„Allez!“ – spausdama kumštį po pirmo taiklaus tritaškio Prancūzijos čempionato starte patenkinta sušuko Justė Jocytė. Tikslus tolimas metimas nupurtė įtampą, kuri iki ketvirtojo kėlinio slėgė 15-metę Liono ASVEL komandos narę. 

Šį sezoną metami dvitaškiai

51%
21,5
Pataiko: 21,5
Taiklumas: 50,6%
Vieta lygoje: 5
Geriausias pasiekimas: 32
Blogiausias pasiekimas: 12
Daugiausia pataiko: Josh Nebo

Iš pradžių kiek susikausčiusi Jocytė negalėjo suderinti taikiklio, vengė aštresnių sprendimų ir poroje situacijoje nusileido fiziškumu kartais ir dvigubai vyresnėms varžovėms. Bet kai atėjo svarbiausia akimirka, lietuvė patvirtino savo „žudikės kūdikio veidu“ pravardę.

Jocytės tritaškis 32-ąją minutę karpė Bretanės „Landerneau“ pranašumą iki 11 taškų (50:61). Liono „Mado Bonnet“ arenos publika užsikūrė – juk dar trečiajame kėlinyje komandas skyrė 20 taškų.

Netrukus po geros gynybos Jocytė atsidūrė greitoje atakoje. Ji iškišo tokį gražų perdavimą, kad ASVEL aistruoliai net aiktelėjo iš susižavėjimo. Iškart po rezultatyvaus perdavimo 184 cm ūgio Jocytė prispaudė varžovę prie šoninės linijos ir išprovokavo klaidą.

Kai naujasis ASVEL vyr. treneris Pierre'as Vincentas ketvirtojo kėlinio viduryje darė keitimą ir išleido į aikštę vieną savo pagrindinių žaidėjų Aleksandrą Crvendakič, nuo trečiojo kėlinio antros pusės rungtyniavusi Jocytė manė, kad jai jau atėjo laikas palikti aikštę. Bet komandos draugė aiškiai gestikuliavo, kad keičia tikrai ne ją. Tik ne tada, kai ji buvo tokia karšta.

Netrukus Jocytė baudė varžoves už nepriežiūrą dvitaškiu iš distancijos ir tribūnose kilo rekordinis decibelų skaičius. Įgavusi pasitikėjimą, ji pradėjo dar vieną ataką ir priešais save išvydo visiškai laisvą koridorių krepšio link. Lengvais taškais pasibaigęs reidas, iki poros metimų ištirpęs rezultatas ir priešininkių treneris jau prašė minutės pertraukėlės.

Maždaug 500 triukšmingų žiūrovų užpildytose ASVEL namų arenos tribūnose kilo euforija. Netoliese sėdėjusios mergaitės, kurios buvo atsakingos už aikštės valymą, tiesiog klykė iš džiaugsmo. Visą mačą santūriai pražiūrėjęs ir nė sykio net saviškėms nepaplojęs Tony Parkeris ir tas išsišiepė iki ausų su iš nuostabos išpūstomis akimis, kai arenos VIP ložėje kilo džiaugsmingas sujudimas.

„Tas trajakas atrišo rankas“, – šyptelėjo Jocytė, su BasketNews prisiminusi jos inicijuoto spurto pradžią.

Per trijų minučių atkarpą jauniausia aikštėje pasirodžiusi krepšininkė surinko 7 taškus, atliko rezultatyvų perdavimą ir komandai perėmė vieną kamuolį. Beje, ji baigė mačą su didžiausiu +/- rodikliu visoje ekipoje (+4). 

Kai pastarąjį kartą Liono arenoje iki pandemijos buvo susirinkę tiek žiūrovų, Justė buvo tiesiog rekordininkė. Jauniausia visų laikų Prancūzijos lygos krepšininke tapusi lietuvė (14 metų ir 19 dienų) pirmuosius pusantrų metų moterų komandoje atliko tik epizodinį parodomąjį vaidmenį. Be to, koronavirusas 2020-2021 m. sezoną paliko be žiūrovų tribūnose. 

Tad Jocytė dar niekada nebuvo surengusi tokio reikšmingo pasirodymo prie tokios įsitraukusios „Mado Bonnet“ auditorijos. VIP ložė, kurioje su šeima buvo įsitaisęs Tony Parkeris, buvo pilnut pilnutėlė. Po ja esančiose tribūnose dešimtys žiūrovų kažkodėl užsimaukšlino komiškas skrybėles. Per minutės pertraukėles sirgalius linksmino akrobatinių šokių pasirodymai, konkursai su žaidimais ant parketo ar rungtynių pranešėjo diskoteka. Prancūzų krepšinio kultūra galbūt nekelia tokio intensyvumo kaip graikų, bet šios šalies publika turi savo žavesį.

Kai ASVEL treneris nusprendė pasodinti savo jaunąją žaidėją atsikvėpti, ASVEL gerbėjai atsidėkojo legionierei šiltais plojimais. Vyresnės jos komandos draugės pabandė užbaigti šturmą, tačiau lemiamu metu svečių komanda pataikė porą skausmingų tritaškių ir pribaigė ASVEL. Prancūzijos pirmenybių starte buvo užfiksuotas siurprizas 64:71.

ASVEL strategas, daugelio nuostabai, taip ir nebeišleido Jocytės į aikštę. Lietuvos krepšininkė su savo bendražygėmis nusiminusi žengė į aikštės vidurį ir atidavė aistruoliams pagarbą bendru ritualu, kai iškėlusios rankas į viršų plojo ne tik žaidėjos, bet ir sirgaliai.

Keletas asmenukių, trumpas susitikimas su ASVEL klubo partneriais ir Jocytė stojo prieš BasketNews kamerą pasidalinti naujojo sezono Prancūzijoje iššūkiais bei permainomis Lietuvos krepšinyje.

„Smagu sugrįžti į areną. Vėl įleidžiami fanai, o man tai pirmos rungtynės, kai turiu vaidmenį ir galiu kažką duoti komandai, – pasidžiaugė Jocytė. – Tos pačios pirmos minutės po tokio ilgo tarpo ir visos vasaros, aišku, buvo sunkios. Bet tas trajakas atrišo rankas. Nusiėmė jaudulys, visiškai atsipalaidavau – vėl atsirado šalti nervai. Reikėjo padėti komandai ir padariau, ką galėjau.“

– Šviesų šou per minutės pertraukėlę, triukšmingas palaikymas net ir tada, kai trečiajame kėlinyje rungtynės jau sprūdo iš rankų. Ar ASVEL gerbėjai visada būna tokie emocingi?
– Taip, anksčiau būdavo net dar geriau (šypsosi). Gal dabar fanai prisibijo (susirinkti) dėl pandemijos, bet, manau, su laiku pamatys, kaip žaidžiame, ir jų bus dar daugiau.

– Sirgaliai buvo emocingi, skirtingai nei Tony Parkeris, kuris labai santūriai reagavo į įvykius aikštėje. Jis visada toks ramus? Ir kai jis retomis progomis sugrįžta namo į Prancūziją, į Lioną, kokių jo komentarų dažniausiai sulaukiate?
– Prie žiūrovų jis toks ramesnis. Gal viskas priklauso nuo mačo svarbos. Bet Tony ateina į rūbinę, pasikalba su žaidėjomis ir pasako tai, ką galvoja. Aš irgi sulaukiu iš jo replikų, patarimų. Smagu, kai jis ateina į rūbinę.

– Bent jau ASVEL vyrų klubas paskelbė surinkęs rekordinį biudžetą (15 mln. eurų), jūsų komanda turi naują vyr. trenerį. Kokia šiemet bus Liono ASVEL ir kaip čia keisis jūsų vaidmuo?
– Vaidmuo visiškai keičiasi. Praėjusį sezoną buvau daugiau nustumta žaisti trečiu-ketvirtu numeriu, o dabar žaidžiu antru-trečiu. Vaidmuo keičiasi ir jis tikrai didesnis. Džiaugiuosi, kad naujas treneris manimi pasitiki. Mes įdedame daug darbo treniruotėse.

– Vos prieš porą metų prisijungėte prie ASVEL organizacijos, jūsų tobulėjimo planas buvo kruopščiai sudėliotas kiekvieniems metams. Kas jūsų projekte numatyta trečiajame sezone ASVEL?
– Šiemet – vaidmuo. Esu keičiantis (nuo suolo kylantis) trečias numeris. Vaidmuo tikrai didesnis, o ir iš savęs pati tikiuosi daug. Nebenoriu kilti nuo suolo tik dėl vaizdo. Noriu padėti komandai kažką laimėti. 

– Kiek toks pasirodymas pirmosiose rungtynėse įpučia pasitikėjimo naujam etapui?
– Pasitikėjimo duos tikrai. Vasarą buvo įdėta daug darbo ir lūkesčiai buvo dideli. Draugiški mačai irgi pridavė pasitikėjimo. Pamačiau, kaip atrodau. O šios pirmos neblogos rungtynės davė postūmį. Tikrai smagu ir tik prideda pasitikėjimo.

– Kalbant apie lokalesnius dalykus, Lietuvos moterų krepšinio rinktinė turi naują vyr. trenerį Rimantą Grigą. Ką manote apie naują nacionalinės komandos vedlį ir jo štabą su Viliumi Stanišausku ir Sandra Linkevičiene?
– Pagrindinio trenerio asmeniškai nepažįstu ir rimto pokalbio dar neturėjome. Manau, jis dar bus. O asistentą Vilių puikiai pažįstu iš U16 ir U18 rinktinių. Jis buvo mūsų vyr. treneris. Štabas daugmaž pažįstamas, žaidėjos – irgi. Reikės tik susipažinti ir dirbti.

– Prieš naujojo LKF prezidento rinkimus viena įdomiausių ir sunkiausių diskusijų buvo moterų krepšinio gelbėjimas. Vienas didžiausių klausimų – jaunų mergaičių sudominimas krepšiniu ir jų įtraukimas į treniruotes. Pati neseniai matėte viską savo akimis. Kaip manote, ko Lietuvos krepšiniui trūkdavo pritraukti jaunas mergaites?
– Gal reikėtų daugiau reklamos. Lyginant su vyrų krepšiniu, yra didelis skirtumas. Čia (Lione) yra daug reklamų, daug susidomėjimo. Atrodo, daug mergaičių į mus žiūri. Kodėl? Nes yra klubas, kuris daro savo darbą, organizuoja susitikimus su fanais. Manau, reikia tik reklamos. Nes mergaitėms reikia, kad būtų į ką žiūrėti. 

– Mačiau, kad po rungtynių žaidėjos dar pasiliko arenoje, darė asmenukes su žiūrovais, vėliau ėjo į susitikimą su klubo partneriais. Kaip Liono ekipa bando pritraukti susidomėjimą ir bendruomenę?
– Fanai, nuotraukos. Prieina jaunos mergaitės – vis tiek smagu. Nueinu į „vipus“, pasikalbi su žmonėmis, pasisveikini. Tai toks žmogiškumo ženklas. Parodyti, kad žaidžiame dėl fanų, bendraujame ir palaikome gerus ryšius.

– Vilerbane stebėjote Eurolygos mačą tarp ASVEL ir „Žalgirio“. Kokį įspūdį paliko rungtynės?
– Aišku, smagu, nes seniai gyvai mačiau „Žalgirį“. Gaila, pralaimėjome, bet nuoširdžiai sirgau už „Žalgirį“. Sunkios jiems buvo rungtynės. Bet pats Eurolygos sezono startas. Manau, jiems dar reikia laiko sukonstruoti komandą.

– Kai prieš porą metų lankiausi Vilerbane, jūs neseniai buvote prisijungusi prie ASVEL ir Eurolygos rungtynėse Vilerbane palaikėte „Žalgirį“ su Luko Lekavičiaus marškinėliais. Ar jau trečią sezoną žaidžiant šioje organizacijoje tie sentimentai nedingo ir galbūt per rungtynes su „Žalgiriu“ jau paplojate ir ASVEL krepšininkams?
– Ne ne, jau tikrai nė karto neplojau (juokiasi)! O Lekavičiaus marškinėliai kažkur pasimetė (šypsosi). Gaila, nes būčiau tikrai su jais atėjusi ir žiūrėjusi rungtynes. Juolab, kai rungtynėse buvo daug merginų iš ASVEL komandos. Būtų buvę smagu sėdėti tribūnose su Luko marškinėliais.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (3)
djgaffer
Jocytė yra tikras fenomenas.Ar kas galėjo pagalvoti,kad 16 m.mergina garsins mūsų šalį,o ji dar nepilnametė.Ir iškilo būdama vos 13 metų.Čia yra unikalu.Iš vienos pusės kažkiek gaila,kad pas mus vyrų krepšinyje neatsiranda tokio fenomeno.Bet iš kitos pusės džiugu,kad moterų krepšinis pagaliau turi savo deimantą,kuris padės kilti iš dugno.
2021-10-04
+4
Atsakyti
Spakains
Lekavicius tikras role modelis, jei toks jaunimas uzauga i ji besilygiuodami.
2021-10-04
+2
Atsakyti
Krepsnews
Lietuvos rinktines zaidejai, kuriem patikeciau paskutine ataka: 1. Lekavicius 2. Jokubaitis 3. Jocyte
2021-10-04
-2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.