Kauno „Žalgirio“ direktoriui Pauliui Motiejūnui šio sezono pradžioje jau teko priimti ne vieną sunkų sprendimą.
Kauno Žalgiris / Tvarkaraštis
Kauno Žalgiris
Berlyno ALBA
Madrido Real
Atėnų PanathinaikosKomanda atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Martinu Schilleriu, o jo vietą užėmė patyręs slovėnas Jure Zdovcas. Be to, už darbą buvo padėkota amerikiečių gynėjui Emmanueliui Mudiay, o sustiprinti žaliai baltų gretų pakviesti du naujokai – Zoranas Dragičius ir Tai Websteris.
Pirmosios pergalės Eurolygoje dar ieškantys žalgiriečiai, anot Motiejūno, kol kas nerodo savo žaidimo. „Žalgiris Insider“ laidoje Motiejūnas papasakojo apie sezono pradžios problemas bei atsakė į prenumeratorių klausimus.
„Yra dvi pusės, kurias supranta ir žaidėjai, ir treneriai. Iš vadybinės pusės yra padaryta maksimaliai gera situacija tiek žaidėjams, tiek treneriams – kas susiję su atlyginimais, keliones užsakomaisiais reisais, treniruočių sąlygas. Mes visąlaik tą turėjome, – kalbėjo „Žalgirio“ vadovas. – Kitas dalykas – žaidimas. Mes visi atsakingi už tą rezultatą, nebėgame nuo atsakomybės ir ją prisiimame. Tas dialogas tiek su žaidėjais – visais kartu ir atskirai, tiek su treneriais – lygiai taip pat, vyksta ir žiūrime, kur kiekvienas galime prisidėti, kad situacija gerėtų.“
Po aštuonių iš eilės pralaimėjimų Eurolygoje bei nesėkmės vietiniame fronte dvikovoje su Vilniaus „Ryto“ ekipa Motiejūnas tvirtino, kad buvo objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai į komandą įsiliejęs specialistas Zdovcas dar nesuspėjo tinkamai sustyguoti komandos žaidimo.
„Pradžioje visai nebuvo treniruočių, nes buvo rungtynės po rungtynių. Kitas dalykas, jis ateina į visiškai naują sistemą. Nenoriu sakyti, kad tai pasiteisinimai, bet tai yra realios priežastys, kodėl jam yra sunku. Jis nepažįsta tų žaidėjų, bet dabar sakyčiau, kad ir patys žaidėjai savęs nepažįsta.
Kai pamatai tuos pabalusius veidus, kaip jie žaidžia, aš tikiu, kad kiekvienas iš jų yra geresnis nei atrodo dabar. Reikia pažinti žaidėjus, kokie yra dabar, bei atrasti savybes, kad jų žaidimas būtų pagerintas, kad jie būtų tokie, kokie gali būti. Aišku, kad naujojo trenerio atėjimas nėra toks, kokio visi norėtume. Bet tam yra visos priežastys ir tikimės, kad situacija gėrės“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.
Pasipildę dviem naujokais, „Žalgiris“ toliau tęsia aukštaūgio paieškas.
„Daug diskusijų sukėlė Emmanuelio pakeitimas kitais dviem žaidėjais. Bet finansiškai beveik visiškai nenukentėjome. Atsisveikinę su Mudiay, atlikusius pinigus išleidome būtent 2 naujokams. Dėl to sprendimas buvo daug lengviau priimamas, kad sustiprintume 1-2 pozicijos grandį. Su 4-os pozicijos žaidėjo pasirinkimu kruopščiai renkamės, galvodami apie ilgalaikę strategiją, gal kitus metus. Kad žaidėjas nebūtų tik skylės užkamšymas tik šiam sezonui. Bet kas dabar atėjęs nepakeis visos komandos veido. Ne vien toje pozicijoje yra problemos“, – aiškino Motiejūnas.
Pokalbiui pasisukus apie komandos viziją ir ateitį Motiejūnas pripažino, kad daugybė žaibiškų sprendimų kardinaliai nepakeistų komandos žaidimo ir rezultatų, todėl klubas akcentuoja bandymą judėti į priekį su dabartine sudėtimi.
„Netikime tais greitais sprendimais, kai pamoji lazdele ir viskas staiga kitaip. Dabar svarbiausia atgaivinti šituos žaidėjus, kuriuos turime. Ypač tuos, su kuriais turime ilgalaikes sutartis. Turime bandyti žiūrėti, ar ant jų kitą sezoną galime statyti sudėtį. Tuo pačiu metu žiūrėti į Zorano ir Websterio atvejį, kaip jie įsilieja, ar jie gali būti komandos lyderiais kitą sezoną“, – teigė „Žalgirio“ direktorius.
Pauliaus Motiejūno atsakymai „Žalgirio“ tinklalaidėje:
– Pauliau, kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate?
– Tarp liūdesio ir piktumo, bet kartu ir darbinės nuotaikos. Rezultatas mūsų netenkina, čia faktas, o dabar reikia ieškoti išeičių, kaip gerinti žaidimą.
– Esate tas žmogus, kuris turi patirties tvarkantis su krizėmis komandoje, buvo ir finansinių problemų. Kiek iššūkių kelia sezono startas?
– Iššūkių yra daug, nes, kaip ir visi matome, nei puolimo, nei gynybos. Komanda kol kas yra be veido, nerandame, kuria linkme reikia judėti ir kaip atstatyti moralę bei žalgirietišką charakterį. Tai yra didžiausias iššūkis. Nesimato vienos ar kitos detalės pakeitimo, jog su ja išeitume iš šios situacijos.
– Kiek šioje situacijoje apskritai ir ieškant žaidėjų jums gelbėja jūsų pavaduotojas Francois Lamy?
– Aš suprantu, kad labai norisi rasti vieną, jog tas yra atsakingas. Vadovas visada yra atsakingas, aš visada taip sakiau ir sakysiu. Jeigu kažkas yra negerai, galiausiai atsakomybė yra to, kuris dėjo parašą. Francois yra mano atrinktas. Po sutartimis su žaidėjais aš dėjau parašą, nesvarbu, kad dirbome kaip komanda. Mes vasarą vadovavomės kaip ir anksčiau – yra treneris, kuris taria galutinį žodį, kuris žaidėjas jam yra svarbiausias. Jis pasako, kurio nori, o mes padarome viską, kad tas žaidėjas būtų komandoje. Ar Francois dalyvavo šiame procese – taip, ar jo žodis buvo paskutinis – ne.
– Ar su Tai Websterio ir Zorano Dragičiaus įsigijimu bandote žiūrėti ir į ateitį?
– Šiuo klausimu yra dvi temos. Viena – sezonas tik prasidėjo. Jie prisijungė, kai buvo šeši pralaimėjimai iš eilės. Tikiesi greitai pakeisti tą vaizdą, ypač kalbant apie pirmą poziciją. Bet kartu žinome, kad jie ateina nesportavę su komanda, todėl jiems reikia laiko įsivažiuoti. Nebuvo tokio impulso, koks jis galėjo būti ir galbūt tokio, kokio slapta tikėjomės. Bet nėra taip, kad mes visas pajėgas metame tam, kad gelbėtume tik šį sezoną. Tiek Tai, tiek Zorano atveju kontraktuose yra numatyta, jog galime žiūrėti ir į kitą sezoną, bet pagrinde, kaip ir rašėme, tai yra šio sezono kontraktai.
Zoranas yra žaidėjas su patirtimi. Kai komanda dega ir prastai žaidžia, visada yra gerai pritraukti tokį žaidėją, ypač už tokią vertę. Jis atneš ramybės ir patirties. Websteris yra šiek tiek žaidęs Europoje, jis Europoje galbūt labai tiktų. Su juo kalba yra apie tai, ar jis gali užsikabinti, ar jis gali pritapti Eurolygoje, Lietuvoje. Tai yra galvojimas apie ilgalaikę strategiją.
– Kodėl su Martinu Schilleriu nebuvo išsiskirta vasarą ir ar sprendimas su juo išsiskirti jau yra pasiteisinęs?
– Tas sprendimas tikrai buvo pribrendęs, nebuvo jokių dvejonių. Kodėl ne vasarą? Nenoriu viešai skalbti skalbinių ir aiškintis, bet tu matai, kad treneris dirba, jo visa komanda dirba. Mūsų užduotis yra duoti visus įrankius. Ir kai visi įrankiai buvo jų rankose, prasideda sezonas ir tu matai, ar tai, ką jie padarė, duoda vaisių. Pasimatė, kad neduoda. Vasarą ant popieriaus surenki komandą ir ji atrodo gera, mes visi džiaugėmės. Kai surenki visus žaidėjus aikštėje ir pradedi juos minkyti, tada pamatai, ar mes eisime toliau. Vasarą viskas vyksta pagal planą.
– Ar „Žalgiris“ turi finansinių įsipareigojimų su Schilleriu?
– Taip, yra. Tiek žaidėjų, tiek trenerių kontraktai yra garantuoti. Su kiekvienu yra atskiros derybos. Su Martinu derybos dar nėra baigtos.
– Kaip galėtumėte paaiškinti sprendimą su Tyleriu Cavanaugh pasirašyti sutartį pagal formulę 2+1?
– Mes visada žiūrime į ilgalaikę strategiją, visada kontraktai būdavo 1+1 arba 2+1, tikintis, kad žaidėjas čia paaugs, atsiskleis. Mes tai išlaikėme, tik kartais pataikai ir gaunasi taip, kaip planavai, o kartais nesigauna. Tyleris dar turi laiko įrodyti, kad jis gali kilti ir tobulėti. Mes visi pamirštame Brandono Davieso pirmuosius metus ir ypač – pirmuosius mėnesius, to pačio Pangoso, Micičiaus.
– Kodėl nesirenkami Lietuvos treneriai – Dainius Adomaitis ir Rimas Kurtinaitis?
– Kalbamės, žiūrime, kas yra tinkamiausias variantas. Norime lietuvio, bet vien tai, kad esi lietuvis, negarantuoja vietos „Žalgiryje“. Vien dėl to.
– Ar „Žalgirio“ trenerių štabas, žmonės, kurie buvo dar iki Zdovco prisijungimo, atitinka Eurolygos lygį?
– Nenoriu skaldyti visų atskirai. Faktas, kad dabartinis darbas, kai nėra pergalių, negali tenkinti. Sėdime, kalbame su treneriais, su visais kartu, kad kažką reikia daryti, keisti. Jie veda treniruotes. Mes su Francois neisime vesti treniruočių. Kai yra 0-8, faktas, kad netenkina.
– Ar iš komandos pasitraukus skautui Algimantui Bružui, ekipoje nebeliko žmogaus, atsakingo už kitų žaidėjų stebėjimą sezono metu?
– Stebime intensyviai, tai daro Francois, jis kaupia duomenų bazę ir ruošiamės kitam sezonui.
– Kokias didžiausias savo klaidas įžvelgiate iš šios vasaros ir ką darytumėte kitaip?
– Čia gaunasi viešas marškinių skalbimas. Pralaimėjus matosi, kur nepaėjo. Labai norėčiau žinoti, kur galime suklysti, bet klaidos kaina yra labai didelė. Trenerio, kuris nepateisina vilčių, klaidos kaina yra labai didelė. Mes net su Francois daug diskutuojame, ar reikia treneriui leistis rinktis žaidėjus, ar tai turi būti mūsų dviejų sprendimas, o trenerį tik pasamdai komandai valdyti. Diskutuojame, nežinome. Krepšinyje nėra vienos formulės, kurią darysi ir važiuosi. Mūsų atveju ta pati formulė veikdavo, o šiemet ji nesuveikė.
– Jūs esate klubo savininkas, taip pat klubo galva, esate atsakingas už visus sprendimus. Ar vienam žmogui tenka ne per daug galios?
– Išėjus Robertui ir Bružui, atėjo Francois. Visą jaunimo komandą prižiūri Gediminas Navickas. Atmetus savininko ar akcininko klausimus, esu vienas vadovų, o struktūroje jų turime ne vieną. Yra padėjėjai, su kuriais analizuojame ir bandome rasti sprendimus.
– Ar renkantis naujus žaidėjus vis dar svarbiausia, kad būtų geras žmogus, ar vienas kitas blogiukas dabar nepamaišytų?
– Tas blogiukas – ką reiškia? Kai mes sakome, kad norime gero žmogaus, tai reiškia, kad jis dirbtų, būtų pasiruošęs kiekvienai treniruotei. Pagal mus, blogiukas yra tas, kuris ateina ir sako, kad man kažkas skauda, aš nenoriu, pasisaugo, kai kitas žaidėjas geria vaistus nuo skausmo ir varo. Mes norime geriečio, kad visi ateitų ir dirbtų maksimaliai, o ne taupytųsi.
– Ar neatrodo, kad po Šarūno Jasikevičiaus eros „Žalgiryje“, visi įvykdyti sprendimai klubą sugrąžino į senuosius laikus, kai ekipa neturėjo nei vizijos, nei stuburo komplektuojant komandą?
– Aš vis galvoju, kad Šaro pagirios dar jaučiasi. Kalbant apie Schillerį, matėme, kad Šaro muštruota komanda puikiai vadovavo ir prie Schillerio. O dabar, kai reikia ugdyti kovos, atsidavimo ir viso krepšinio supratimo savybes, tai jau yra sunku. Tikrai matosi, kad yra Šaro išėjimo išdava. Visiems sakau, kad pakeisti Šarą yra neįmanoma. Yra 2-3 treneriai, kurie tai gali daryti. Ar mes tokį rasime? Ne. Mes Šaro neradome pike, jis pradėjo su mumis augti. Mes ieškome kito trenerio, su kuriuo galime pradėti augti. Su Schilleriu atrodė, kad tai važiuoja, bet šiemet pamatėme, jog nevažiuoja. Kalbant apie komandos viziją – taip, situacija yra panaši į buvusią anksčiau, kai sugriuvome ir viskas, atstatyti nėra lengva.
– Vienas iš įvardytų sezono tikslų buvo patekimas į Eurolygos ketvirtfinalį. Ar vis dar apie jį galvojate?
– Ir komandai tai pasakiau, ir treneriams. Pagal tai, kad dabar atrodome – nerealu visiškai. Mes dabar turime, kaip mėgstu sakyti, nusinulinti, arba, kaip Šaras sakydavo – nusileisti iki parketo ir pradėti graužti. Svarbiausia yra grįžti prie pagrindo, kad į kiekvienas rungtynes einame kautis ir atiduoti viską, kad jas laimėtume. Kiek aš paskelbdavau, kad tikslas yra aiškus, tiek sulūždavome. Kai sakydavome, kad tikslas yra laimėti kitas rungtynes, tuomet viskas važiuodavo pagal planą. Pamoka ateičiai.
– Kokia situacija yra su „Žalgirio“ jaunimu? Pastaraisiais metais iš jaunųjų žalgiriečių Eurolygos lygį atitiko tik Rokas Jokubaitis.
– Jaunimas laimėjo ketverias rungtynes iš eilės, todėl labai džiaugiamės. Kiek kalbu su Gediminu, yra surinktas puikus trenerių štabas. Tikrai yra daug perspektyvių vaikinų. Koją kiša traumos – Stenionis ir Rubštavičius patyrė traumas. Tai yra tie žaidėjai, kurie mums šioje situacijoje būtų labai padėję. Dėl to turime žiūrėti į išorę, kad pasipildytume. Su jaunimu daug dirbame, mokyklos direktorius važiuos į Madridą pasižiūrėti, kaip jie dirba. Nuolat investuojame į tai, nepamiršome savo pagrindo.
– Ar bus pokyčių trenerių štabe?
– Laikas parodys. Tikime tais, kurie yra, o jeigu nebetikime, imamės veiksmų ir keičiame.
– Kodėl neieškote įžaidėjo, kuris valdytų komandą, būtų aikštės generolas? Ar komanda ieško aukštaūgio?
– Rinka – ne parduotuvė, jog ateini, matai, kad yra centrai po 200 ir tu rinkis iš dešimties. Vieni yra su kontraktais NBA ir G lygoje, kiti – Europoje. Dar žaidėjų atleidimo banga neįsivažiavo. Eurolygoje registruoti naujoką iš kitos Eurolygos komandos galima tik po pirmojo rato, po septyniolikos rungtynių. Dabar yra sužaistos 8. Ta pasirinkimo galimybė yra labai mažai. Imti tam, kad imti – mes to nedarysime.
Įžaidėjų nori visi klubai, visiems jų reikia. CSKA ilgai laukė, galvojo, kad galbūt pasirašys sutartį su Kevinu Pangosu, bet jis išėjo į NBA. Lygiai taip pat ir kitos komandos to laukia. Tuomet ateiname mes su savo mažu biudžetu ir sakyti, kad mes paimsime aikštės generolą – nelogiška. Mes jo neįpirksime. Mums reikia ieškoti tokio, kuris galėtų paaugti. Mes tai darėme su Mudiay. Atrodė, kad yra didelė rizika, bei ir galimas didelis atpildas. Rizika nepasiteisino.
– Kodėl komandoje vis dar nėra Tomo Dimšos? Ar jis gali būti komandoje kitą sezoną?
– Kitame, manau, kad tikrai gali būti. Dabar jis yra paskolintas ir nėra sąlygų, kad bet kada gali susigrąžinti.
– Ar yra galimybių, kad jau šį sezoną bandysite nutraukti sutartis su tam tikrais žaidėjais?
– Ateities nenoriu nuspėti ir apie tai diskutuoti. Visi turi prisiimti atsakomybę. Tik tie, kurie sėdi rūbinėje, gali iš to išbristi. Niekas iš išorės neateis ir nepadės. Tikiu, kad žaidėjai yra geresni nei dabar. Turime sugrąžinti žaidimo ritmą ir pasitikėjimą.
– Kokios buvo išsiskyrimo su Mudiay priežastys?
– Su Mudiay, kaip aš jam pačiam sakiau, yra daug niuansų, kurie susidėjo į šį sprendimą. Vienas iš jų – jis labai vėlai atvažiavo į komandą, tada, kai jau pasiruošimas sezonui buvo prasidėjęs. Kitas žingsnis – trenerio pasikeitimas. Trečias dalykas – ta trauma, dėl kurios Turkijoje jis nežaidė. O pagrindinė priežastis – mums reikėjo, kad jis būtų generolas, kad laikytų visą komandą. Tai yra žiauriai didelis spaudimas pačiam žaidėjui. Ne visi tą spaudimą gali pakelti. Visi tie žaidėjai, kuriuos mes anksčiau atsivežėme, jie pirmuosius metus to nesugebėdavo padaryti, o dabar, kai komanda yra dugne, tu atsisuki į žmogų, kuriam galbūt reikia metų laiko, ir sakai, kad dabar reikia rezultato. Visa tai sudėjus matai, kad ir mes jį laužome, ir patys negauname to, ko norime. Ypač, kai pavyko taip finansiškai susitarti, sakome sėkmės tau, ačiū, mes ieškome kitų išeičių.
– Kodėl komplektuojant nebuvo atsižvelgta į gynybą?
– Atrodo, kad į viską buvo atsižvelgta. Diskusijose buvo atsižvelgta. Tu klausi, tau atsako. Vadinasi, atsižvelgta. Nepradėsime klausinėti apie tai, kaip tu ginsiesi, kokią gynybos sistemą naudosi.
– Kiek dar reikės laukti, kol Edgaras Ulanovas pradės žaisti? Ar jo privalumus moka išnaudoti tik Šaras?
– Nemanau, kad tik Šaras. Ir čia tikrai nėra tas Edgaras. Mes visi puikiai tai žinome, tai ne tas Edgaras, kurį mes rašėmės ir kokį vaidmenį jam matėme. Tas Edgaras, kurį mes pažįstame, pasitiki savimi, diktuoja tempą gynyboje, puolime nebijo imtis iniciatyvos. Dabartinis Edgaras neatranda savo stiprybių, neturi pasitikėjimo savimi. Lauksime, kiek reikės. Čia yra mūsų Edgaras Ulanovas. Čia ne „Kosminis krepšinis“, jog atėjo, atėmė talentą ir tu nebemoki žaisti. Čia yra dalykai, kurie yra galvoje, ir juos reikia išspręsti. Tai geriausiai išsisprendžia dirbant, tobulėjant, po truputį didinant atkarpas, kai žaidžiame gerai.
– Ar su Zdovcu komandos žaidime matomas progresas?
– Manau, kad pradžioje buvo, o dabar pralaimėjimų liūne ir nepasitikėjime šiek tiek užstrigome. Tikiu šiuo treneriu. Reikia laiko ir treniruočių.
– Ar jums nekliūna Zdovco apatiškumas, kai buvo tikėtasi daugiau griežtumo ir emocijų?
– Netrūksta, tikrai diskutuojame. Ant ko rėkti ir dėl ko rėkti, kai tu dar nepažįsti žmonių? Mums nereikia isterinio rėkimo. Rėkimas ar baudimas turi būti kryptingas. Tas šou, kai kiti aprėkia žaidėją dėl šou, o žaidėjas net nesupranta, už ką... Mums tokio trenerio nereikia.
– Ką komandoje veikia su Schilleriu atvykę asistentai, ar jie vis dar yra naudingi?
– Jie yra čia, nes daro tai, ką turi daryti asistentai. Ruošti komandą rungtynėms, atlikti skautingą, treniruoti žaidėjus, padėti vyr. treneriui. Ar tas veikia – reikia laiko. Jie yra čia, nes dalyvavo renkant komandą, jie gerai žino šiuos žaidėjus. Jie turi rasti komunikaciją su vyr. treneriu.
– Ar negalvojate susigrąžinti Evaldą Beržininkaitį?
– Ne, jis dirba Jonavos klube. Kaip susigrąžinimas gali atrodyti?
– Ar atsiradus Eurolygos lygio lietuvių stygiui, neplanuojate kitą sezoną kviestis daugiau legionierių?
– Labai nenoriu to. Mes su Francois kalbame apie galimybę turėti 7 legionierius, bet ne. Aš už lietuvius, mes turime duoti šansą saviems, turime juos augintis. Suprantu, kad Paulius išeina, yra mažai jaunų ir galinčių žaisti Eurolygoje, bet mes turime likti prie lietuviškos komandos. Liksime prie to paties – šeši legionieriai ir šeši lietuviai.
– Kitose komandose yra įdomių žaidėjų, tokių kaip Margiris Normantas, Arnas Butkevičius ar Ignas Sargiūnas. Kiek „Žalgiris“ stebi lietuvius, esančius kiek arčiau Eurolygos lygio?
– Faktas, kad stebime. Ignas yra mūsų auklėtinis. Kalbėjome, ar jį pasilikti pas save, ar palikti Prienuose, kur jam yra labai gera situacija. Jis gauna laisvę ir sezono pabaigoje pamatysime. Lapkričio mėnesį yra per anksti spręsti apie tai, kuris žaidėjas yra geras, o kuris blogas. Reikia sužaisti visą sezoną. Grįžtant prie paminėtų Butkevičiaus ir Normanto – man Ulanovas yra daug geresnis žaidėjas. Ne toks Ulanovas, koks yra dabar, bet apskritai žiūrint į tai, kad jis yra mūsų sistemos auklėtinis, kokios yra jo galimybės. Ir vasarą atrodė, ir dabar atrodo, kad jis yra geresnis už šiuos žaidėjus.
– Kuria kryptimi „Žalgiris“ linksta šiais metais – gelbėti šį sezoną, o galbūt koncentruotis į kitą?
– Faktas, kad galvojame apie ateitį. Gelbėti šį sezoną... Gali pakeisti šešis žaidėjus, atsivežti šešis naujus. Rinkoje to nėra, finansiškai nenorime rizikuoti. Netikime greitais sprendimais, jog pamosime lazdele ir viskas staiga bus kitaip. Dabar svarbiausia yra atgaivinti turimus žaidėjus, ypač tuos, su kuriais turime ilgalaikes sutartis. Žiūrėsime, ar ant jų galime statyti komandą kitiems metams, ar ne.
