Nuotr.: BNS
Nuotr. BNS

Ketvirtadienį – „Žmonių“ žurnalo viršelis su citata apie jaukius namus Kaune, penktadienį – atleidimas iš darbo. Kažkokiu būdu toks beprotiškas dviejų dienų įvertinimas ir pažeminimas atspindi visą Martino Schillerio etapą „Žalgiryje“.

Vakar Kauno klubui paskelbus apie išsiskyrimą su vyriausiuoju treneriu, tai nustebino kitų komandų trenerius ir žaidėjus, taip pat mažiau situaciją sekančius klubo gerbėjus.

Bet tai tikrai netapo staigmena „Žalgirio“ rūbinėje ar administracijoje sėdintiems vyrukams. Kad pirmojo sezono burtai buvo seniai išgaravę, galėjai jausti nuo pat šio sezono pradžios.

Kauno klubas pralaimėjo visas penkerias ikisezonines rungtynes ir tampėsi pirmuosiuose LKL mačuose, vargstant su kur kas paprastesnėmis komandomis. Komandos naujokai arba beviltiškai strigo, arba net neturėjo aiškaus vaidmens komandoje.

0-2 startas Eurolygoje nebuvo priežastis, kodėl Martinas Schilleris neteko darbo. Tai buvo veikiau jo viso vasaros darbo pasekmė. Ir tuo pačiu Pauliaus Motiejūno klaida.

Išsiskyrę su Šarūnu Jasikevičiumi, „Žalgirio“ vadovai 2020 metų vasarą pasirinko absoliučiai priešingą kryptį. Žaliai baltą laivą jie apsuko 180 laipsnių kampu ir už vairo pastatė žmogų, kuris niekada neplaukiojo šiuose vandenyse.

Schilleris į Kauną atnešė kitokį požiūrį nuo treniruočių ir bendravimo su žaidėjais bei žiniasklaida iki elgesio per rungtynes ir apskritai žaidimo stiliaus.

Griežtą, emocingą, autokratišką Jasikevičių pakeitė atsipalaidavęs, ramus ir daug ką atleidžiantis Schilleris ir visų nuostabai tai veikė. Bent jau pirmuosius mėnesius.

„Žalgiris“ praėjusio sezono pradžioje laimėjo pirmas ketverias rungtynes, o pasibaigus spaliui – penkerias iš šešerių. Komanda laisvai bėgo į puolimą, po „Žalgirio“ kojomis krito net Stambulo „Anadolu Efes“, o išsilaisvinęs Marius Grigonis tapo Eurolygos mėnesio žaidėju.

Šį štilį pakeitė audra ir „Žalgiris“ lapkričio-gruodžio mėnesiais pralaimėjo šešerias rungtynes iš eilės. Po to – vėl saulėtos dienos, su šešiomis pergalėmis paeiliui.

Jeigu reiktų išrinkti rungtynes, kurios atspindėtų „Žalgirio“ 2020-2021 m. sezoną, man tai būtų sausio pabaigos mačas Valensijoje. „Žalgiris“ ten, likus žaisti 40 sekundžių, pirmavo 77:70, tačiau kažkokiu būdu sugebėjo pralaimėti atkarpą 0:8 ir juos išgelbėjo tik prieš pat sireną tarp varžovų išsirangęs bei pergalingą metimą švystelėjęs Grigonis.

Ant popieriaus tai buvo pergalė. Gražiausių epizodų dešimtukuose tai buvo nuostabiausias momentas. Bet jei matei tą rungtynių pabaigą ir labiau giliniesi į žaidimą, savęs klausei, kaip, po velnių, apskritai buvo galima nueiti iki tokio momento?

„Žalgiris“ Eurolygos sezoną baigė su 50% pergalių-pralaimėjimų santykių ir ant popieriaus tai atrodė gerai. Bet jei pasigilini į šį skaičių, jis slepia kitus dalykus.

Trys iš tų pergalių buvo pasiektos paskutinėmis sekundėmis. Gerai, sėkmė lydi geriausiuosius, ir dėl to kabinėtis negalima. Bet 14 iš tų 17 pergalių buvo pasiektos prieš komandas, kurios nežaidė atkrintamosiose.

Žaidžiant su atkrintamųjų ekipomis, kauniečiai laimėjo vos 3 mačus iš 16. Ir visos 3 pergalės buvo pasiektos dar iki naujųjų metų, paskutinė jų – Kūčių išvakarėse 74:73 su sirena įveikus Miuncheno „Bayern“.

„Žalgirio“ rezultatai iliustravo, kad praėjusį sezoną jų žaidimo kreivė nekilo aukštyn.
Turėję labai tvirtą pagrindą – išsaugotą visą gynėjų liniją su Thomasu Walkupu, Mariumi Grigoniu, Luku Lekavičiumi ir Roku Jokubaičiu – žalgiriečiai gerai atrodė pirmoje sezono dalyje, bet nebuvo geresni tada, kai tai yra svarbiausia – antrojoje.

Antrajame rate buvo pralaimėta 10 iš 17 rungtynių, penkerios iš paskutinių septynerių. Kai topinės komandos kilo į viršų, „Žalgiris“ leidosi žemyn.

Nepaisant to, nė nesibaigus sezonui Schilleriui buvo patikėta dar daugiau atsakomybių – įsigyti Nielsą Giffey ir Tylerį Cavanaugh buvo trenerio noras, ir su šiais krepšininkais susitarimai buvo pasiekti nė sezonui nesibaigus.

Schilleriui leista ir trenerių štabą pasipildyti savo žmogumi, Evaldą Beržininkaitį pakeičiant Stefanu Grasseggeriu.

Galų gale Schilleris stipriai prisidėjo prie to, kad į „Žalgirį“ atvyktų Joshas Nebo ir Emmanuelis Mudiay. Pirmasis liko sužavėtas pokalbiu su treneriu ir atmetė kitų ekipų pasiūlymus, o antrasis iš karto pasakė, kad jeigu ir vyks į Europą, tai tik į Schillerio komandą.

Kita vertus, dabar jau buvęs „Žalgirio“ treneris iš dalies prisidėjo ir prie to, kad Jokubaitis pasirinktų variantą žaisti „Barcelonoje“. Jokubaičiui Kaune nepatiko būti statomam į atakuojančio gynėjo poziciją ir jis susižavėjo Šarūno Jasikevičiaus piešiama ateitimi įžaidėjo vaidmenyje, net jeigu tai reiškė atsisakyti pelningesnio „Žalgirio“ pasiūlymo.

Walkupui „Žalgiris“ siūlė analogiškus pinigus kaip „Olympiakos“, tačiau jis pasirinko naujus iššūkius Pirėjuje.

„Žalgiris“ ir Motiejūnas vasarą prisiėmė visus su Schilleriu susijusius iššūkius ir tai tarsi rodė pasitikėjimą treneriu.

Kur tada tas pasitikėjimas dingo vos tik prasidėjus sezonui?

Motiejūno sprendimui įtakos tikrai turėjo turėti ne tik netobulėjantis „Žalgirio“ žaidimas, bet ir pagrindinių komandos žaidėjų nuomonė.

Schilleris įkalbėjo Mudiay atvykti į Europą, tačiau pirmasis jo mėnuo čia tapo tikru nusivylimu. Jo negebėjimas į žaidimą įtraukti komandos draugų ir neužtikrintas atakavimas iš tritaškio zonos kelia klausimą ne tik dėl jo adaptacijos periodo ilgumo, bet ir dėl prisitaikymo Eurolygoje apskritai.

Su Cavanaugh buvo sudaryta ilgalaikė (2+1) sutartis, bet per jo pamainą gynyboje švilpauja vėjai ir už tai „Žalgiris“ baudžiamas net LKL rungtynėse.

Galų gale du vasaros sugrįžimai – Manto Kalniečio ir Edgaro Ulanovo pasirašymai – nebuvo Schillerio planuose ir jis, atrodo, net nesuko galvos, kaip juos tinkamai išnaudoti aikštėje. BasketNews žiniomis, žinutę, kad neranda jiems vietos aikštėje, treneris buvo pasakęs net patiems žaidėjams.

Kad „kažkas ne to“ su komandos vaizdu aikštėje ir trenerio ateitimi, „Žalgirio“ rūbinėje buvo juntama jau kurį laiką. Tai turėjo justi ir pats Schilleris.

Sprendimas atleisti Schillerį neturėtų stebinti, bet jis tuo pačiu ir stebina. Stebina labiausiai dėl to, kad tai nebuvo padaryta dar vasarą.

Praėjęs sezonas nebuvo įtikinantis, vasarą rinkoje buvo daugiau laisvų trenerių, vasarą atlikus pokyčius ir komanda geriau paruošiama sezonui. Ir pats Schilleris tuomet turėtų daugiau karjeros pasirinkimų.

Atleidęs Schillerį, Motiejūnas pristabdė kraujavimą, bet problemos neišsprendė. Komplektacija vis dar yra kelianti klausimų, naujas treneris Jure Zdovcas atrodo labiau kaip laikinas variantas, nei ilgalaikis projektas, o Eurolygoje veiksmas jau įsibėgėja ir niekas „Žalgirio“ negailės.

Tai buvo tik klaidos taisymas. Pavėluotas klaidos taisymas.

Komentarai:
nors vienas pasakė kad šis sprendimas pavėluotas. Šileris pridarė lb daug žalos. Atleistas Beržininkaitis, jaunimas užmarinuotas ant suolo. Vasaros pirkiniai visiškas nusivylimas ( tik Nebo teikia vilčių). Skaitant Jokūbaičio ir Walkupo interviu tarp eilučių galima suprasti kad nepratęsė sutarčių dėl trenerio nors Žalgiris siūlė tokius pačius ar net didesnius pinigus. Matant visą paveikslą atleidimas logiškas, bet su Zdovcu yra klausimas ar nuo vieno kraštutinumo nešokama prie kito?
2021-10-09
-1
Atsakyti
Nepervėlu. Visi mes klystam, svarbu pripažinti klaidas ir judėti toliau.
2021-10-09
+3
Atsakyti
Aš kažkaip galvoju, kad jei jau susidarė tokia situacija, kai treneris susikomplektavo komandą ir kaip ir atsakomybę prisiima už rezultatus, tai galima bandyti leisti jam dirbti. Ką norit, tą sakykit, bet pernai rezultatai buvo geri. LKL lygių nebuvo Žalgiriui, o Eurolygoje turėjome labai realius šansus patekti į atkrintamąsias. Man pačiam Šileris nepatiko dėl jo NBA logikos, bet regis jo taktikos veikė ir Eurolygoje. Tiesiog nemanau, kad atleidimas duos teigiamų rezultatų. Reikia suprasti, kad komanda jau Šilerio, žaidėjai jo parinkti, kažkaip netikiu, kad bus geriau po šio veiksmo.
2021-10-09
-3
Atsakyti
Išgelbėti Žalgirio eurolygos sezoną galima pakoreguojant sudėtį 2 žaidėjais, naujas treneris yra trūksta tik startinio PF gynybinio atletinio aukštaūgio nes Cavanough yra roles žaidėjas 10-15min ne startinis, dar trūksta startinio įžaidėjo Patrick Miller, Mudiay būtų atsarginis įžaidėjas kylantis nuo suolo, o Kalnietis žaistų tik LKL rungtynėse. Trenerio asistento štabą galėtų papildyti Dainius Adomaitis ir Mindaugas Brazys. Tokių korekcijų turėtų užtekti pakartoti bent jau praeito sezono 11 vieta eurolygos rezultata.
2021-10-09
-2
Atsakyti
Tiesą pasakius, tai Schilleris išvis per bukas Europos krepšiniui, o dar labiau - Eurolygai. Tos pasakos jo pasakotos apie jaunimo ugdymą ir "meilę" Marekui išvis 0 vertės. Kažkaip net buvo tikėta, jog jis žmogus toks kuris tik kalba, bet veiksmai visiškai skirtingi. Labiausiai nustebinęs sprendimas turbūt šią vasarą be klaustukinių žaidėjų buvo Beržininkaičio paleidimas. Ir vietoj jo pasiimt kažkokį Grassegerį ar koks jis ten agrastas. Žmogus gyvenime aukščiausiam lygį nedirbęs ir ateina būt Eurolygos komandos, siekiančios žaist top 8, trenerių štabe. Tai ką jis gali patart kokiam Kalniečiui ar Jankūnui, aš nežinau. Saboniukas irgi savotiška mistika, 28-29 metai, dirba jis asistentu. Žodžiu, pačiu laiku atsikratyta nemąstančio inkaro, dabar belieka dar paleist Cavanaugh, ir palaukt mėnesį kokį Mudiay progreso, nes jeigu niekas ir su šituo nesitaisys, jam irgi reiktų duris parodyt. O kas ant Zdovco lojat, tai liežuvius prilaikykit, nes tai visiškai kitoks treneris, nei turėjom šitą vaikų darželio auklėtoją.
2021-10-09
+12
Atsakyti
Dabar labai daug kritikos gauna Motiejūnas – kaip čia jis taip blogai viską sudėliojo. Tačiau kritikuojant būtina suprasti, kad labai lengva tai daryti įvykiams pasibaigus. Žinant visas priimtų sprendimų pasekmes nesudėtinga pasakyti, kad sprendimas buvo blogas (geras) ir tada tam pasiūlyti kažkokią alternatyvą. Pasirašymas su Schiller‘iu buvo kitoks žingsnis. Natūralu, kad iš aplinkos sulaukė daug kritikos, nes padaryk bet ką kitaip ir sulauksi daugiau kritikos, nei eidamas kažkokiu tradiciniu ir visiems gerai suprantamu keliu. Dabar paprasta sakyti, kad tai buvo klaida. Bet jei būtų pasiteisinę, kalbėtume koks Motiejūnas genijus. Šitame sprendime jo logika buvo padaryti kitaip, nes darant tradiciškai nieko nelaimėsi. Žiūrint toliau, darau prielaidą, kad Schiller‘is sugebėjo apgauti Motiejūną. To ženklų nemažai - Schiller‘is turi sugebėjimą įtikinti. Pavyzdys yra sugebėjimas įtikinti žaidėjus atvykti į komandą. Super pasiruošimas, sportininko žaidimo epizodų rodymas, stiprybių vardinimas, pasakojimas kaip jos gerai bus išnaudojamos jo komandoje. Atrodo toks viską suprantantis, padės atsiskleisti ir t.t. (nors nė velnio nepadeda). Dabar prisimenu ką Motiejūnas kalbėjo kai jis pasirašė su Schiller‘iu. Sakė, kad sutapo jo ir klubo vizijos. Įtraukti jaunimą ir t.t. Tada kai jis kalbėjo atrodė, kad tas prie Šaro atrastas komandos braižas, identitetas ir strategija bus nepamesti ir toliau išlaikomas tęstinumas, tik su kitokio charakterio treneriu. Vėliau situaciją buvo galima interpretuoti įvairiai – matyti komandos progreso nebuvimą (ypač antroje sezono pusėje), bet taip pat galima buvo vertinti ir taip, kad rezultatai ne tokie jau blogi, ypač atsižvelgiant į tai, kad komanda nebuvo trenerio ir žaidėjai atitiko ne Schiller‘io, o buvusio trenerio viziją. Dalį sugriuvimo sezono pabaigoje taip pat buvo galima nurašyti ant traumų. Be to Schiller‘is toliau kalbėjo gražiai. Jis pasakojo, kad būtų nesuprantama jei jis nesugebėtų išnaudoti Ulanovo stiprybių (būtent taip ir sakė, neva savaime aišku, kad jis jas išnaudos), jis taip pat aiškino kaip viskas keisis su Marek, dabar jis jau svarbesnis, gaus laiko ir t.t. O faktiškai kalbos buvo sau, o veiksmai sau. Viskas priešingai. Motiejūnas nėra kažkoks genijus. Jis paprastas žmogus kaip ir visi. Vadyboje būna labai daug neteisingų sprendimų. Kaip kažkuris buvęs JAV prezidentas sakė, jei nors 50% mano sprendimų būtų teisingi – būtų žiauriai kietai. Svarbu tuos neteisingus sprendimus supratus daryti greitus ir ryžtingus sprendimus padėčiai taisyti. Ką jis ir padarė. O naujas sprendimas geras ar blogas – parodys laikas. O iki tol bus tikrai labai daug bandymų įžvelgti dar vieną Motiejūno klaidą. Asmeniškai tikėčiau ilgalaikiu Adomaičio projektu. Kažkaip galėtų būti sudėliota, kad Adomaitis atsidurtų trenerių štabe kaip asistentas su perspektyva augti. Čia gal jau ir kažkokios Adomaičio ambicijos jam neleistų padaryti tokio žingsnio. Bet kartais gerai padaryti žingsnį atgal, kad paskui galėtum eiti du į priekį.
2021-10-09
+8
Atsakyti
Miklovai, norint ištaisyt kitą klaidos pusę reik koreaguot sudėtį. O čia pinigai juk!:) Aš tikrųjų Žalgiriečių vietoj tokių kaip Jankis, Milas, Mantas nusirėžčiau dalį algos paprašydamas vadovo nupirkt normalų pg, nes dabar neturim nei vieno. Kalnas jau netraukia lygio- tik atkarpom. Mudiay pravalas. Lukutis yr atakuojantis labiau nei kuriantis.
2021-10-09
-1
Atsakyti
tik sezono pradžia, manau jokio vėlavimo nėra dar. Jei būtų atleidę po Kalėdų ar prieš tada būtų galima sakyti, kad pavėluotas sprendimas dar galima pataisyti sezoną atlikus tinkamus ėjimus ir manau Motiejunas tai ir stengsis padaryti.
2021-10-09
+4
Atsakyti
Butu atleide dar vasara, Bnews rasytu, kad butu paskubeta. Labai lengva kritikuot. As Motiejuno vietoj, atsisakyciau tos skautingo agenturos paslaugu, kuri randa tokius kaip Mudiay, Cavanaugh ar Giffy, bet nemato tokiu kaip Sargiunas, Miniotas, Bendzius ir t.t.
2021-10-09
Atsakyti
Teisingas straipsnis.
2021-10-09
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.