis yra stipriai pasikeitusi, šiemet nebus išreikšto vieno ar dviejų lyderių, kaip buvo pastaraisiais metais. Tai ir pliusas, ir minusas, bet treneris Čanakas yra labai protingas, visi žino jo sugebėjimus ir bent jau iš trenerio pusės viskas bus padaryta aukščiausiu lygiu, o kaip žaidėjams seksis – pamatysime.
– Pakalbėkime apie Alsto klubą. Kokį lygį čia išvydai atvykęs ir kokie tikslai yra jam keliami?
– „Okapi“ tikslas yra pasirodyti geriau nei praėjusiais metais ir galutiniame lygos paveiksle būti tarp keturių stipriausių komandų ir ten kovoti dėl prizinių vietų. Klubas yra pasirinkęs tokią komplektacijos viziją, jog yra 8 žaidėjai, kurie žais didžiąją dalį minučių, o 4 – jauni krepšininkai iš jaunimo akademijos. Starto penketas yra tikrai solidus ir visi pasirašę gerus kontraktus, žiūrėsime, kaip toks aštuonių žaidžiančių krepšininkų formatas pasiteisins.
– Minėjai, kad nemažai bendravai su treneriu. Kokius tikslus tiek jis tau, tiek pats asmeniškai keliate?
– Visų pirma, treneris iškėlė tikslą pakeisti išvykusį Vladimirą Mihailovičių, kuris čia žaidė dvejus metus. Jis pernai tapo Belgijos lygos MVP ir išvyko į Europos taurėje rungtyniaujančią Baro „Mornar“.
Automatiškai gaunu daug atsakomybės ant savo pečių, daug spaudimo ir treneris nori, jog būčiau vedantis žaidėjas. Žaisiu per dvi pozicijas, dabar pradėjome draugiškų rungtynių maratoną, aiškinuosi, ko iš manęs konkrečiai nori. Pats noriu tobulėti, būti lyderiu ir pateisinti trenerio dedamus lūkesčius.
– Pats „Okapi“ klubas nėra garsus vardas, bet čia karjerą pradėjo Justinas Holiday (pernai Indianos „Pacers“ klube vid. 10,5 tšk.) bei Belgijos krepšinio legendos Mattas Lojeski ir Tomasas Van Den Spiegelis. Ar ir dabar šie krepšininkai yra prisimenami klube ir kaip tokių žaidėjų iškilimas Alsto ekipoje darė įtaką priimant sprendimą dėl ateities?
– Prieš sudarant sutartį su „Okapi“, kalbėjau su treneriu ir jis man pasakojo apie perspektyvas pakilti į aukštesnį lygį iš Belgijos lygos ir šie pavyzdžiai buvo nurodomi. Buvo ir Billy Baronas, ir Samas Van Rossomas.
Tiek Holiday, tiek Lojeski, tiek Van Den Spiegelis čia tikrai nėra pamiršti, jų nuotraukos kabo mūsų namų arenoje. Klubas jais didžiuojasi, o tokie pavyzdžiai skatina atvykti į tokią komandą ir leidžia lengviau pasikviesti pajėgių užsieniečių.
– Užsienyje iki šiol žaidei vienintelį kartą, tai buvo prieš dvejus metus Prancūzijoje, bet ta patirtis nebuvo pati maloniausia, trukusi vos porą mėnesių. Ko išmokai tada ir kokios klaidos buvo svarbiausia nekartoti šią vasarą, renkantis komandą svetur?
– Svarbiausia pasikalbėti su treneriu ne kartą, kad išsiaiškintumei viską iki smulkmenų. Labai bijojau antrą kartą padaryti tą pačią klaidą. Pirmas blynas Prancūzijoje – akivaizdi klaida.
Dabar stengiausi susirinkti kuo daugiau informacijos apie trenerį, kalbėjausi su čia žaidusiais krepšininkais ir agentais, žiūrėjau praėjusio sezono komandos žaidimą, koks propaguojamas stilius. Kol kas matau, kad man viskas tinka ir, atrodo, nepadariau klaidos.
– Su kuo būtų galima palyginti Belgijos lygos žaidimo stilių?
– Jis man tikrai priimtinesnis, nei Prancūzijoje, kur labai daug amerikiečių, viskas paremta individualumu bei fiziškumu, daugiau žaidimas tiesiog bėk ir mesk. Belgijos lygą galime vadinti tarpiniu variantu tarp Prancūzijos ir Lietuvos, lyginant per kontakto ir taktikos prizmę.
