Nuotr.: BasketNews/D.Repečka
Nuotr.: BasketNews/D.Repečka
Nuotr.: BasketNews/D.Repečka
Nuotr.: BasketNews/D.Repečka
Nuotr.: BasketNews/D.Repečka
Tai nebuvo gražu. Dievaži, tikrai ne. Čia buvo skausmo ir vargo, stūmimo ir traukimo, atodūsių ir nusivylimų, kvailų pražangų ir įstrigusių atakų.
Fotogalerija
Bet, kai likus žaisti 99 sekundes kiek daugiau nei 6000 „Žalgirio“ arenos žiūrovų užbangavo, – antrą kartą rungtynėse ir sezone – tapo aišku, kad pirmoji sezono pergalė yra už kampo.
Kauno „Žalgiriui“ to teko laukti ilgiau nei bet kada – pusantro mėnesio, dešimt rungtynių, pakeitus vyriausiąjį trenerį, atsisakius pagrindinio įžaidėjo, dėl traumų praradus du aukštaūgius, pasipildžius dviem žaidėjais ir laukiant dar vieno naujoko.
Ir net visa tai neatspindi, kiek stipriai per šį pusantro mėnesio keitėsi „Žalgiris“. Jis keitėsi taip, kaip komandos per tokį trumpą laiko tarpą tiesiog nesikeičia.
„Visur viskas apsivertė, – paaiškino Artūras Milaknis. – Nuo apšilimo pradžios, iki taktinių dalykų. Tiek gynybos sistema keitėsi, tiek puolimo visiškai keitėsi.“
Įsivaizduokite – keitėsi net apšilimo pradžia. „Žalgirio“ treneriu 2020 metų vasarą tapęs Martinas Schilleris įvedė tokią tvarką, kokios neturėdavo niekas Europoje: krepšininkai prieš mačą apšilinėti eidavo pagal savo pozicijas, aiškiai nustatytu laiku, su skirtingais treneriais, darydami tam tikrus pratimus ir išsimesdami į krepšį tik pagal nustatytą tvarką.
Tai buvo mažas absurdas „Žalgirio“ filosofijoje – rungtynėse neturėdami labai griežtų taisyklių puolime ar gynyboje, krepšininkai turėjo bene labiausiai struktūrizuotą apšilimą Eurolygoje.
| Rungtynių žaidėjas | |
|
EFF
23
|
| Edgaras Ulanovas | |
| Taškai | 11 |
| Taiklumas | 4-6 |
| Atkovoti kamuoliai | 6 |
| Rezultatyvūs perdavimai | 3 |
Spalio 8 dieną, vos po antrųjų Eurolygos rungtynių, paskelbę apie sprendimą skirtis su Martinu Schilleriu, „Žalgirio“ vadovai paspaudė restarto mygtuką, tačiau naujai pradžiai, naujoms idėjoms tiesiog nebuvo laiko.
Jure Zdovcas pateko į Eurolygos tvarkaraščio realybę, kai per pirmas tris darbo savaites „Žalgiriui“ teko sužaisti penkerias rungtynes, ketverias iš jų – išvykose, žaidžiant dvigubas savaites.
Ši sudėtinga atkarpa buvo vainikuota 34 taškų pralaimėjimu čempionams Stambule.
„Atrodo, buvau pamiršęs jausmą, kaip reikia laimėti. Keista ir smagu. Vienaip ar kitaip buvo visų žaidusių ir trenerių štabo pergalė“, – po to, kai „Žalgiris“ 76:69 pranoko Atėnų „Panathinaikos“, sakė Edgaras Ulanovas.
Jis bene geriausiai iliustravo „Žalgirio“ transformaciją per pirmas 10 sezono rungtynių. Per pirmuosius 9 Eurolygos susitikimus Ulanovas iš viso surinko vos 19 naudingumo balų, tris mačus baigė su minusiniais pasirodymais.
Pergalingame mače su „Panathinaikos“ Ule priminė apie save pelnydamas 11 taškų, atkovodamas 6 kamuolius, atlikdamas 3 rezultatyvius perdavimus ir būdamas naudingiausias komandoje – 23 balai.
„Visi signalai prasidėjo dar pasiruošimo sezonui stadijoje. Mano asmenine nuomone, gal į žaidimą, į komandą jis įėjo ne per tas duris. Gal jis žaidė ne savo žaidimą, – spaudos konferencijoje aiškino Milaknis. – Kalbėjome, kad jis turi grįžti į tą Edgarą, kuris atėjo į „Žalgirį“. Ir jis atėjo tikrai ne dėl tritaškių ar pikenrolo situacijų, o atėjo dėl juodo darbo: visada lipo ant lentos, visada būdavo patikimas gynyboje. Šiandien jis tą pademonstravo.“
Laikinai kapitono pareigas einantis Milaknis po pirmosios sezono pergalės labai atvirai kalbėjo apie komandos pasikeitimus. Norėdamas to ar ne, bet jis leido suprasti, kad su Schilleriu „Žalgiris“ šio sezono pradžioje buvo visiškai pametęs savo kelią.
„Viskas keitėsi – trenerio noras, išsidėstymas, kur atakuoti, kaip atakuoti, deriniai. Daugiau judėjimo, kamuolio judėjimo, ko, mano manymu, trūko pas ankstesnį trenerį. Kartais išeini, prabėgioji, ir per 4-5 minutes net nesudalyvauji niekur, net nepaimi to kamuolio, – kalbėjo Milaknis. – Viskas susidėjo ir atėjo visiškai kitoks treneris. Čia natūralu.
Nesakau, kad buvo bloga sistema, nes ji puikiai veikė prie vienų žaidėjų. Tiesiog gal prie kitų nesuveikė taip, kaip norėjo. Atėjo kitas treneris, bando įdiegti savo sistemą ir turime padaryti viską, jog ji puikiai veiktų.“
Antradienį „Žalgirio“ arenoje toli gražu ne viskas veikė. Trys pražangos prieš tritaškius metančius žaidėjus yra viena. Tris kartus iššvaistytos dviženklės persvaros yra kita. Nesugebėjimas uždaryti rungtynių, kai tam buvo bent kelios progos, yra trečia.
Tačiau pirma sezono pergalė, ko gero, ir negalėjo būti kitokia. Ji negalėjo būti tobula, nes šitas „Žalgiris“ nėra ir nebus tobulas. Jis tik išniro į vandens paviršių ir bando įkvėpti gryno oro.
„Tai buvo labai sunkus periodas mums. Pagaliau laimėjome. Didžiulėje įtampoje sulaikėme varžovus žemiau 70 taškų ir suteikėme sau šansą laimėti, – kalbėjo treneris Zdovcas. – Musės iš dramblio po šios pergalės nedarysiu – dirbsime toliau, tikėsime ir vėl kovosime dėl pergalių.“
Laimėjęs, „Žalgiris“ nutraukė blogiausią seriją sezono pradžioje ir tuo pačiu išvengė ilgiausios visų laikų klubo pralaimėjimų serijos. Prieš dvejus metus Šarūno Jasikevičiaus treniruojama komanda irgi buvo pralaimėjusi devynis kartus iš eilės.
Beieškodami pirmosios sezono pergalės ir dėl traumų netekę Joffrey Lauvergne’o bei Pauliaus Jankūno, kauniečiai buvo priversti perstumdyti žaidėjus per pozicijas ir tai kažkiek keičia komandos veidą.
Tyleris Cavanaugh antras rungtynes paeiliui atkarpomis žaidė vidurio puolėjo pozicijoje ir puolime tai tampa solidžiu ginklu – aukštaūgis į „Panathinaikos“ krepšį įskraidino du tritaškius.
Maloniai stebina ir praktiškai metus ant suolo prasėdėjęs Marekas Blaževičius, kuris vakar iki ilgosios pertraukos surinko 10 taškų ir nustebino dviem rezultatyviais perdavimais po krepšiu kertantiems komandos draugams. Nustebino ne tik žiūrovus, bet ir komandos draugus.
„Kiek treniruotėse tai mačiau, tai daugiausia pasibaigdavo klaidomis“, – juokėsi Ulanovas.
„Žalgiris“ pirmąją sezono pergalę pasiekė nieko pernelyg negavęs iš solidžiai šį sezoną atrodančio Luko Lekavičiaus ir komandos naujokų Zorano Dragičiaus bei Tai Websterio. Antrojo kėlinio pabaigoje atrodė, kad kauniečiai liks ir be Milaknio.
Bandydamas įsibėgėti, Milaknis užlipo ant teisėjo Emilio Perezo kojos ir nikstelėjo čiurną. Milas piktai abiem rankomis trinktelėjo į parketą, aikštę paliko lydimas komandos draugų, o prieš ilgąją pertrauką patraukė į rūbinę.
„Gydytojai suleido vaistų, suteipavo. Kol dar šiltas esi, eini... – apie savo sugrįžimą į aikštę kalbėjo Milaknis. – Jei atvirai, buvau pavargęs nuo tų pralaimėjimų. Šiandien ypač tikėjau komanda ir pergale. Turbūt neturime teisės garsiai afišuotis, bet jau buvome pavargę nuo viso šito ir tikrai norėjosi pagaliau padovanoti tą pergalę žiūrovams, fanams.“
13 taškų pelnęs ir rezultatyviausiai komandoje žaidęs Milas „Žalgirį“ patempdavo kas kartą, kai to labiausiai reikėdavo, o svarbiausią metimą pataikė ketvirto kėlinio pradžioje.
Po to, kai „Panathinaikos“ laimėjo atkarpą 8:0 ir priartėjo iki 57:60, Milaknis po minutės pertraukėlės buvo išvestas laisvam tritaškiui ir netrukus kamuolys skrodė tinklelį.
Kitoje atakoje Blaževčius rado po krepšiu įkirtusį Janį Strelnieką, o dar po akimirkos Mantas Kalnietis greitą ataką pabaigė taškais – 67:57.
Tai, aišku, nereiškė pergalės, nes lengvai „Žalgiriui“ dar niekas neateina. Nespėjus apsidairyti, „Panathinaikos“ vėl kvėpavo į apykaklę – 65:67.
Cavanaugh tada po pikenpopo su Kalniečiu smeigė tritaškį, bet netrukus puolime užsidirbo pražangą.
Po Ulanovo puskalbio dešine ranka ir puikios pagalbos gynyboje po to kauniečiai dvi atakas paeiliui neužpuolė, taip nukeldami dramą į paskutinę mačo minutę, bet galiausiai visi galėjo ramiau atsikvėpti.
„Dienos pabaigoje padarėme tai, ką turėjome – laimėjome. Taip, mums tai yra svarbu, bet už kelių dienų bus nauja istorija“, – reziumavo Zdovcas.
