Nuotr.: BNS
Nuotr.: Scanpix
Nuotr.: T.Matijoška
Nuotr.: BNS
Nuotr.: T.Matijoška
Kantrybė karti, bet jos vaisiai – saldūs. Kauno komandos pralaimėjimas Sankt Peterburgo „Zenit“ 64:70 išryškino kai kuriuos trūkumus, kuriuos būtina tvarkyti treniruočių procese arba vadovų kabinete. Bet kol žalgiriečiai priversti laukti, komanda atranda kitus ramsčius.
Fotogalerija
Didžiausią viltį prieš sezoną teikęs žaidėjas kol kas yra didžiausias komandos inkaras.
Emmanuelis Mudiay ne tik pirmą kartą atsidarė savo taškų sąskaitą tik 26-ąją mačo minutę. Jis turbūt buvo labiausiai atsakingas už tą gynybos griūtį mačo pradžioje, kai „Žalgiris“ per pirmąsias 10 minučių praleido daugiausiai taškų per visus ketvirčius – 21.
Mudiay neišlaikė savo tiesioginio priešininko priešais save ir po elementarių klaidinančių judesių praleisdavo jį į baudos aikštelę. Vėl grubiai klydo closeouto situacijose, kuriose po poros papildomų perdavimų į „Žalgirio“ krepšį krisdavo laisvas metimas.
Stebint Mudiay blaškymasi gynyboje kilo mintis, kad prie Šaro jis negautų žaisti. Arba bent jau tikrai išmoktų savo skautingo užduotis prieš varžovų stipriąsias puses ir veiksmus closeouto situacijose.
Kai Mudiay antrajame kėlinyje dar paleido vieną orinuką ir eilinį netaiklų metimą iš nykstančio metimo teritorijos vidutiniame nuotolyje, kilo ir radikalesnė mintis: „Kiek ilgai dar turėsime kentėti Emmanuelį Mudiay?“ „Zenit“ kaip tik jau bėgo į priekį dviženkliu pranašumu (35:25), o Mudiay buvo daugumos „Žalgirio“ problemų šaknis abiejose aikštės pusėse.
Martinas Schilleris maloniai nustebino su savo atsakymu.
Trečiajame kėlinyje treneris metė į aikštę penketą su Luku Lekavičiumi, nors prieš tai akivaizdų impulsą žaidimui davęs mažylis iki pertraukos žaidė tik keturias minutes. Mudiay jis pasodino į patį suolo galą, nuo kurio afrikietis kilo tik epizodiškai – suteikti atokvėpio reaktyviniam lietuviui.
| Rungtynių žaidėjas | |
|
EFF
19
|
| Jordan Loyd | |
| Taškai | 19 |
| Taiklumas | 7-11 |
| Atkovoti kamuoliai | 0 |
| Rezultatyvūs perdavimai | 1 |
Ar tai Lekavičiaus ir Janio Strelnieko, ar tai Lekavičiaus ir Manto Kalniečio penketas buvo kur kas aštresnis ir kūrybiškesnis. Įvairesnis „Žalgirio“ puolimas labiau apkrovė „Zenit“ gynybą ir akivaizdus Xavi Pascualio komandos pranašumas ištirpo – aikštėje vyko kova taškas į tašką.
„Man labai patinka Lukas Lekavičius. Jis yra nuostabus žaidėjas, puikus vaikis. Mus sieja puikus ryšys, – po pergalės su šypsena savo buvusį auklėtinį prisiminė Xavi Pascualis. – Lukas yra labai greitas krepšininkas ir mums buvo sunku jam pastatyti tinkamą varžovą. Vienintelis dalykas, kurio nepavyko kontroliuoti, buvo Lukas Lekavičius.“
Lekavičius per 22 minutes pelnė 10 taškų (5/11 dvit., 0/1 trit.) ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Schilleris galbūt net ir šiek tiek perlaikė Luką ketvirtojo kėlinio pradžioje, kai „Žalgirio“ atakos šiek tiek suprimityvėjo, o jų smaigalyje atsidurdavęs lietuvis mesdavo pro šalį. Bet austras ilgai nesiryžo kelti nuo suolo Mudiay, su kuriuo žalgiriečių žaidimo kokybė pastebimai krisdavo.
Mudiay ant parketo išbuvo tik 12 minučių, per kurias pasižymėjo 4 taškais (2/7 met.), 2 atkovotais kamuoliais, 2 rezultatyviais perdavimais, 2 klaidomis ir 1 naudingumo balu. Europoje debiutuojantis 25-erių gynėjas taip trumpai šį sezoną dar nerungtyniavo.
Geri treneriai geba atskleisti didžiausias varžovų silpnybes. Mudiay liko nuogas prieš Xavi Pascualio taktinius sprendimus abiejose aikštės pusėse: buvo akivaizdžiai atakuojamas puolime, o gynyboje vedamas į aklavietę metimams iš toli lendant pro užtvaros apačią.
„Jau anksčiau sakiau, kad lauksiu jo iki gruodžio. Turime būti kantrūs, – nujausdamas kritikos strėlių pavojų savo auklėtiniui, šį užstojo Schilleris. – Jo stiprybė yra įėjimas į baudos aikštelę. Kol kas ji nebuvo išnaudota stabiliai.
Buvo rungtynių, kai jis parodė daug. Pirmas ikisezoninis mačas davė gerą impulsą. Nepriklausomai nuo turnyro lygio, jis jau parodė gerų atkarpų. Bet Mudiay dar turi būti stabilesnis. Aš optimistas. Tikiu, kad kartu su juo pasieksime tą lygį.“
Per du mačus Eurolygoje Mudiay rodikliai kol kas siekia vid. 8 taškus (35,3 proc. met.), 3 atkovotus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus, 3,5 klaidos ir 5,5 naudingumo balo.
Jo vidurkius LKL smarkiai pakėlė 32 taškų pasirodymas Alytuje, nors per tris kitus susitikimus Mudiay nebuvo pasiekęs dviženklės taškų žymos: renka vid. 11,8 taško (31,3 proc. met.), po 4 atkovotus kamuolius, 4,8 rezultatyvaus perdavimo ir 1,3 klaidos.
Tai labai toli nuo ažiotažo, kurį vasarą sukėlė „Žalgirio“ sprendimas įsigyti 7-ąjį 2015-ųjų NBA naujokų biržos šaukimą. Tačiau daugelis turbūt pražiopsojo svarbų dalyką, kurį nuo pat pradžių komunikavo visa „Žalgirio“ komanda. Tai yra geležinė kantrybė, kurios visiems reikės su Mudiay.
„Nuo pat pradžių, kai pradėjome kalbėtis su Mudiay agentūra, jie pažymėjo, kad jie nenori kišti jauno žaidėjo po tanku. Jei mes įsivaizduojame, jog ateis žmogus ir iškart darys žaidimą bei bus lyderis, jei numesime jam visą atsakomybę, tai taip nieko nebus. Bet mes atsakėme, kad puikiai suprantame jo situaciją ir suteiksime jam laiko, – apie projektą Mudiay BasketNews pasakojo „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas. – Schilleris buvo labai svarbi derybų dalis, nes jis pats buvo toje virtuvėje, tiesiogiai dirbo su Emmanueliu ir puikiai jį pažįsta. Pasakėme Mudiay stovyklai, kad taip, mes norime, jog jis būtų lyderis, bet nebus taip, kad sakysime, jog imk ir viskam vadovauk, bet mes tau nepadėsim. Ne.
Aiškiai sakėme, kokius dalykus jam dar reikės išmokti, ką jis turės padaryti. Mes jau turime patirties, su kokiais iššūkiais žaidėjai susiduria prisitaikydami prie Europos krepšinio. Pasakėme, jog suprantame šios rizikos dydį ir esame pasiruošę jam padėti.“
Kantrybė yra ne tik gebėjimas laukti, bet ir elgesys to laukimo metu.
Kaip BasketNews šaltiniai pasakojo dar iki Eurolygos sezono starto, nepaisant nestabilios Mudiay formos, legionierius išsiskyrė savo supratimu treniruotėse, noru mokytis ir prisitaikyti.
Daugiau nei tūlas krepšinio žiūrovas matantys žalgiriečiai savo tikėjimą legionieriumi parodė užstodami jį spaudos konferencijoje. Net jei ir klausimai kartais buvo susiję su geru Lekavičiaus žaidimu, žaliai balti pirmiausia kalbėjo apie Mudiay.
„Emmanuelis tikrai reaguoja į visas pastabas. Jis tikrai noriai supranta ir pastabas iš žaidėjų pusės, – aiškino Edgaras Ulanovas. – Kas labiausiai kliūva į akis, tai drąsos, užtikrintumo trūkumas. Jis mums yra svarbus žaidėjas ir mes bandome jam tai pasakyti.
Ir taip aišku, kad jis turi čia visas galimybes žaisti gerai. Tik galbūt trūksta to užsidegimo, drąsos, balso rungtynių metu. Bet žmogus yra pasiruošęs tobulėti ir priprasti prie europietiško krepšinio. Matome, kad jam nėra lengva. Varžovai verčia jį jaustis nepatogiai, mesti neparuoštus metimus. Bet jis tikrai supranta, kad čia lengva ir nebus.“
„Kol kas jis gerai socializuojasi su komanda ir kultūra. Manau, kad viskas su juo bus gerai, – neabejoja Schilleris. – Jis – labai pastabus ir pozityvus jaunas žaidėjas. Ir manau, kad jis supranta, kad šiandien aikštėje reikia kitų krepšininkų. Pasikartosiu, kad mes optimistiški, jog jam viskas bus tvarkoje ir jis prisitaikys.
Bet spaudimas jam nepadeda. Ir tas spaudimas neteisingas. Ir mes esame vieningi šioje situacijoje.“
Kol Mudiay dar ieško savęs, dar vieną rezultatyvų pasirodymą surengė Janis Strelnieks. Nors latvis nedovanotinai dalijo kamuolius mačo pradžioje (iš viso suklydo daugiausiai komandoje – 4 kartus), vėliau jis surado ritmą ir pelnė 14 taškų. Su 17,5 taško vidurkiu Eurolygoje Strelnieks užtikrintai pirmauja rezultatyviausių „Žalgirio“ krepšininkų kategorijoje.
Solidžią atkarpą turėjo ir Mantas Kalnietis, per 10 minučių įmetęs 5 taškus ir atlikęs vieną rezultatyvų perdavimą. Jo pasirodymą prisimintume dar pozityviau, jei ne tas netaiklus tritaškis likus be priežiūros ar perdavimas į Nebo nugarą pikenrolo situacijoje.
Bet didžiausias „Žalgirio“ pozityvas ketvirtadienį buvo baudos aikštelėje.
„Žalgiris“ pirmą kartą per daugybę metų vėl turi žmogų, kuris keičia metimus.
Ne tik Joshas Nebo per 23 minutes išrašė tiek blokų, kiek praėjusį sezoną žalgiriečiai dažnai kartu neužfiksuodavo per visas rungtynes. Beje, „Žalgiris“ praėjusį sezoną blokuodavo vid. 1,09 metimo per susitikimą – mažiausiai visoje Eurolygoje per šešis pastaruosius sezonus.
„Zenit“ žaidėjus krėsdavo šiurpas vien tik pamačius Nebo šešėlį po krepšiu ir pagalvojus apie metimo galimybę. Po pertraukos suspindėjęs amerikietis taip įstrigo svečiams į galvą, kad šie baudos aikštelėje pastebimai jausdavosi lyg lakstytų po minų lauką ir dažnai persistengdavo bandydami tiesiog išvengti bloko.
„Net kai jis neblokuoja metimų, baisu prieš jį mesti, – atviravo Mindaugas Kuzminskas. – Nes jis ir šoka, ir atrodo grėsmingai. Jis tikrai jiems bus didelis ramstis gynyboje.“
„Nebo turi žvėrišką atletizmą. Jis labai stipriai pravers „Žalgirio“ komandai“, – pritarė ir Artūras Gudaitis.
Nebo per 23 minutes įmetė 7 taškus, atkovojo 6 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 3 metimus ir buvo naudingiausias žalgiriečių stovykloje su 14 naudingumo balų.
Viena kertinių komunikuojamų Schillerio stiprybių buvo individualus darbas. Tad ant „Žalgirio“ trenerių pečių gula atsakomybė padėti Nebo tiksliau užbaigti situacijas arčiau lanko. Minkštumo aplink krepšį stokojančiam galiūnui taiklumas baudos aikštelėje padėtų dar labiau pasikelti savo skaičius.
Ieškant pozityvo, šiame straipsnyje neužsiminti apie 10,153 aistruolius „Žalgirio“ arenoje būtų nusikaltimas. Per kūną ėjo šiurpas jau vien stebint transliaciją televizoriaus ekrane. Turbūt būtent raumeningame Nebo kūne geriausiai atsispindėjo ta energija, kurią ši atmosfera perdavė žaidėjams iš tribūnų į aikštę.
Tris papildomus milijonus eurų per mėnesį „Žalgiriui“ suradęs Paulius Motiejūnas užsiminė, kad neatmeta galimybės stiprinti komandą. Tos pagalbos „Žalgiriui“ dabar labiausiai reikia mažiausiai dviejose pozicijose.
Pirmiausia, gynėjų grandyje „Žalgiriui“ trūksta patikimai besiginančio krepšininko. Kad ir kaip pozityviai atrodė Lekavičius su Strelnieku, ant jų nugaros visuomet uždėtas varžovų puolimo taikinys. „Žalgirio“ gynėjų linijai trūksta ir centimetrų, ir atletiškumo stabdyti tokius individualiai pajėgius krepšininkus kaip Elie Okobo ar Jordanas Loydas.
Daug klausimų kelia ir Tylerio Cavanaugh žaidimo supratimas bei produktyvumas išplečiant aikštę. 27-erių amerikietis per du Eurolygos susitikimus kol kas pelnė 4 taškus (1/7 met.) ir 4 naudingumo balus. „Žalgiris“ iš jo dar negauna taiklių tolimų metimų, o dėl savo sprendimų Cavanaugh dvikovoje su „Zenit“ ne veltui išsilaikė ant parketo tik 12 minučių.
Paulius Jankūnas padarė fantastišką darbą, pristabdydamas Jordaną Mickey iki kuklių 5 taškų. Bet jei 37-erių kapitonas vos tik grįžęs po traumos turi arti ant parketo 24 minutes, tai nepasako nieko gero apie Cavanaugh indėlį Kaune.
Tai vis tik „Žalgirio“ stiklinė pustuštė ar puspilnė?
„Žalgiris“ buvo arti to, kad palaužtų Eurolygos atkrintamųjų komandą. Tačiau tuo pačiu ta Eurolygos atkrintamųjų komanda žaidė be pagrindinio įžaidėjo, kuris, anot Kuzminsko, yra pusė „Zenit“ ekipos. Be to, Xavi Pascualio auklėtiniai sezono pradžioje dar neįtikino savo žaidimu Kazanėje (70:69) ir pralaimėjimu Nur Sultano „Astana“ (69:83) krepšininkams. O Xavi suskaičiavo dar bent dešimt taškų, kurie turėjo sukristi iš metimų po krepšiu ar laisvų situacijų.
Laikas ir kantrybė yra du didžiausi kariai. „Žalgiris“ ir jo sirgaliai priversti laukti ir tikėtis dar didesnio progreso ateityje.
„Pats „Žalgiris“ kol kas palieka ne itin gerą įspūdį, bet neabejoju, kad jie turi įsivažiuoti. Gal per daug visi panikuoja, – žvelgdamas iš varžovo stovyklos samprotavo Kuzminskas. – Tikrai nepataikauju. Atmosfera gera, jie turi daug gerų žaidėjų, nėra kažkokio vieno išreikšto lyderio. Gal daugiau statoma ant Mudiay, bet visi kiti gali iššauti. Žalgiriečiai kovėsi iki galo. Iškovojome pergalę poros metimų dėka.“
„Lietuviai mėgsta labai greitai nurašyti ir pradėti kažkokią paniką, – pritarė Gudaitis. – Palaukite, dar sezono pradžia. Mudiay dar reikia laiko ir jo žaidimas tikrai gerės. Gerės ir komandos susikalbėjimas. Nemanau, kad reikia kažką nurašyti po pirmų dviejų mačų.“
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.
