Perskaitysite neeilinę meilės istoriją. Mario Hezonja išvyko žaisti į vaikystės svajonių komandą ir joje buvo sutiktas tarsi roko žvaigždė.
Po nuviliančių metų NBA jis vėl jautėsi gyvas, tačiau kažkas pasisuko bloga linkme ir keliai turėjo išsiskirti. Viena ryškiausių Eurolygos žvaigždžių – Mario Hezonja – sudalyvavo „Urbonus“ tinklalaidėje ir atskleidė išvykimo iš Atėnų „Panathinaikos“ priežastis.
„Mano kantrybė buvo išsekusi“
Kuomet Hezonja paskutinį kartą buvo išmainytas, jis to net nežinojo. Nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios jis buvo namuose ir atliko skaitmeninę detoksikaciją, neliesdamas savo mobiliojo telefono du mėnesius.
Jis buvo pavargęs nuo komandų keitimo. Jeigu būtų viskas priklausę nuo jo, jis karjerą būtų užbaigęs Orlande, kur jau turėjo nuosavą būstą ir buvo pasirengęs atiduoti viską „Magic“ ekipai.
Vis dėlto nuolatiniai pokyčiai kiekvieną sezoną buvo įgrisę. Po įvykusio Orlando burbulo Hezonja perėjo per iššūkių kupiną gyvenimo etapą.
„Mano kantrybė buvo išsekusi, – „Urbonus“ tinklalaidėje sakė Hezonja. – Po burbulo paskambinau savo seseriai ir pasakiau, kad ji mane išsivežtų, kol aš čia dar nenusibaigiau.“
Kuomet Portlando „Trail Blazers“ išmainė jį į Memfio „Grizzlies“, iš kurios Hezonja greitai buvo atleistas, kroatas manė, kad norint atstatyti tiek mintis, tiek kūną jam prireiks visų metų.
Jis paėmė Joelio Embiido pavyzdį ir dirbo individualiai, siekdamas dėti du žingsnius į priekį. Po skaitmeninės detoksikacijos Hezonja jautėsi nuostabiai.
„Kai ateidavau į salę, aš negalėdavau pramesti. Mano judesiai buvo atletiški, bėgau taip, lyg neplanuočiau sustoti. Neįtikėtina, ką tavo mintys gali padaryti pačiam tau – tiek sužaloti, tiek pastatyti ant kojų. Tiesiog neįtikėtina“, – įspūdžiais dalijosi Hezonja.
Vis dėlto vasarį jis sulaukė kvietimo, kurio negalėjo atsisakyti. Iš pradžių Hezonja pamanė, kad tai yra pokštas, mat jis galvojo, jog Eurolygos perėjimų langas jau yra užsidaręs. Vis tik tai buvo tiesa.
„Mano žalieji man paskambino ir kas aš esu, kad galėčiau to atsisakyti? – retoriškai klausė Hezonja. – „Panathinaikos“ yra mėgstamiausia mano komanda. Pasakiau, kad atvykstu ir nėra jokių problemų. Pinigai? Man visiškai nerūpi! Aš atvykstu, susitiksime rytoj!”
Kuomet vasario 24-ąją Hezonja išvyko iš JAV, kroatas atsiklausė savo finansų patarėjo: „Ar esi tikras dėl to? Nes tu žinai, kad kai aš įkelsiu koją į Graikiją, manęs iš ten niekas neištrauks.“ Hezonja buvo nusiteikęs šitaip rimtai.
Mario negalėjo nė svajoti apie geresnę gimtadienio dovaną. Tūkstančiai graikų pasitiko savo herojų oro uoste. Visus šiuos metus Hezonja rodė meilę „Panathinaikos“ ir jis buvo sutiktas kaip roko žvaigždė.
Vos tik žengęs į aikštelę, jis parodė, kad yra vienas lyderių bei fiksavo 14,4 taško vidurkį per 23 žaidimo minutes.
Etapas, kuomet Atėnuose prasidėjo keistenybės
Po dviejų mėnesių nuo persikėlimo į Atėnus, Hezonja tarsi mafijos šulas kartu su savo finansų patarėju atvyko į „Panathinaikos“ biurą.
„Klausykite, aš lieku čia. Nesiruošiu niekur vykti“, – vadovams pasakė Hezonja.
Kroato sutartis su „Panathinaikos“ baigė galioti po 2020-2021 m. sezono, tačiau niekas neabejojo, kad jis karjerą tęs Atėnuose ir naujos sutarties pasirašymas tebuvo laiko klausimas.
Hezonja pranešė, kad savo sprendimą priims iki rugpjūčio ir patikino kitas juo besidominčias komandas, kad jis lieka Atėnuose.
„Jeigu įvardyčiau komandas, iš kurių gavau pasiūlymus, Graikijoje prasidėtų betvarkė, – pasakojo Hezonja. – Negaliu to daryti, nes gerbiu savo komandą. Tikrai jaučiau meilę būdamas ten ir esu labai dėkingas. Jie yra tarsi mano šeima ir žaidimą „Panathinaikos“ galiu vadinti dovana. Tai buvo geriausias dalykas, kokį esu padaręs pats sau. Jiems jau šimtus kartų sakiau ačiū ir darysiu tai iki pat gyvenimo pabaigos.“
Taigi, kas nutiko?
„Nutiko šūdas, – atvirai „Urbonus“ tinklalaidėje rėžė Hezonja. – Tai yra Graikija, skirtingi laikai. Su manimi negalima žaisti žaidimų. Aš neturiu agento, tad su vadovais prie stalo sėdau pats, tačiau su manimi negalima žaisti. Agentų žaidimų, kad ir kas tai bebūtų.
Europietiški kontraktai yra tikrai sudėtingi. Aš buvau su Kroatijos rinktine. Dinos Mitoglou turėjo daug susidomėjimo, taigi klubas turėjo koncentruotis ties juos. Tuomet reikėjo pratęsti sutartį su Papapetrou ir tik tada kalbėtis su manimi.
Jie nuėjo kita kryptimi ir porą žaidėjų jau buvo įsigyti, įskaitant ir naująjį trenerį. Ar buvo klausta, ką aš manau apie tai? Ar buvo klausta komandos kapitono? Negaliu paskambinti Papapetrou ir sakyti „Ei, Pap, ar matei, kas įvyko? Ar tau patinka toks ėjimas?“ Mes esame žaidėjai ir negalime užimti tokio vaidmens. Turime apie tai žinoti. Tai yra rimta komanda ir mes esame jos lyderiai.
Ypač, kai turi mane ir 15 tūkst. žmonių užnugarį, kurie yra labai atsidavę dėl komandos. Jeigu aš kažką pasakau, jie mane palaiko. Tie vyrukai yra tarsi broliai. Kiekvienas iš jų. Aš esu vienas iš tų, kurie pasako „Viskas yra gerai, mes nepralaimėsime ir jums nereikia ateiti į treniruotę.“ Nes sirgaliai būdavo nusiteikę atvykti į treniruotes. Jie taip myli šią komandą ir aš tai gerbiu. Buvau tarsi tiltas tarp sirgalių ir klubo.
Vis dėlto galvoju, kad „Panathinaikos“ šią vasarą šiek tiek supanikavo. Buvau labai sumišęs.“
Kroatas taip pat neturėjo nieko prieš, jog pirmiau reikalai buvo derinami su Mitoglou ir Papapetrou.
„Jie yra graikai, o mes – „Panathinaikos“. Negaliu būti aukščiau Papapetrou ir nenorėjau to daryti su Dinos“, – aiškino Hezonja.
Hezonja kiek vėliau paskambino Mitoglou ir nuoširdžiai pasakė jam, kad jis galėtų likti „Panathinaikos“ ir vėliau persikelti į NBA. Nors Mario tuo metu dar nebuvo iki galo tikras, kad liks Atėnuose, „Pao“ neturėjo vyriausiojo trenerio.
Jis atvirai pasakė, kad Milano „Armani Exchange“ pasiūlymas atrodė solidžiai, nes Ettore Messina savo komandoje labai norėjo Mitoglou. Hezonjos manymu, tai buvo gera proga Mitoglou įtvirtinti save Italijoje ir taip suteikti sau šansą praverti NBA duris.
Jis taip pat parašė žinutę Papapetrou: „Klausyk, žinau, kad NBA yra tavo svajonė, tačiau ten reikia vykti, jeigu turi gerą vaidmenį. Tau 27-eri ir turi galvoti apie save. Čia tu esi kapitonas. Nėra nieko svarbiau nei būti „Pao“ kapitonu.“
Hezonja „Panathinaikos“ vadovams pasiūlė pasikviesti Kendricką Perry, kuris būtų užėmęs pagrindinio įžaidėjo vaidmenį. Kroatas šį gynėją pažinojo, mat jiedu žaidė Orlande. Hezonja netgi susisiekė su pačiu Perry ir norėjo su juo susitikti JAV.
„Tačiau tuomet jie pasirašė kažkurį kitą įžaidėją. Buvo visiška betvarkė. Man nesvarbu, ką jie pasirašė, nes galų gale tai būtų įvykę ir su manimi, ir be. Eilės tvarka buvo keista. Ar jie nori to? Ar jie nori šito? Ką jie pasikvies, ko atsisakys?
Dinos paprašė laiko pagalvojimui, jo paprašė ir Papapetrou. Kuomet jis priėmė sprendimą liepą, buvo visiška betvarkė“, – pasakojo krepšininkas.
Hezonjai taip pat nepatiko, kad „Panathinaikos“ su juo aktyvesnes derybas pradėjo tik liepos mėnesio pabaigoje. Jis taip pat neturėjo rimto pokalbio su naujuoju treneriu Dimitriu Prifčiu. Kroatas jautėsi nusivylęs.
„Visą liepą jaučiausi šūdinai, – teigė Hezonja. – Nesijaučiau savimi. Skambinau mamai, tėčiui. Įprastai neskambinėju niekam, nes žinau, kaip viskas vyksta. Tačiau šiemet skambinau močiutei, tėčiui.
Skambinau šimtui žmonių prašydamas patarimo. Galų gale priėmiau geriausią sprendimą sau. Šiame karjeros etape negaliu žaisti žaidimų.
Apie „Panathinaikos“ neturiu pasakyti nieko blogo. Noriu juos apsaugoti kuo įmanoma labiau, tačiau tam tikri dalykai nesiklostė taip, kaip turėjo ir tai buvo problema.
Galbūt jie norėjo viską nutempti, jog galop pasakyčiau „Gerai, aš sugrįžtu, sąlygos nėra svarbios.“ Tačiau aš turiu koncentruotis į karjerą. Pamatysime, kas įvyks ateityje, tačiau tuomet jaučiau, kad negaliu sugrįžti.“
„Su rusais nėra nesąmonių“
Pats Hezonja „Panathinaikos“ negalėjo pasakyti „ne“. Tai būtų sudaužę jo širdį. Jis paprašė tai padaryti savo finansų patarėjo, kuris ir nutraukė derybas su Graikijos klubu.
Kroatas prisiėmė visą kaltę ir pats susitiko su fanams bei ramino pagrindinę sirgalių grupuotę „Gate 13“.
„Neikite pas vadovus ir nieko jiems nesakykite. Aš prisiimu kaltę. Nesijaudinkite. Tikiuosi, kad pamatysiu jus ateityje“, – savo žodžius prisiminė Hezonja.
Vykstant deryboms su „Panathinaikos“, Hezonja jau buvo užmezgęs kontaktą su Kazanės UNIKS. Jis Rusijos klubo maloniai paprašė palaukti, mat koncentravosi ties sutartimi su „Pao“.
„Aš privalau pasakyti šiltus žodžius apie Kazanę, klubo prezidentui Eugenijui Bogačiovui, jo sūnui Bogdanui, dukrai Olgai, taip pat Claudio Coldebellai bei Velimirui Perasovičiui. Visiems“, – pasakojo kroatas.
„Tai yra neįtikėtina. Su rusais tu visada žinai, kas yra kas. Nėra jokių nesąmonių. Yra, kaip yra. Įvardiji tai, ką įvardiji – turime tai ir tai, tavo vaidmuo bus toks ir toks, štai yra treneris. Absoliučiai gerbiu Kazanę.
Susitarėme ganėtinai greitai. Viską laikėme paslaptyje ir noriu juos pasveikinti, jie atliko nuostabų darbą. Jie žinojo, kad mano pasirašymas Graikijoje yra tarsi atominė bomba, tad buvau sužavėtas, kaip jie susitvarkė su šia situacija. Esu labai laimingas.
Aš nuolat juos stabdžiau: „Palaukite, leiskite man pažiūrėti, ką daro „Pao“. Atleiskite, tačiau dar palaukite šiek tiek, noriu išgirsti, ką sako „Pao“ direktorius ir prezidentas.“ Elgiausi lyg išlepintas, keistai, tačiau galų gale pasakiau, kad turime susitarimą. Jie buvo profesionalai nuo pirmosios dienos ir tokie tebėra dabar. Tai yra puikiai dirbanti organizacija“, – džiaugėsi Hezonja.
Vasarą taip pat buvo pasirodę gandų, kad Hezonja gali sugrįžti į „Barceloną“. Nors kroatas tiesioginio pokalbio su Šarūnu Jasikevičiumi neturėjo, tačiau jis susisiekė su Katalonijos klubu per savo patarėją.
„Jie jau turėjo surinktą komandą, buvo patekę į finalinį ketvertą ir buvo viršūnėje. Šiuo metu, galbūt, tai nėra tinkamiausia vieta, žinant, ką Šarūnas nori nuveikti dabar, – sakė Hezonja. – Jiems reikėjo solidaus žaidėjo. Manau, kad vyrukas iš „Žalgirio“ (Nigelas Hayesas) jiems yra puikus pasirinkimas.“
„Jiems reikėjo tokių žaidėjų. „Barcai“ nebereikia superžvaigždžių ar beprotiško kiekio žaidėjų, kurie susirinktų ir pasakytų „Ei, uždominuokime visą lygą.“
Jeigu Hezonja norėjo sudaryti sutartį su kitu Europos klubu, jis iš savo kišenės „Barcelonai“ turėjo sumokėti 300 tūkst. eurų. Tai buvo punktas sutartyje, kuri buvo sudaryta dar 2012 m. Pats kroatas pripažįsta, jog jis išpirkos mokėti nenorėjo.
Jis taip pat mano, kad tai nebūtų problema pasirašant naują kontraktą su „Panathinaikos“. Vis dėlto kai kurios komandos paprasčiausiai negalėjo sau leisti tokios sumos.
„Nuoširdžiai nenorėjau mokėti išpirkos. Žinant, ką jie tuo metu darė su mano kontraktais, galbūt jie net nenusipelnė šių pinigų. Bet kadangi jie buvo sunkioje finansinėje situacijoje, manau, kad tai buvo pagarbus gestas „Barcelonai“.
Ne visos komandos turi tokius pinigus. Jeigu manote, kad tai tėra 300 tūkst. eurų ir kalbame apie Eurolygą, žmonės turi tokią sumą... Žmonės jos neturi! Koronavirusas tikrai viską pastūmėjo atgal.
Komandos neturi tokių pinigų ir jos vargsta. Daug komandų man parodė didelę pagarbą ir sulaukiau daug skambučių. Vis dėlto lygiai taip pat buvo daug skambučių, kurie baigdavosi „Tu mus domini, bet atsiprašome, negalime su tavimi pasirašyti sutarties“, – pasakojo Hezonja.
Lyderystės pamokos Portlande
Liepos 31-ąją Hezonja su UNIKS pasirašė vienerių metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui.
Europos taurės vicečempionai į kroatą deda visas Eurolygos atkrintamųjų viltis, mat patekimas į pirmąjį aštuonetuką Kazanės klubui garantuotų vietą Eurolygoje ir 2022-2023 m. sezonui.
Hezonja pripažįsta, jog laukia šio iššūkio. Nepaisant sunkių metų NBA, jis išmoko būti vokaliu bei vesti komandą rodydamas pavyzdį.
Portlande kroatas buvo apsuptas Damiano Lillardo, Carmelo Anthony, C.J. McCollumo, vyriausiojo trenerio Terry Stottso bei generalinio vadybininko Neilo Olshey. „Trail Blazers“ atkrintamąsias pasiekė aštuonerius metus paeiliui. Pirmą kartą Hezonja žaidė laiminčioje komandoje.
„Ten buvo nuostabu, – etapą Portlande prisiminė Hezonja. – Esu įsitikinęs, kad Dame‘as yra vienas geriausių, jei ne pats geriausias lyderis visoje lygoje. Stebėjau Dame‘ą labai atidžiai.“
„Buvau laimingas, kai jie pasikvietė Melo, nors tai ir reiškė dar labiau sumažėjusį žaidybinį laiką man. Man nuoširdžiai nerūpėjo. Treniruotėse tiesiogine žodžio prasme spoksodavau į jį. Buvau labai įkyrus. Kviečiau jį vakarienės, pietų. Manau, kad jis manęs nekenčia“, – juokdamasis sakė kroatas.
„Bet aš visada buvau šalia Dame‘o, nuolat stebėjau visus šiuos į „Šlovės muziejų“ pateksiančius žaidėjus. Iš jų išmokau labai daug“, – pratęsė Hezonja.
Krepšininkas taip pat pamena, kad gavo Stottso pastabų viduryje treniruotės, nes su savimi neturėjo kostiumo. Kartą Hezonja septyniomis sekundėmis pavėlavo išeiti iš rūbinės po pasibaigusios ilgosios pertraukos.
„Blazers“ laimėjo rungtynes, tačiau Stottsas pasigavo kroatą, apkabino jį ir pasakė: „Ei, vaiki, čia negali to daryti. Privalai būti pavyzdys. Visada turi būti pasiruošęs laiku.“
Hezonja taip pat yra įsitikinęs, kad lyderiais yra tampama, o ne gimstama. Pats Mario karjeros pradžioje buvo tylus žudikas, kuris visas mintis laikė sau, nebent kildavo rimti nesutarimai.
Vis dėlto per kelerius metus NBA kroatas išmoko išsakyti savo nuomonę garsiai bei vesti komandą į priekį rodydamas pavyzdį.
„Išmokau daug dalykų ir tai nenutiko per vieną naktį. Tačiau privalu būti itin susikoncentravusiam. Turi išmokti, kaip parodyti darbo etiką, ritualus, rutiną, profesionalumą, kaip bendrauji ir elgiesi su žmonėmis, kiek rimtas esi, kaip rengiesi. Visa tai rūpi.
Portlandui esu labai dėkingas. Nežaidžiau savo lygmeniu ir nekenčiau to. Buvau piktas, kad nežaidžiau tiek minučių, kiek norėjau. Bet koncentravausi į tai, kaip būti geru komandos draugu, profesionalu ir lyderiu stebėdamas Dame‘ą, C.J. bei tai, ką jie daro.
Kaip jie treniruojasi, kaip jie atsiduoda ir atstato savo kūnus. Klausiau apie tai. Buvau tarsi knyga, kuri iš visų rašėsi užrašus. Ir tai buvo paskutinis lyderystės skyrius, kurį reikėjo užpildyti.
Dabar visa tai jau ateina iš manęs. Gimstama su tokia lyderyste, su kuria nori būti pagrindinis vyrukas mokykloje ar futbolo komandoje, tačiau privalai pereiti gyvenimiškas patirtis, kad galėtum visa tai pastatyti. Tuomet pradedi dalintis su kitais žmonėmis. Norėdamas padėti pastatyti kitam, iš pradžių privalu tai padaryti pačiam.
Kai supratau, kad šioje komandoje neturėsiu didelio vaidmens, susikoncentravau į viską, ką turėčiau daryti, kai ekipoje turėsiu svarbiausią vaidmenį. Dame‘as man itin padėjo ir labai skatino. Metai Portlande buvo be galo svarbūs. Dėl to dabar man lengva pasakyti UNIKS vyrukams, kad jie turi daryti tą, išbandyti aną, treniruotis šitaip.
Vis dėlto nesu vyrukas, kuris visą laiką bus užsilipęs ant sprando. Žmonėms reikia leisti būti tuo, kuo jie yra. Jeigu jie nori daryti kažką puikaus, viskas yra vardan komandos ir pergalių. Man labai patinka, kur aš esu šiuo metu“, – plačiai papasakojo kroatas.
Jausmas būti vėl gyvu
Hezonja yra susikoncentravęs ties savo lyderystės įgūdžių pademonstravimu bei patekimu į atkrintamąsias. Jis yra pasirengęs atiduoti 100 proc. ir dar daugiau UNIKS komandai, jog tikslas būtų pasiektas.
Vis tik svarbiausia, kad jis tai darys su džiaugsmu, kurio buvo taip pasiilgęs prieš sugrįžimą į Europą.
„Buvo linksmas nutikimas. Savo vadybininkui pasakiau, kad negali būti taip, jog esu laimingesnis skrydyje į Europą nei lėktuve, kuris keliavo į JAV. Taip negali būti. Tačiau man tai leis vėl būti savimi, – pripažino kroatas. – NBA pralaimi tiek daug rungtynių, pamatai blogų įpročių, begalę neprofesionalių dalykų.“
„Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti, yra tai, jog visa tai tuština aistros krepšiniui dėžutę. Tai yra nuoširdus jausmas. Kai tik atvykau į Graikiją, vėl jaučiausi savimi. Buvau vyrukas, kuris turi kamuolį savo rankose, žaidžiau savo tempu, bėgau į greitą puolimą, dėjau į krepšį, mečiau tritaškius, rinkau taškus.
Jaučiau, kad esu vėl gyvas. Džiaugiuosi, kad prisitaikiau taip greitai. Buvo tarsi lemputės jungiklio perjungimas, tačiau tai įvyko ir dėl to, kas aš esu. Niekada nenuvyliau savęs, nepasidaviau, nesiskundžiau ir nerodžiau nepasitenkinimo. Visa tai naudojau kaip kurą.
Be abejo, būna, kai jaučiuosi nusivylęs. Būnu nusivylęs, kai prametu baudos metimą. Kaip galiu nebūti nusivylęs, kai nežaidžiu NBA, nors jaučiuosi geriausias? Tačiau apie tai aš niekada nekalbėjau. Visada naudojau tai kaip papildomą motyvaciją papildomam darbui. Stengiausi atrasti meilę sportui per nusivylimą ir negatyvą.
Kartais buvo sunku. Nelengva išlikti ramiam, kai aplinkui vyrukai juokiasi, gerai leidžia laiką ir žaidžia po 40 minučių bei renka po 35 taškus, o aš žiūriu į juos ir galvoju „Norėčiau sužaisti vienas prieš vieną.“ Jie linksminasi, grįžta namo ir mėgaujasi savo gyvenimais su šeimomis, kai aš galvoju, kad tuoj sprogsiu.
Tačiau tuomet aš nueinu į salę padaryti kažko papildomo. Šie dalykai man padėjo Europoje greitai vėl būti tuo, kuo buvau. Dėl nieko nesigėdiju ir nieko nebijau.
Nejaučiu gėdos dėl kelio, kurį pasirinkau. Žinau, kad tikriausiai pasirinkau sunkiausią iš visų įmanomą, tačiau esu visiškai jam atsidavęs. Žinau, ką darau“, – užbaigė Hezonja.
Visa „Urbonus“ tinklalaidė su Mario Hezonja:
