Nuotr.: BNS, D.Lukšta, Sputnik – Scanpix, Zalgiris.lt
Nuotr. BNS, D.Lukšta, Sputnik – Scanpix, Zalgiris.lt

Lygiai prieš 15 dienų Kauno „Žalgiris“ ėmėsi vienų greičiausių permainų klubo gyvavimo istorijoje – po antrojo pralaimėjimo Eurolygoje buvo atleistas 15 mėnesių laikinojoje sostinėje išdirbęs Martinas Schilleris.

Šarūnas Marčiulionis

Šarūnas  Marčiulionis
Pozicija: SG
Amžius: 57
Ūgis: 194 cm
Gimimo vieta: Kaunas, Lietuva

Klausimų dėl šio stratego kilo dar prieš sezoną, kuomet draugiškų rungtynių cikle buvo pralaimėtos visos penkerios rungtynės, o „Žalgirio“ žaidimas atrodė neįkvepiančiai.

„Žalgirį“ į aukso amžių atvedęs Šarūnas Jasikevičius pripratino visus prie pergalių, o užpildyti šio krepšinio genijaus batus būtų žvėriškai sunku bet kam, o ypač – naujokui, kuris iki šiol treniravo NBA G lygos komandą.

Kol „Žalgiris“ rėmėsi Šaro suburtu branduoliu, debiutinis Schillerio sezonas Eurolygoje atrodė daug žadančiai – 17 pergalių, 17 pralaimėjimų ir 11 vieta reguliariajame sezone. Tačiau viskas pasimatė, kuomet kertiniai žaidėjai paliko Kauną.

Buvusius lyderius pakeitė nauji žaidėjai, tačiau didžiausios „Žalgirio“ problemos buvo matomos ne sudėtyje, o žaidime.

Kol visi apie tai kalbėjo, „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas savo kabinete kurpė planus, ką daryti su komanda? Netrukus sprendimas buvo priimtas. Vieną dieną atsiduri ant „Žmonių“ žurnalo viršelio, kitą – esi priverstas krautis lagaminus. Tokia ta realybė.

Legendinis „Žalgirio“ krepšininkas ir ilgametis treneris Rimas Kurtinaitis palaikė idėją atleisti Schillerį ir prisiminė variantą, kuomet 2005-aisiais tuometinė Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovybė atsisveikino su strategu Tomo Mahoričiumi sezonui dar neprasidėjus.

„Nežinau, kas ten viduje vyko, bet jeigu klubas taip anksti keitė trenerį, turbūt matė, kad potencialo nėra, – tinklalapiui BasketNews kalbėjo niekada „Žalgirio“ netreniravęs Kurtinaitis. – Dabar viskas stovi ant tų bėgių, į kuriuos „Žalgirį“ įstatė Šaras. Buvo žaidėjai ir Walkupas, ir Grigonis, kurie suprato, apie ką vyksta kalba. Tai, ką išmokė Šaras, praėjusį sezoną žaidėjai stengėsi kažkiek išlaikyti. Viskas vyko iš inercijos. O šiemet pamatėme trenerio Schillerio tikruosius gebėjimus. Jis pats komplektavosi komandą, susirinko trenerių kolektyvą, kurie man yra visiškai nežinomi žmonės. Krepšinyje esu 50 metų, bet tų žmonių aš nepažįstu.

Gerai, Schilleris atsivežė juos, bet matome rezultatą. Dabar negaliu pasakyti, ar Schillerį reikėjo keisti po dvejų rungtynių, ar prieš sezoną. Yra buvę, kad Jonas Vainauskas, tuometinis „Lietuvos ryto“ direktorius, Mahoričių atleido prieš sezoną. Būna visokių variantų. Vienintelis man patikęs dalykas yra tas, kad žmonės nebijo prisipažinti ir pasakyti, kad suklydo. Spaudos konferencijoje Motiejūnas pripažino, kad projektas nepavyko, ir bandė ieškoti sprendimų.“

Nuotr. BNS

Kurtinaitis pratęsė mintį, jog abejoja Schillerio pasirinkimais trenerio štabe. Patyrusio stratego akys krypo į vokietį Arne Woltmanną ir austrą Stefaną Grasseggerį, kurie Kaune liko.

„Pasakysiu kaip lietuvis. Nemanau, kad yra teisinga, kuomet Schilleris yra iš šalies, kurioje krepšinį nelabai, kas žaidžia, ir dar atsiveža tokius pat asistentus. Aš nesuprantu, kaip „Žalgirio“ vadyba tą leidžia. Aš suprasčiau, kad atsiveži ispaną. Pats turėjau trenerio asistentą iš Ispanijos, kuris su Scariolo rinktinėje pradirbo 12 metų, o tuometinė Ispanija laimėjo viską. O dabar tie padėjėjai irgi tokie... Nenoriu sakyti, kad geri, ar blogi. Bet tai nėra „Žalgirio“ lygis. Tai nėra gerai Lietuvos krepšiniui ir nėra gerai „Žalgiriui“, ką mes ir pamatėme.

Aš manau, kad Evaldas Beržininkaitis, kuomet į „Barcą“ išvyko Šaras, vienintelis praėjusį sezoną suprato, kaip čia vyksta reikalai. Nenoriu sakyti, ar tai gera vadyba, ar tai bloga vadyba, nes Beržininkaičio nebeliko. Apie tai asmeniškai pasikalbėsiu su Visvaldu Matijošaičiu (juokiasi). Manau, kad ne ta linkme viskas nuėjo. Nežinau priežasčių, pernelyg nesigilinau į tai. Pažįstu Paulių Motiejūną, puikus vaikinukas, viskas su juo gerai, bet truputį ne ta linkme mes einame. Tai dar į Lietuvą pasikvieskime kokį trenerį iš Lenkijos, Vengrijos. Tada jau tikrai krepšinį žaisime kaip futbolą“, – pasakojo Kurtis.

Nuotr. E. Ovčarenko

Kitas Lietuvos krepšinio mohikanas Valdemaras Chomičius į Schillerio situaciją pasižiūrėjo iš dviejų pusių. Viena vertus – treneris nerodė rezultatų, kita vertus – laiko turėjo labai mažai.

„Žinote, ne man tai spręsti, bet prieš tai „Žalgiris“ visiškai nežaidė, tai yra faktas. Tas krepšinis prie Schillerio neatitiko jokių kriterijų. Kita vertus, ne tik „Žalgiris“ Eurolygoje startavo prastai. Tada teoriškai „Bayern“ turėjo nuimti Trinchieri, o „Anadolu Efes“ – Atamaną. Bet, manau, Motiejūnas buvo su komanda ir geriausiai matė visą situaciją bei trūkumus, kurie buvo.

Nežinau, ar reikėjo taip skubėti, bet tai, kad Schillerio filosofija turėjo spragų, yra faktas. Labai sunku yra pasakyti, ar teisingas čia sprendimas, ar ne. Kartais ateina momentas, kuomet komanda yra nepatenkinta, sirgaliai nepatenkinti, spauda rašo ir viskas susikaupia bei ateina sprendimai. Kartais jie būna pasverti, o kartais pasiduodama spaudimui. Žiūrėsime, kaip toliau viskas klostysis. Dėl tokių sprendimų kartais gali skaudžiai nukentėti, bet jeigu matai, kad vyksta tai, kas neturi vykti, reikalingos permainos“, – dėstė Chomičius.

Kalbant apie dar vieną legendą, Šarūnas Marčiulionis teigia, jog dėl prastų rezultatų kaltas buvo ne tik treneris ir abejoja, kad būtent austras buvo visiškai atsakingas už sudėties komplektaciją.

„Nemanau, kad Schilleris vienas pats rinko komandą. Kai kurie „Žalgirio“ tarpsezonio pirkiniai sako kitaip. Jam tiesiog pritrūko laiko parodyti, kad jo žaidėjai ir jo koncepcija veikia. Nėra lengva įvesti naujus žaidėjus į sistemą, bet „Žalgirio“ vadovybė geriausiai matė vidų ir priėmė tokį sprendimą, koks jis yra.

Eurolygos tvarkaraštis yra sudėtingas, o mūsų komanda tikrai nėra įspūdinga. Aišku, buvo galima laimėti tiek prieš ASVEL, tiek prieš „Zenit“, bet čia yra ne tik trenerio Schillerio kaltė, sezono pradžioje visiškai nesužaidė kai kurie krepšininkai. Jie taip pat turi prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo Marčiulionis.

Nuotr. Fotodiena.lt/E.Blaževičius

Tik atleidus Schillerį, klubas toje pačioje komunikacinėje žinutėje pristatė ir naująjį trenerį – juo tapo Jure Zdovcas. Griežtas, visą Jugoslavijos krepšinio mokyklą praėjęs strategas, garsėjantis savo kieta gynyba ir trykštančiomis emocijomis, kurios kartais peržengia ribą.

Prieš tapdamas treneriu slovėnas turėjo velnišką krepšininko karjerą. Zdovcas devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje buvo Jugoslavijos žvaigždyno įžaidėjas ir skirstė kamuolius tokioms legendoms kaip Draženas Petrovičius, Vlade Divacas, Dino Radja, Predragas Danilovičius ar Žarko Paspaljis.

Per karjerą Zdovcas yra tapęs Eurolygos, Europos ir pasaulio čempionu, o jo atstovaujama Jugoslavija ne kartą akis į akį susigrūmė su Sovietų Sąjungos komanda, kurią į priekį vedė lietuviai – Arvydas Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis ir Chomičius.

Vienas rimčiausių testų prieš Zdovcą ir jugoslavus lietuvių laukė 1988-ųjų Seulo olimpiados finale. Marčiulionis surinko 20 taškų, sovietai dominavo ir net keturi lietuviai tapo olimpiniais čempionais.

Kovas prieš Zdovcą ir Jugoslaviją Marčiulionis prisimena iki šiol.

„Jis nebuvo pirmasis smuikas tose komandose. Už Zdovcą buvo ryškesnių žaidėjų – žvaigždžių. Zdovcas buvo kibus žaidėjas, puikiai išnaudodavo savo gautas minutes. Prieš jį žaisti nebuvo malonu. Jis labiau buvo gynybinio plano krepšininkas, neleisdavo priimti kamuolio. Kai gaudavo žalią šviesą, Zdovcas vesdavo ir puolimą – turėjo gerą vidutinį metimą, buvo protingas įžaidėjas, gerai sustatydavo komandą, buvo lyg treneris aikštelėje“, – dėstė Marčiulionis.

Kitas olimpinis čempionas Chomičius išskyrė Zdovco gebėjimą pamatyti laisvus komandos draugus.

„Zdovcas labai gerai matė aikštelę, galėjo diriguoti. Jo vizitinė kortelė buvo aikštelės matymas. Laiku pamatyti, kada atlikti perdavimą, visuomet buvo vienas svarbiausių dalykų krepšinyje. Jeigu paduosi perdavimą sekundės dalimi per vėlai, jis taps beverčiu. Zdovcas paduodavo kamuolį tada, kada reikėdavo.

Aikštelę jis matė pavydėtinai gerai. Treneriai norėdavo jo savo komandose, nes Zdovcas sustatydavo visus į vietas ir turėjo kovotojo charakterį. O tokie žmonės labai gerai lipdo kolektyvą ir atranda bendraminčių, kurie tuo seka. Kaip panašius sutelkėjų pavyzdžius galime prisiimti Sabą ir Šarūną Jasikevičių“, – dėstė Chomičius.

Nuotr. BNS

2003-aisiais, baigęs krepšininko karjerą, Zdovcas pasuko treniravimo keliu. Kaip strategas Zdovcas kalnų nėra nuvertęs. Prie jo CV nėra prisegtų įspūdingų titulų, galima įžvelgti tendenciją dažnai keisti komandas, o Eurolygoje Jure darbavosi tris sezonus, kuomet prieš gerą dešimtmetį stovėjo prie Liublianos „Olimpija“ vairo (2008-2011 m.).

Nepaisant to, Zdovco treniruotą Sankt Peterburgo „Spartak“ klubą iš arti matęs Kurtinaitis mano, kad slovėno savybės gali pastatyti „Žalgirį“ į tinkamas vėžes.

„Aš ir Zdovcas esame senosios mokyklos treneriai, užauginti griežtai, todėl dabar jis „Žalgiryje“ gali įnešti disciplinos, kad visi žaidėjai aiškiai žinotų savo vietas ir aikštelėje nebūtų chaoso. Jeigu tu su tokia vidutinio pajėgumo komanda būsi tolerantiškas, tai ir užbaigsi sezoną tryliktoje vietoje.

Tokias komandas į pergales reikia atvesti per discipliną ir darbą. Kitaip nieko nepadarysi. Pažiūrėkite į serbų komandas, kurios neturi labai daug pinigų, bet jos viską pasiekia per kruviną darbą. Aš matau, kaip jie dirba, kai „Crvena Zvezda“ žaidė su „Žalgiriu“. Kokia gera yra jų gynyba. Pasakykite man, kaip mes, Sovietų Sąjungoje gaudami po 150 rublių, Seulo olimpiados pusfinalyje sugebėjome apžaisti amerikiečius su Davidu Robinsonu, kurių 10 iš 12 vėliau pateko į NBA? Mes juos nugalėjome vien dėl to, kad buvome disciplinuoti. Čia yra potencialas sporte“, – senus laikus prisiminė Kurtis.

Chomičius įžvelgė kelis lietuviškus variantus, kuriuos, anot jo, galėjo pasirinkti Paulius Motiejūnas. Tarp jų – ir pats Kurtinaitis, kuris nuo praėjusio sausio yra be darbo. Būtent tada jis paliko tragišką sezoną išgyvenusį Maskvos srities „Chimki“.

„Yra lietuvių, kurie propaguoja panašu krepšinį, kaip ir Zdovcas. Mano akimis, „Žalgirio“ treneriu laisvai galėjo tapti Kęstutis Kemzūra, kuris turi nemažai Eurolygos patirties ir yra dirbęs Pirėjo „Olympiakos“ vyr. treneriu. Taip pat ir Kurtinaitis, kuris tiek metų praleido „Chimki“ komandoje. Tas pats Dainius Adomaitis yra puikus treneris. O Zdovcas dabar nepažįsta visų žaidėjų, nors tie lietuviai treneriai, kuriuos aš įvardijau, beveik kiekvieną pažįsta kaip nuluptą“, – dėstė legendinis žalgirietis.

Praėjusi savaitė Zdovcui ir „Žalgiriui“ ko gero, buvo sunkiausia per pastaruosius kelerius metus. Pirmadienį į Kauną atvykęs strategas buvo iškart įmestas į ugnį. Beveik nepažinodamas savo žaidėjų ir derinių, neturėdamas laiko įvesti savo idėjų, Zdovcas pasitiko dvigubą Eurolygos savaitę. Neblogas krikštas, tiesa?

Vadovaujami naujo trenerio, kauniečiai Eurolygoje patyrė du pralaimėjimus paeiliui. Išvykose nusileista Belgrado „Crvena Zvezda“ (61:73) ir Pirėjo „Olympiakos“ (68:83) klubams. Visgi sekmadienį Zdovcui pavyko įkvėpti šiek tiek šviežio oro – Lietuvos krepšinio lygoje sutriuškinti „Šiauliai-7bet“ (97:64).

Nuotr. zalgiris.lt

Nors Zdovcas turėjo labai mažai laiko įnešti naujovių, Kurtinaitis jau spėjo įžvelgti „Žalgirio“ pasikeitimų su naujuoju treneriu.

„Neabejotinai atsirado energijos. Aišku, jos neužteko 40 minučių, bet kodėl jos neužtenka, aš nežinau. Pasakysiu taip, tu gali būti greičiausias pasaulio bėgikas, bet kai reikės priimti sprendimus, o tu jų neturėsi, tapsi lėčiausiu, nes nežinai, ką darai. Tada jau atsiranda problemų. Komanda nėra iš jauniausių, bet energetine prasme jie juda normaliai, ir ginasi gana gerai. Man patiko „Žalgirio“ gynyba praėjusios savaitės rungtynėse. Aišku, nemanau, kad tik atėjęs Zdovcas per vieną dieną pakeitė gynybą, patys žaidėjai turi potencialo.

Dažniausiai, kuomet ateina naujas treneris, staiga pasikeičia žaidėjų energija, susikaupimas. Dėl ir to keičia trenerius viduryje sezono, nes norima iššaukti tą teigiamą impulsą. „Žalgiryje“ tas impulsas kaip ir yra, bet viena yra žaisti krepšinį, kita yra laimėti. Šiuo metu „Žalgiris“ potencialiai negali laimėti rungtynių. Jie gali kautis, žaisti iki galo, bet laimėti negali. Patirties Zdovcas turi užtektinai, tačiau jis pats atvirai pasakė, kad dar nelabai žino komandos derinių, braižo. Bet tai yra normalu“, – dėstė olimpinis čempionas.

Į gelbėtojo poziciją, kuomet reikėjo treniruoti ne savo rinktą komandą, nerandančią kelio į pergales, ne kartą buvo pastatytas ir pats Kurtinaitis. Vienas iš įsimintiniausių pavyzdžių – 2008-2009 m. sezonas, kuomet jo pradžioje Antaną Sireiką atleidęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ į šiauliečio vietą pastatė Kurtį.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai tapo nuostabiu gelbėjimosi planu – Kurtis atvedė sostinės klubą į 4 titulus, o pats svarbiausias iš jų buvo laimėta Europos taurė, atvėrusi „Lietuvos rytui“ kelią į Eurolygą.

Kurtinaitis davė Zdovcui patarimą, ką reikia daryti tokiais atvejais.

„Na, man pavyko. Su „Lietuvos rytu“ laimėjau Europos taurę, kuomet pakeičiau Antaną Sireiką. Tuomet klube kažkas nesidėliojo, bet aš sugebėjau sustatyti visus į pozicijas. Taip pat, kuomet pakeičiau Scariolo, su „Chimki“ pavyko laimėti Vieningąją lygą. Tu ateini, randi palikimą, ir kažkaip dirbi. Negalėčiau konkrečiai pasakyti, ką reikia daryti. Ateičiau į vietą ir žiūrėčiau, kur yra stipriosios žaidėjo pusės, kur yra silpnosios. Buvome susitikę su vienu žalgiriečiu ir kalbėjome, kad aš nematau Ulanovo žaidžiant pikenrolo.

Tai nėra jo stiprioji pusė ir jis nėra nei geras pasuotojas, nei geras metikas, kuris galėtų po driblingo atakuoti krepšį. Tu, kaip treneris, turi įsivertinti, ką žaidėjas gali, ko negali. Šaras mokėdavo išnaudoti jo savybes. Aišku, tai nėra paprasta. Aš esu įsitikinęs, kad Zdovcas kol kas dar gerai nežino, kokios yra „Žalgirio“ stipriosios, silpnosios pusės. Jam reikia laiko. Pamenu, kad mes vargdavome su jo treniruojamu „Spartak“ klubu. Laimėjome, bet ruoštis reikėjo itin rimtai. Jis turi savo variacijų, nes kitu atveju nebūtų žaidęs už tuometinį Jugoslavijos žvaigždyną“, – teigė specialistas.

Nuotr. Photo by Luca Sgamellotti/Euroleague Basketball via Getty Images

Temai nukrypus apie neišpildytą „Žalgirio“ potencialą, Kurtinaičio ir Marčiulionio lūpose pasigirdo Emmanuelio Mudiay pavardė. Prieš atvykdamas į Kauną amerikietis turėjo įsimintiną karjerą NBA ir kuomet BasketNews pirmieji paskelbė, jog 2015-ųjų NBA naujokų biržos 5-asis šaukimas žais „Žalgiryje“, tiek Schilleris, tiek daugelis Lietuvos krepšinio ekspertų pradėjo projektuoti Mudiay kaip kertinį žaidėją, vesiantį klubą į pergales.

Nuo sezono Eurolygoje pradžios praėjus beveik mėnesiui, gynėjas labiau nuvilia nei teikia vilties. Mudiay vis dar sunku prisitaikyti prie europietiško krepšinio, amerikietis vėluoja ties sprendimų priėmimu, ypač perduodant kamuolius, o taip pat nekrenta ir jo vizitine kortele tapę metimai iš vidutinio nuotolio – dvitaškius Eurolygoje Mudiay realizuoja vos 39 proc. taiklumu.

„Jis turi potencialo ir yra geras žaidėjas, tik nelabai supranta, kas yra ta Eurolyga ir kad čia nėra NBA krepšinis, – dėstė Kurtinaitis. – Čia nėra tiek erdvės, žaidimo braižas kardinaliai skiriasi ir kol kas jis to nelabai įsikerta. Visiems iš NBA atėjusiems amerikiečiams pirmaisiais metais Europoje yra sunku įeiti į tą mūsų krepšinį. Visgi manau, kad Mudiay yra geras žaidėjas ir dar turėtų patempti „Žalgirio“ komandą.“

Marčiulionis įvardijo, jog didžiausia kauniečių spraga – įžaidėjo pozicija.

„Nematyti to pirmo įžaidėjo. Aš įsivaizduoju, kad turi būti pirmas įžaidėjas – jis turi būti lyderis, neturi bijoti imtis iniciatyvos, žaisti vienas prieš vieną, sukurti situacijas kitiems. Mantas išėjęs savo vaidmenį puikiai atlieka, tik tiek, kad jis yra epizodinis žaidėjas. Mudiay kol kas nėra ir tai yra problema“, – pasakojo legendinis Lietuvos krepšininkas.

Nuotr. zalgiris.lt

Ar „Žalgiris“ vis dar gali išgelbėti sezoną Eurolygoje? Kurtinaitis mano, jog viskas yra įmanoma, tačiau vėl pasikartojo – tokias komandas, kaip „Žalgiris“, reikia treniruoti disciplinuotai.

„Viskas labai priklausys nuo sėkmės. Svarbiausia, kad „Žalgirio“ daugiau nekamuotų traumos ir kad traumas gautų priešininkai. Šis faktorius yra labai svarbus, nes aš pamenu, kaip praėjusio sezono pradžioje sirgo 7 mano žaidėjai ir vėliau niekas nebesigavo. Dabar „Žalgiris“ žaidžia neblogai, energija nebloga. Kol kas jie neišlaiko energijos visas 40 minučių, nes paprasčiausiai netiki savimi. Jeigu dabar pavyktų iškovoti vieną, kitą pergalę, ateitų ir tas pasitikėjimas. Galbūt per didelis spaudimas dabar yra ir iš spaudos, nes kiekvieną dieną dabar skaitau tuos pačius dalykus.

Žaidėjai irgi viską skaito, jaučia tą spaudimą. Aišku, jis kažkiek yra gerai, nes padidėja atsakomybė. Aišku, nerašyti jūs negalite, o jie turi laimėti. Jeigu žaidėjai paklus Zdovco disciplinai ir pasitikės treneriu, viskas bus gerai, bet jei vaikščios iškėlę galvas ir nesupras, kad atėjo visai kitas treneris, rezultato paprasčiausiai nebus. Laikas atprasti nuo tos ramybės, perdėto pozityvo ir sugrįžti į senąsias vėžes, į kurias „Žalgirį“ buvo įstatęs Šaras. Neturime begalinio biudžeto ir negalime tikėtis, kad viską laimėsime talentu, nes jo tiesiog tiek nėra. Reikia tvarkos ir tik griežta ranka gali išgelbėti „Žalgirio“ sezoną. Tikiuosi, kad su Zdovcu ji atsiras“, – užbaigė Kurtis.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (1)
Anonimas
O Zdovcas aiskino priesingai, kad keicia treniravimo stiliu, nes senasis nebetinkia siuolaikiniams skystablaudziams krepsininkams, kurie apsiverkia kai juos griezciau uzmustruoji.
2021-10-22
-3
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.

Šį sezoną pelnomi taškai

42%
68,4
Pelno taškų: 68,4
Taiklumas: 41,9%
Vieta lygoje: 17
Geriausias pasiekimas: 76
Blogiausias pasiekimas: 61
Daugiausia pelno: Janis Strelnieks