Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Praėjusį birželį baigėsi antrasis Martino Gebeno sezonas Kauno „Žalgiryje“, beveik niekuo nesiskyręs nuo pirmojo. Trečiojo centro vaidmuo, nepilnos 8 minutės Eurolygoje ir 3,3 taško bei 2,1 atkovoto kamuolio vidurkis – tokios buvo prieš dvejus metus Utenoje sužibusio 208 cm ūgio atleto realijos.

Po eiliniais LKL čempiono žiedais pasibaigusio sezono „Žalgiris“ su Gebenu sėdo prie derybų stalo ir pateikė pasiūlymą 26-erių aukštaūgiui – trečiojo centro vaidmuo už Joffrey Lauvergne'o ir naujoko Josho Nebo nugaros, apie 10 minučių Senojo žemyno pirmenybėse.

Tos pačios aplinkybės sufleravo tą patį scenarijų, tačiau suolelio minkštumą visose Eurolygos arenose išbandžiusiam vilniečiui nusibodo sėdėti, Gebenas norėjo žaisti ir žaisti daug, kaip tai darė Utenoje bei tapo 2018-2019 metų sezono LKL MVP. Garantuoti titulai Lietuvoje alkio nemalšino.

„Žalgiris“ yra nuostabus klubas ir nuostabūs žmonės jame dirba. Tikrai nesinorėjo palikti tos rūbinės ir organizacijos, bet rūbinė ir organizacija negali būti tas dalykas, verčiantis likti. Nesinori išmesti tiek daug laiko per ir taip trumpą krepšininko karjerą.

Nebenorėjau sėdėti po 33 minutes ant suoliuko ir ploti, pranešinėti treneriams, kiek mes per šį kėlinį dar galime prasižengti. Ambicijos ar savanaudiškumas? Nežinau, kaip tai galima pavadinti, bet norisi daugiau pačiam padaryti ir aktyviai prisidėti prie komandos rezultato“, – apie pagrindinę skyrybų su „Žalgiriu“ priežastį kalbėjo aukštaūgis.

Atsisveikinęs su „Žalgiriu“ ir užleidęs Marekui Blaževičiui trečiojo aukštaūgio vaidmenį pradėjo ieškoti naujos karjeros stotelės. Susidomėjimo Eurolygos patirties turinčiu, galingai sudėtu ir pavydėtiną darbo etiką turinčiu centru nestigo.

Derybos vyko su Ispanijos klubais, Gebeno norėjo Europos taurėje rungtyniaujanti Liublianos „Cedevita Olimpija“ ekipa, tačiau lietuvis pasirinko Vokietiją ir išvyko į Bambergą, kur jį prisiviliojo „Brose“ komanda.

Aštuntoji vieta Vokietijos čempionate praėjusiame sezone ir negarantuotas žaidimas FIBA Čempionų lygoje, kuris išsispręs rugsėjo 13-17 dienomis vyksiančios kvalifikacijos metu.

Kodėl Martinas nepasirinko lengviausio kelio ir neišvažiavo į Lublianą, kur Europos taurės turnyras padėtas ant lėkštutės?

„Skirtumas tarp Europos taurės ir FIBA Čempionų lygos tikrai yra, tačiau Slovėnijos lyga yra ganėtinai silpna, o Vokietijoje mes žaisime prieš stiprias komandas, tokias kaip Berlyno ALBA bei Miuncheno „Bayern“. Taip pat norėjosi stabilumo iš finansų pusės, kas Vokietijoje yra praktiškai garantuojama“, – savo sprendimą paaiškino buvęs žalgirietis.

Vos atvykęs į Bambergą, Gebenas iškart pajuto skirtumą. Vyr. treneris Johanas Roijakkersas lietuviui skyrė pagrindinio centro vaidmenį ir daug laiko parodyti save. Žaidimo alkis šiek tiek nuslūgo, o skaičiai kalba patys už save.

Aukštaūgis „Brose“ ekipoje spėjo sužaisti trejas draugiškas rungtynes, per jas vidutiniškai ant parketo praleido beveik po 20 minučių ir fiksavo 12,3 taško, 6,3 atkovoto kamuolio bei 17,3 naudingumo balo statistiką.

„Buvau labai išalkęs. Manau, jog kiekvienas krepšininkas nori žaisti daug ir prisidėti prie komandos rezultatų. Smagu vėl būti naudingam ir reikiamam ant parketo. Žinoma, reikia dirbti ir pateisinti komandos į mane dedamus lūkesčius“, – situacija Bamberge džiaugėsi krepšininkas.

Nuotr. Imago Images - Scanpix

Vokietijoje kojas apšylantis Gebenas tinklalapiui BasketNews papasakojo apie etapą Kaune, priežastį, kodėl „Žalgiris“ neskyrė aukštaūgiui didesnio vaidmens, Schillerio ir Šaro ypatumus, vokišką tvarką Bamberge ir strategišką žingsnį į žemesnį lygį.

– Dvejus metus praleidote „Žalgiryje“. Kaip vertinate šį etapą?
– Vertinu gerai. Visuomet galima žiūrėti ir rasti kažkokio negatyvo, bet manau, jog dveji metai, praleisti Kaune, buvo išnaudoti pakankamai turiningai. Daug geriau subrendau kaip krepšinio žaidėjas ir tiek dirbant su aukščiausio lygio treneriais, kaip Šarūnas Jasikevičius bei Martinas Schilleris, tiek varžantis prieš aukščiausio lygio oponentus, labai patobulėjau iš krepšinio supratimo pusės. Iš kiekvieno trenerio gali pasiimti kažką naujo, tai manau, jog tie dveji metai Kaune subrandino mane kaip žmogų ir kaip žaidėją.

– Ką labiausiai patobulinote žaisdamas Kaune?
– Patobulėjau ties krepšinio supratimu ir situacijų skaitymu. Pirmaisiais metais žaidžiant pas Šarūną pradėjau kreipti dėmesį į tokius smulkius dalykus, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau. Pavyzdžiui, išsikeitimai, kaip skaityti varžovų gynybos sistemas, kaip reaguoti, kai komandos keičiasi ginamaisiais, kaip rasti silpnąsias vietas ir kaip per jas mušti. 

– Dirbote su dviem ganėtinai skirtingais treneriais – Šaru ir Schilleriu. Ko iš kiekvieno pasiėmėte?
– Kaip ir visi žinome, Šaras yra griežtas treneris, visuomet reikalauja aukščiausio lygio koncentracijos ir disciplinos tiek puolime, tiek gynyboje. Iš jo labiausiai pasiėmiau to dėmesio kreipimo į detales, kurios paprastam žmogui ir krepšinio mėgėjui nėra matomos, bet tiems, kurie krepšinį supranta bei žaidžia, tos detalės padaro didžiulį skirtumą rungtynių metu. O iš Schillerio – šiek tiek laisvumo. Jis treniruoja visiškai kitaip ir jo filosofija nėra susijusi su griežtu vadelių laikymu. Jo stilius yra leisti žaidėjams žaisti, žaidžiant kurti. Taigi, iš Schillerio išmokau laisvumo, atsipalaidavimo žaidžiant, jeigu galima taip pavadinti. Iš kiekvieno trenerio galima pasiimti kažką naujo, kažką vertingo. Todėl abu metai, praleisti „Žalgiryje“, buvo išnaudoti turiningai.

Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

– Kalbant atvirai, su kuriuo treneriu turėjote stipresnį ryšį – Šaru ar Schilleriu?
– Daugiau bendrauti teko su Schilleriu. Ar tai galima pavadinti kažkokiu ryšiu? Nežinau. Vis tiek yra skirtumas tarp trenerio ir žaidėjų ir vis tiek treneris mums yra kaip bosas. Klausydavomės nurodymų ir bandydavome juos įvykdyti kuo geriau. Su abiem treneriais santykiai buvo darbiniai, profesionalūs. Nėra taip, kad nebendravome su Šaru, bet Schilleris iš Amerikos yra atsivežęs tuos bendravimo ypatumus ir treniravimo stilių. Sakyčiau taip, jog Schilleris pats įdėjo daugiau darbo bendraujant su žaidėjais nei tai Kaune darė Šaras. 

– Kurio trenerio žaidimo schemose labiau patiko žaisti? Kodėl?
– Nėra taip, kad kažkas patinka labiau ar mažiau. Manau, kad negalima remtis kraštutinumais – reikia kažkokio balanso tarp griežtumo ir tarp laisvės. Nemanau, kad viena ar kita sistema yra pranašesnė. Tiesiog svarbiausia yra turėti žaidėjus, kurie tinka tam tikrai sistemai ir kurie gali kuo geriau išpildyti trenerio vizijas bei norus ant parketo. Savo favoritų tarp šių dviejų trenerių neturiu, bet abi sistemos ganėtinai sėkmingai mums veikė „Žalgiryje“.

– Su kuriuo komandos draugu „Žalgiryje“ užmezgėte šilčiausius santykius?
– Praktiškai su visais. „Žalgirio“ rūbinė yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galima patirti. Pradedant nuo veteranų – Jankio ir Milo, baigiant jaunimu – Lukošiūnu, Jokubaičiu ir Mareku. Taip pat ir dubleriai, kurie pasirodydavo treniruotėse, visi buvo labai geri, nuostabūs žmonės. Su visais buvo lengva bendrauti. Užmezgiau gerus santykius su beveik kiekvienu žmogumi „Žalgiryje“. Iki šiol palaikau ryšį tiek su Thomasu Walkupu, tiek su Nigelu Hayesu. „Žalgirio“ rūbinė yra vienas geriausių dalykų, ką galima patirti krepšinyje, už aikštelės ribų.

– Kas daro „Žalgirio“ rūbinę tokia įspūdinga?
– Žaidėjai turbūt, charakteriai. Kaip ir sakiau, kiekvienas naujokas yra šiltai priimamas. Daug dėmesio ir laiko skiriama tam, jog komanda gerai iš vidaus pažintų vienas kitą, kad visi būtume ne tik bendradarbiai aikštelėje, bet ir kažkokie draugai už aikštelės ribų. Visos tos pastangos atsiperka ir manau, jog tiek kiekvienam legionieriui, tiek kiekvienam lietuviui toje rūbinėje yra malonu būti ir niekas po treniruotės nešaudavo tiesiu taikymu namo.

– Kalbant apie šią vasarą, kiek netikėtas buvo išsiskyrimas su „Žalgiriu“? Nes visgi turėjote dar vienerių metų kontraktą.
– Nebuvo per daug netikėtas. Mano ambicijos ir norai skiriasi nuo „Žalgirio“ vizijos. Kiek mano agentas bendravo su Pauliumi Motiejūnu, man buvo pasiūlytas tas pats – trečio centro vaidmuo Eurolygoje. Aš norėjau daugiau laiko, daugiau galimybių pasireikšti. Ar to nusipelniau, ar ne? Čia yra kitas klausimas. Kaip ir minėjau, man buvo pasiūlytas tas pats vaidmuo, kurio aš pakartoti vėl nenorėjau. Taikiai išsiskyrėme, Marekas užėmė tą trečio centro vietą. Nebuvo taip, kad iš giedro dangaus perkūnas šovė ir paėmė bei nutraukė kontraktą. Visą vasarą vyko kalbos ir galų gale taip išsisprendė ta situacija.

Nuotr. BasketNews.lt/D.Lukšta

– Kaip pats manote, ar buvote nusipelnęs daugiau nei 8 minučių Eurolygoje?
– Sunku pasakyti, savęs aš vertinti labai nemėgstu, nes esu šališkas. Reikia kažkieno kito nuomonės. Turbūt svarbiausia yra trenerio Schillerio nuomonė ir treneris diktuoja, kiek kas nusipelno žaisti ir kas ko vertas. Savęs vertinti nemėgstu. Žinoma, mano ambicijos buvo žaisti daugiau ir pasirodyti geriau. Galima daryti išvadas, kad jeigu nežaidžiau daugiau, tai turbūt to žaidimo laiko ir nenusipelniau – neįrodžiau, kad esu to vertas. Pirštų į nieką nebaksnosiu, kad kažkas užėmė mano vietą, ar kažkas gavo daugiau. Žaidžiau tiek, kiek nusipelniau. Dabar dirbu ir stengiuosi užsidirbti daugiau.

– Turbūt klubas paaiškino, kodėl vėl nusprendė pasiūlyti trečio centro vaidmenį. Kokias priežastis išgirdote?
– Pagrindinė priežastis buvo ta, kad su Joffrey Lauvergne‘u esame per daug panašaus tipo žaidėjai ir jie norėjo antro centro vaidmenyje matyti atletiškesnį žmogų, kuris gali geriau dirbti išsikeitimo situacijose prieš gynėjus ir geriau apsaugoti lanką. Tokia buvo „Žalgirio“ vizija ir jie ją daugiau mažiau įgyvendino pasirašydami Joshą Nebo. Žiūrėsime, kaip jiems viskas gausis Eurolygos sezono metu, o man gyvenimas tęsiasi. Tiek „Žalgiriui“, tiek man reikia žaisti krepšinį toliau. Be jokių nuoskaudų išsiskyrėme.

Nuotr. BNS

– Ar tikrai nė kiek neskaudu išsiskirti su „Žalgiriu“?
– Žinoma, kad norėjau pasilikti „Žalgiryje“. Tai vis tiek yra viena geriausių Eurolygos organizacijų, Lietuvos prestižas. Savaime aišku, kad norėtųsi likti, žaisti ir įrodyti savo vertę ten, bet to trečio centro vaidmuo yra labai limituojantis. Per tas 7-8 minutes kartais gali sužaisti labai gerai, kartais sužaisti labai blogai. Mano manymu, per tokį trumpą laiką nepagauni jokio žaidybinio ritmo ir tas gali pradėti labai slėgti psichologiškai. Nes vis tiek dirbi kaip ir visi, dar ateini papildomai pasitreniruoti, o žaidybinio laiko negauni. Sunku.

„Žalgiris“ yra nuostabus klubas ir nuostabūs žmonės jame dirba. Tikrai nesinorėjo palikti tos rūbinės ir organizacijos, bet rūbinė ir organizacija negali būti tas dalykas, verčiantis likti. Nesinori išmesti tiek daug laiko per ir taip trumpą krepšininko karjerą. Nebenorėjau sėdėti po 33 minutes ant suoliuko ir ploti, pranešinėti treneriams, kiek mes per šį kėlinį dar galime prasižengti. Ambicijos ar savanaudiškumas? Nežinau, kaip tai galima pavadinti, bet norisi daugiau pačiam padaryti ir aktyviai prisidėti prie komandos rezultato.

– Kokių šią vasarą turėjote pasiūlymų?
– Buvo pasiūlymų iš kelių klubų. Liublianos „Cedevita Olimpija“ klubas manimi labai domėjosi ir labai manęs norėjo. Kažkaip man norėjosi tęsti karjerą Ispanijoje arba Vokietijoje. Ispanijoje buvo kalbamasi su Manresos BAXI klubu, o Vokietijoje Bambergas rodė didžiausią dėmesį. Manresos klubas pasirinko kitą variantą, o „Brose“ toliau manęs siekė, nemažai bendravome su treneriu Johanu Roijakkersu ir pernelyg ilgai negalvojęs nusprendžiau, kad Bambergas bus mano kita karjeros stotelė.

– Kaip ant stalo atsirado Bambergo pasiūlymas?
– Viskas prasidėjo liepos mėnesį ir neilgai trukus tos kalbos tampo rimtesnėmis bei viskas pradėjo rutuliotis į konkretų pasiūlymą. 

– Žiūrint iš dabartinės jūsų patirties Bamberge, ar teisingas yra tas stereotipas, kad vokiečiai viską daro laiku ir viskas pas juos sustyguota iki mažyčių detalių?
– Manau, kad tas stereotipas egzistuoja ne veltui. Viskas tiek klube, tiek pačioje Vokietijoje atrodo labai organizuota, viskuo pasirūpinta – žaidėjams tik lieka ateiti ir atiduoti visą save treniruotėse bei rungtynėse. Daugiau niekuo praktiškai rūpintis nereikia, viskas padaryta. Bambergo klubas daro įspūdingą darbą, kad žaidėjai jaustųsi patogiai ir galėtų žaisti geriausią savo krepšinį. 

– Ar teko kalbėti su vadovybe apie vaidmenį, kurį turėsite „Brose“?
– Taip, kalbėjomės su treneriu Roijakkersu ir jis man yra numatęs pagrindinio centro vaidmenį. Aišku, viskas priklausys nuo rungtynių ir nuo varžovo, bet man žada virš 20-25 minučių žaidybinio laiko. Jie nori, kad būčiau pagrindinis aukštaūgis ir į aikštę atsineščiau savo Eurolygos patirtį. 

Nuotr. Imago Images - Scanpix

– Ar svarbus vaidmuo buvo pagrindinis faktorius, kodėl pasirinkote „Brose“ klubą?
– Tikrai vienas iš pagrindinių. Po dvejų metų Kaune ir limituotų minučių norėjosi vėl turėti svarbesnį vaidmenį, o Bambergas siūlo didžiausią vaidmenį komandoje. Tai buvo labai svarbu ir džiaugiuosi, jog esu komandoje, kuriai manęs reikia.

– Kaip sekasi įsilieti į komandą?
– Labai gerai. Kolektyvas draugiškas, visi jauni, alkani. Dirbame kartu, ruošiamės sezonui. Žaidimas dar nėra toks, kurį norime matyti, tačiau tobulėjame ir manau, jog charakteriai komandoje yra labai geri bei visi žaidėjai turi tą patį tikslą – laimėti.

– Sužaidėte trejas draugiškas rungtynes ir per jas fiksuojate 12,3 taško, 6,3 atkovoto kamuolio bei 17,3 naudingumo balo statistiką. Panašu, kad trenerio Roijakkerso schemose jaučiatės puikiai?
– Jaučiuosi neblogai, bet mano žaidimas dar tikrai nėra toks, kokį noriu matyti ir kokį žinau, kad galiu demonstruoti. Žaidybinio broko yra labai daug, tačiau laiko patobulėti dar yra. Smagu daug žaisti, smagu gerai pasirodyti ir padėti komandai.

– Kokį įspūdį palieka treneris Roijakkersas. Su kuriuo buvusiu strategu galėtumėte jį palyginti?
– Jis palieka įdomų įspūdį. Nesu čia tiek daug laiko, kad galėčiau susidaryti konkrečią nuomonę. Kol kas matau, kad treneris yra linkęs kontroliuoti sistemą, bet tuo pačiu leidžia savo žaidėjams būti žaidėjais ir žaisti. Toks įdomus mixas tarp Šaro ir Schillerio.

– Po dvejų metų Eurolygoje šiemet varžysitės dėl vietos FIBA Čempionų lygoje. Kaip manote, ar jūsų karjeroje tai yra žingsnis atgal?
– Galima traktuoti dvejopai, nes manau, kad palyginus su LKL, žaidimas Vokietijos lygoje yra žingsnis į priekį. Vokietijos lyga ir varžovai ikisezoninėse rungtynėse kol kas palieka labai gerą įspūdį. Kovoti čia reikės tikrai daug. Savaime aišku, jog žaidimas Čempionų lygoje yra žingsnis atgal, bet tas žingsnis atgal buvo dedamas strategiškai. Tikslas yra įgauti patirties, žaidybinio laiko ir parodyti save europiniame turnyre, platesnėje sferoje, didesniame vaidmenyje. Sutinku, kad tai yra žingsnis atgal, bet jis atliekamas strategiškai. Mano tikslas – sugrįžti į Eurolygą. Visi mes norime žaisti aukščiausiame lygyje, o jis automatiškai asocijuojasi su atlyginimu. Krepšinio karjera nėra tokia ilga, kad galėtum švaistyti laiką ir atsisakyti gerų pinigų. Krepšininko karjera pareikalauja daug pasiaukojimo tiek iš pačio žaidėjo, tiek iš jo šeimos ir tai kažkuriuo būdu turi atsipirkti. 

– Ar teko susipažinti su užbrėžtais komandos tikslais? Kokie jie?
– Šiek tiek teko. Dabar pagrindinis tikslas, ties kuriuo esame susikoncentravę, yra pasiruošti FIBA Čempionų lygos atrankai ir patekti į pagrindinį turnyrą. 

– Kokie yra šansai patekti į Čempionų lygą? Kaip atrodo komanda?
– Pagal tai, kokius žaidėjus turime, mūsų šansai yra labai geri, turime daug talento, tačiau viską reikia pateisinti bei išpildyti.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (16)
Protingai Martinas padarė, šiukšlių minutes tegul renka Blaževičius ar dar kuris. Save bent kažkiek gerbiantis žaidėjas, nesėdės ant suolo ir nepadavinės rankšluoščių ar plos kitiems. Tokiam amžiuj reikia žaisti, o ne suolą trinti. Pas mus Žalgirį geriau legionierius kelia į aukštesnį lygį, o ne lietuvius. Martinas yra Eurolygos lygio žaidėjas, bet Žalgirį nusodintas buvo, kaip ir Blaževičius ar tas pats Lukošiūnas. O ansčiau eilė lietuvių buvo, kuriais nepasitikėjo ir praspyrė Žalgiris. O Martinas pats nusprendė, kad nebus pastumdėlis ir šiukšlių minučių rinkėjas. Pagarba žaidėjui.
2021-09-07
+3
Atsakyti
Jis bent paploti gavo, Koshmareko rankos visa laika ranksluosciais zaidzianciams zaidejams buvo uzimtos , bet nieko , dabar Marek "Niekuo Nerizikuoju" Blazevic , isejus Gebenui , uzims etatinio plojiko vieta .
2021-09-07
-1
Atsakyti
Labai teisingai padare, kad 💩 krūvą paliko
2021-09-07
-1
Atsakyti
Dilmah
šaunuolis. Pabėgo iš to gyvatyno!
2021-09-06
-5
Atsakyti
Ayo
Ir teisingai padare. Eurolyga jam yra per aukstai, ir jaunu zaideju nusodininas ant suolo yra Zalgirio vizitke. Tai Eurolygos vidutinioke, kuri negali leist sau rizikuot toje lygoje su visokiais jaunimo eksperimentavimais. Blazevic dar blogiau, nes centro pozicija su Lauvergne ir Nebo praktiskai reiskia kad Blazevic yra visiskai nenaudingas jiems zaidejas ir jis yra tik kaip atsargine padanga kokia jei vienas is tu dvieju iskristu is rikiuotes.
2021-09-06
-5
Atsakyti
Anonimas
Reikia kantrybes i tokius kvailus klausimus atsakinet
2021-09-06
-3
Atsakyti
Na
va ir pasimato eurolyginio lygio žaidėjo tikrasis lygis kai papuoli į darbo rinką, kur tave ima į komandą pagal realų tavo lygį, o ne todèl kad patinki Masiuliui ir Šarui. Tp skant rinka iškart parodo jog Gebeno lygis buvo, yra ir bus ČL vidutiniokų ar dar žemiau
2021-09-06
Atsakyti
Maga patriots vs lefty traitors
o kaip del algos, didejo, mazejo? Nes kazka apie "negalima atsisakyti pinigu" uzsimine
2021-09-06
+7
Atsakyti
taip
teisingas poziuris tikrai,matosi blazeviciui tas dar neatsibode,bei ateinanti sezona planuoja igauti dar daugiau patirties plojant,bei buti pagrindiniu zalgirio plojiku be konkurencijos,jo karjera plojime daug zadanti.
2021-09-06
+2
Atsakyti
Gerai viskas yra
Labai teisingas požiūris. Sėdėti ir nuolatos džiaugtis ta "nepakartojama žalgirio arenos dvasia" . Bet ir pats galėtų darbo įdėti, kad būtų reikalingesnis žaidėjas.
2021-09-06
+5
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.