Rinktinę pasiekęs Kuzminskas – apie pasikeitimus LKF valdžioje ir geriausią „Zenit“ investiciją

Kaziui Maksvyčiui tarus paskutinį žodį aikštės viduryje, treniruotę Opavoje užbaigė kapitono Arno Butkevičiaus inicijuotas rinktinės šūkis „Mes už Lietuvą!“.

Žaidėjai pradėjo skirstytis iš rato, tačiau dalį jų čia pat sulaikė šviežiai prie rinktinės prisijungęs Mindaugas Kuzminskas.

Ilgametis nacionalinės komandos narys metė iššūkį pasivaržyti metimais nuo vidurio.

„Oi gražuolis, oi gražu!“ – šūksniu savo taiklų metimą palydėjo Kuzminskas, kurio šūvį ties viduriu su šypsena stebėjo Margiris Normantas ir Osvaldas Olisevičius.

„Visi labai nori prisijungti prie žaidimo. Tai – mažytė rinktinės tradicija, jog susirinkus prasimetame emocijoms pasikelti“, – žaidimo idėją, paklaustas BasketNews, komentavo Kuzminskas.

Kokį prizą lėmė taiklus paties metimas?

„Meluosiu, jei sakysiu, kad žaidėme ne iš pinigų – žaidėme iš pinigų, – juokdamasis atskleidė Kuzminskas. – Man visai sekasi nuo vidurio į metus laimėti bent kelias tokias solidžias vakarienes.“

Šeštadienį prie rinktinės gretų prisijungęs Kuzminskas sekmadienį atliko dvi treniruotes, per kurias pratinosi prie naujojo rinktinės trenerio filosofijos. 

„Mindaugas atrodo vis geriau ir geriau, drąsiau ir drąsiau, – komentavo Maksvytis. – Jam irgi nėra lengva per porą dienų įeiti į šiek tiek susistovėjusį kolektyvą. Tačiau žinome, kokios klasės Mindaugas yra žaidėjas, kokioje lygoje žaidžia. Manau, kad rasime būdų tinkamai išnaudoti jį komandos naudai.“

Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo išleistas puolėjas – vienintelis Eurolygos lietuvis, šiame atrankos į 2023 m. pasaulio čempionatą lange apsivilksiantis Lietuvos rinktinės marškinėlius.

32-ejų aukštaūgis pirmadienio dvikovoje su Čekija dvyliktuke rungtyniaus vietoje Eimanto Bendžiaus, kuriam, trenerių sprendimu, mačą teks stebėti iš šalies.

„Eimantą lyginant su pačiu Mindaugu, Kuzminskas yra atletiškesnis ir suteikia kažkiek kitų galimybių, o aikštę išplėsti galinčio ketvirto numerio poziciją gerai užpildė Osvaldas Olisevičius“, – sprendimą Opavoje komentavo Maksvytis.

– Mindaugai, kokie įspūdžiai prisijungus prie rinktinės? – žurnalistai paklausė Kuzminsko.
– Apskritai ne tik rinktinėje, bet visame Lietuvos krepšinyje verčiamas naujas lapas. Labai daug pakitimų – tiek trenerių štabe, tiek pačioje federacijoje. Pirmas žingsnelis su bulgarais atrodė labai gražiai ir tvarkingai. Džiaugiuosi, jog pavyko suderinti visus klausimus, prisijungti prie rinktinės ir labai tikiuosi, kad galėsiu prisidėti.

– Kiek ilgai teko derėtis su „Zenit“?
– Pradžioje galimybės buvo labiau teorinės, nes skrydžiai – labai sudėtingi, bet treneris Kazys Maksvytis parodė norą. Aš ir pats klausiau, ar reikia prisijungti antroms rungtynės, nes vis tiek bus likę nedaug treniruočių, nesi toks pilnavertis, kaip kiti, stovyklą pradėję nuo pradžių. Treneris sakė „taip“, tada ėjau kalbėtis Xavi Pascualiu, paskui su „Zenit“ sporto direktoriumi Manos Papadoupolos. „Zenit“ dėl manęs pavėlino treniruotę, labai geranoriškai pažiūrėjo ir išleido. 

– Paminėjote Papadoupolą ir Pascualį, kiek šie specialistai iš Europos įneša lankstumo „Zenit“ sprendimuose?
– Xavi, visų pirma, yra žmogiškas treneris ir tai turbūt – geriausia „Zenit“ investicija, nes klubas labai stipriai auga būtent dėl šių dviejų žmonių. „Zenit“ ne pirmus metus dalyvauja Eurolygoje ir yra vienas iš pirmaujančių „Top 8“ komandų. 

– Užsiminėte apie permainas Lietuvos krepšinyje. Kaip vertinate pasikeitimus federacijoje?
– Asmeniškai nesu susidūręs su Vydu Gedvilu, o apie Mindaugą Balčiūną tik geriausi atsiliepimai. Kuomet Mindaugas buvo federacijoje, man tai buvo vieni pirmųjų metų rinktinėje, viskas buvo nuostabu. Tikiu, kad bus ir dabar. Manau, kad vis tiek bus svarbiausia, kaip žaidžia rinktinė ir jaunimas, kaip viskas auga. Tikiuosi, kad pavyks nutraukti nesėkmingą ruožą, nes turime tikrai stiprią komandą.

– Jums asmeniškai jau yra tekę žaisti su Čekijos rinktine praeitame lange. Kuo išsiskiria ši komanda?
– Jų didžiausia stiprybė, kad turi daug krepšininkų, kurie eilę žaidžia kartu – ir vasarą, ir languose. Tai – vienas didžiausių pliusų prieš kitas komandas, kurios to neturi. Lietuvos rinktinėje taip pat: viename lange – viena sudėtis, kitame – kita. Pas čekus yra pastovus branduolys ir treneris. Komanda žaidė olimpiadoje, dalis žaidėjų rinktinėje rungtyniauja ir dabar. Kietas riešutėlis.

– Kokį įspūdį paliko lietuvių žaidimas penktadienį su Bulgarija?
– Labai gerą įspūdį – laisvas žaidimas, kamuolys vaikščiojo. Ką per tiek laiko buvo įmanoma nuveikti, viską atliko 100 proc. Žiūrėjosi labai gražiai. Po rungtynių treneriui Maksvyčiui parašiau, kad „gal tikrai manęs nereikia, žaidžiate taip nuostabiai“. 

– Ketvirtadienį žaidėte Eurolygoje, dabar teko ilga kelionė į Čekiją. Kaip pats jaučiatės asmeniškai?
– Emocijos yra labai smagios. Kai prisijungi prie rinktinės, pirmos dienos būna tokios impulsyvios. Rytoj pasimatys aikštelėje. Aišku, dar maišausi sistemose, bet tai – smulkmena. O tos kelionės… Malonu, kad žmonės vertina, jog teko tiek praskraidyti. Mūsų visų pareiga ir didelis noras yra atstovauti Lietuvos rinktinei.

Kazio Maksvyčio komentaras: