Legendinis Serbijos krepšininkas, o dabar Stambulo „Fenerbahče“ treneris Aleksandras Džordževičius apsilankė „URBONUS“ tinklalaidėje, kur nemažai dėmesio skyrė ir Lietuvai.
Europoje dominavęs Džordževičius 1996-aisiais trumpam persikėlė į Portlando „Trail Blazers“, kuriame tuo metu žaidė Arvydas Sabonis. Serbas pripažįsta, jog Lietuvos legenda prisidėjo prie jo apsisprendimo.
„Po Atlantos olimpinių žaidynių turėjau du pasiūlymus – Atlantos „Hawks“ ir „Blazers“, kurioje buvo Sabonis, – pasakojo serbas. – Pasakiau, jog noriu žaisti su juo. Su Saboniu viskas buvo gerai. Buvo smagu žaisti šalia jo, būti jo draugu. Jis prisidėjo prie mano apsisprendimo rungtyniauti Portlande.“
Džordževičius geriausiai lietuviams atsimenamas iš 1995-ųjų Europos čempionato finalo, kuriame tautiečiai nusileido 41 tašką pelniusio gynėjo vedamiems jugoslavams.
Prisimindamas pergalingą 1995-ųjų finalą, Džordževičius teigė, jog tai – istoriją pakeitusios rungtynės, o taip pat ir didžiausios abiejų šalių istorijose.
„1995-ųjų Europos čempionato finalas buvo didžiausios rungtynės abiejų šalių istorijoje ir vienos didžiausių Europoje, – neabejojo „Fenerbahče“ treneris. – Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis, Chomičius, Karnišovas, Štombergas. Iš mūsų pusės taip pat būrys žvaigždžių. Neįtikėtinas mačas ir istoriją keičiančios rungtynės.“
Laidos vedėjui Donatui Urbonui vėl užsiminus apie 1995-ųjų finalą, Džordževičius netruko pajuokauti, primindamas lietuvių apeliacijas į arbitrus.
„Teisėjai atėjo, teisėjai, – juokėsi Džordževičius. – Sabas, Šaras Marčiulionis, visi žinojo, kad tai nebuvo tiesa, tiesiog jie norėjo padaryti spaudimą.“
Stambulo Fenerbahce / Tvarkaraštis
Stambulo Fenerbahce
Milano Armani Exchange
Miuncheno Bayern
Kauno Žalgiris
Stambulo Anadolu EfesEmocijos tiek per rungtynes, tiek po jų 1995-aisiais tryško per kraštus, tačiau po metų Džordževičius jau buvo Sabonio komandos draugu.
Serbas šiltais žodžiais prisimena buvusį LKF prezidentą bei papasakojo trumpą istoriją apie Sabonį iš laikų Portlande.
„Tikrai nebuvo sunku užmegzti ryšį su Sabu, jis – nuostabi asmenybė. Jis išmokė mane žaisti savo kortų žaidimą, bet vis tiek mane nugalėdavo visada, – pasakojo serbas. – Nemanau, kad jis žinojo žaidimo pavadinimą, tiesiog mėgdavo jį žaisti. Amerikiečiai treneriai vis pamatydavo jį žaidžiantį ir paklausdavo, koks žaidimo pavadinimas, o jis tik susierzinęs pasakydavo: „Kortos, kortos. Žaidimo pavadinimas – kortos“. Žinoma, jis buvo neįtikėtinas krepšininkas, kuris aplink visus padarydavo geresniais.“
Džordževičių sieja ryšys ir su Šarūnu Jasikevičiumi, kuris dalyvavo serbo karjeros atsisveikinimo rungtynėse Belgrade. Kaip tai įvyko?
„Jis parodė man pagarbą ir labai dėl to džiaugiuosi. Šaras buvo nuostabus žaidėjas, o dabar treneris, taip pat puikus vyrukas. Jis augo su mano karta ir norėjo parodyti pagarbą, už tai jam esu dėkingas“, – teigė Džordževičius.
Tarp serbo ir lietuvio – nemažai bendrų dalykų. Abu buvo nuostabūs puolimo žaidėjai, o dabar treneriai, tačiau abu jie kreipia milžinišką dėmesį gynybai.
„Mike'as D'Antoni buvo geriausias Italijos rinktinės gynybos asas, tačiau būdamas treneriu išgarsėjo puolimu. Taip atsitinka. Galvoju, kad mūsų griežtumas ir taisyklės gynyboje atsirado dėl mūsų disciplinos, kurią mus mokė buvę treneriai. Gynyba yra viskas apie discipliną ir čia aš manau buvau geras, kad ir ne toks dominuojantis, kaip puolime“, – aiškino specialistas.
Ar treneris Džordževičius norėtų komandoje turėti žaidėją Džordževių?
„Tikrai taip, nes jis buvo geras žaidėjas, o treneris Džordževičius mėgsta gerus žaidėjus“, – užtikrintas buvo treneris.
„URBONUS“ tinklalaidėje Džordževičius papasakojo daugiau mažai girdėtų istorijų bei kalbėjo apie šio vakaro Kauno „Žalgirio“ varžovę „Fenerbahče“.
URBONUS tinklalaidė:
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.
