Nuotr.: BNS
Nuotr.: D.Repečka
Nuotr.: BNS
Nuotr.: D.Repečka
Nuotr.: D.Repečka
Tadas Sedekerskis nuo sezono starto buvo kertinis Duško Ivanovičiaus žmogus Vitorijos „Baskonia“ klube, o lapkričio mėnesį pradėjo taip, jog artėjo prie Ispanijos lygos mėnesio MVP apdovanojimo, tačiau trenerio pakeitimas į Neveną Spahiją metė naują iššūkį Eurolygos klube jau įsitvirtinusiam lietuviui.
Per paskutines trejas Ivanovičiaus rungtynes prie „Baskonia“ vairo Ispanijos pirmenybėse Sedekerskis fiksavo 15 taškų ir 25 naudingumo balų vidurkius, tačiau baskai sezono starte niekaip nerado pergalės recepto ir klubo vadovai po 7 pralaimėjimų per aštuonis mačus nusprendė atsisveikinti su juodkalniečiu, o jau prie naujo trenerio puolėjas iš Lietuvos turi iš naujo įrodinėti savo vertę.
Prie Ivanovičiaus Sedekerskis žaidė geriausią krepšinį karjeroje ir Eurolygoje rinko 4,7 taško ir 9,4 naudingumo balo statistiką, o Ispanijoje jo rodikliai siekė 7,4 taško ir 14,8 naudingumo balo.
Per praėjusį sezoną prie Ivanovičiaus atsiskleidęs 23-ejų lietuvis neslepia, jog atsisveikinti su treneriu, kuris jam suteikė tikrą šansą Eurolygoje, nebuvo lengva.
„Manau, kad atsisveikinti su treneriu kiekvienam žaidėjui, kuriam prie jo gerai sekasi, yra liūdna, – BasketNews sakė Sedekerskis. – Sunku, aišku. Duško buvo treneris, kuris suteikė man tikrą galimybę, tikrų minučių, kurias, manau, pavyko ir praeitą sezoną išnaudoti. Šį sezoną atvažiavau jau su geru pasitikėjimu, gal tik pirmosios rungtynės buvo sunkesnės, bet žaidimas ir kreivė buvo išaugusi, pradėjau mėgautis krepšiniu iš naujo. Tikrai buvo smagu žaisti tiek minučių ir jausti trenerio pasitikėjimą, viskas tuomet žymiai lengviau ir paprasčiau, bet krepšinis yra toks verslas.
Praėjusiais metais neblogai atrodėme, Eurolygoje buvome arti aštuoneto, Ispanijoje žaidėme solidžiai, išskyrus atkarpą, kuomet iškritome visi dėl koronaviruso, bet šį sezoną žaidimas nesiklijavo ir žaidėjai turėtų prisiimti kažkokią dalį atsakomybės. Bet čia krepšinis, nesiseka, atsisveikinama su treneriu, bandysime kilti su naujuoju. Man tai yra nauja, gera patirtis, treneris atvykęs yra su dideliu bagažu ir jis tikrai noriai padės, o aš mokysiuosi.“
Naujasis treneris 59-erių Spahija iš tiesų per karjerą sukaupė didelę patirtį ir nuo Vilniaus „Lietuvos ryto“ laikų, kurį treniravo 2005-2006 metų sezone, stipriai pasikeitė.
Po sezono Vilniuje kroatas šešerius metus treniravo įvairius klubus Eurolygoje, taip pat stažavosi NBA komandų trenerių štabuose ir į Vitoriją po 13 metų pertraukos sugrįžo su naujomis idėjomis.
„Mažai laiko praėjo, kad kažką būtų galima išskirti, bet pasikeitė treniruočių stilius, – apie Spahijos filosofiją pasakojo Sedekerskis. – Nevenas nemažai laiko praleido NBA ir iš tos virtuvės nemažai atsinešė naujovių. Pavyzdžiui, dabar daugiau skiriame dėmesio individualiai technikai ir treniruotės dėliojasi į tris dalis – individualių įgūdžių tobulinimas, tuomet štanginė ir tada komandinė treniruotė. Tai atėjo iš NBA ir jis vadina vitaminu, akcentuodamas, jog kiekvienas žaidėjas turi gerti vitaminus, apeliuodamas į individualų darbą.“
Tinklalapis BasketNews prieš šio vakaro rungtynes Kaune pateikia pokalbį su Tadu Sedekerskiu apie pasikeitimus Vitorijoje, sunkų „Baskonia“ ir „Žalgirio“ startą Eurolygoje bei apmaudų nepatekimą į Lietuvos rinktinės dvyliktuką.
– Duško Ivanovičius garsėjo kaip treneris diktatorius, bet ir Nevenas Spahija iki karjeros NBA buvo laikomas griežtos rankos šalininku. Ar prie naujojo trenerio jaučiasi daugiau laisvumo treniruotėse ir žaidime?
– Nevenas irgi turi discipliną, nėra taip, kad labai atsipalaidavome ar atostogaujame. Sunkiai sportuojame, atrodo, jog Spahija yra griežtas treneris, bet po treniruotės ateina pasikalbėti ir ne tik apie žaidimą. Jis daugiau komunikuojantis treneris.
O kalbant apie žaidimą, dar sunku kažką sakyti, mažai laiko praėjo ir pasikeitimų didelių nėra. Esame jauna komanda, stengiamės žaisti agresyviai, išnaudoti progas greitajame puolime, bandome rungtyniauti laisvai ir demonstruoti gražų krepšinį. Dabar galbūt mažiau yra įstatymo į rėmus, bet turime geriau suprasti vienas kitą aikštėje ir labiau dalintis kamuoliu.
– Pirmosiose rungtynėse prie Spahijos jūsų žaidimo laikas sumažėjo. Ar teko kalbėtis asmeniškai su Spahija, ko jis iš jūsų nori aikštėje ir kiek keičiasi vaidmuo?
– Su treneriu kalbėjau, bet tiesiog apie bendrinius dalykus. Jis sakė, jog yra patenkintas manimi ir mano darbu treniruotėse, tiesiog mažos smulkmenos ir jokių didelių akcentų apie vaidmenį. Dar labai anksti, jis visus žaidėjus mažai pažįsta, mane ypatingai turbūt ne daug yra matęs, taip kad žiūrėsime eigoje, kaip čia viskas toliau klostysis.
– Jūsų akimis, kokios yra didžiausios „Baskonia“ problemos sezono starte?
– Labai daug naujų žaidėjų ir turime labiau pasitikėti vienas kitu bei kovoti vienas už kitą. Dažnai mūsų žaidime matosi, jog žaidžiame per daug savanaudiškai, o po to ir niekas gintis nenori. Bet tai kažkiek normalu, nes esame jauna komanda su daug entuziazmo. Reikia tiesiog daugiau komandinio žaidimo, tada atsirištų visiems rankos ir būtų iškart smagiau.
– Vasarą įžaidėjo pozicijoje tikrą atakų organizatorių Pierria Henry pakeitė individualiai labai stiprus Wade'as Baldwinas. Kaip galėtumėte palyginti žaidimą su jais?
– Abu yra labai talentingi žaidėjai, Wade'as labai atletiškas ir stiprus 1x1 žaidėjas, jis dar adaptuojasi Europoje, pirmas sezonas Vitorijoje. Atsimenu, kad Henry pirmais metais Vitorijoje turėjo sunkumų ir nesiklostė iškart žaidimas, kaip visi tikėjosi. Adaptacija Baldwinui irgi užtruko, Henry paliko didelius batus. Pernai jis rungtyniavo nuostabiai, įjungdavo visus komandos draugus, visi į jį žiūrėjo lemiamomis minutėmis ir buvo tikras lyderis.
– Atrodė, kad jums trūko jėgos priekinėje linijoje, tačiau Stevenas Enochas per pastarąsias ketverias rungtynes rinko po 18,3 taško ir 23,3 naudingumo balo. Ar toks centro žaidimas buvo netikėtas?
– Jis – geras, talentingas žaidėjas, superatletiškas. Gal pradžioje gavo mažiau žaidybinio laiko, tačiau jo minutės pakilo atėjus naujam treneriui, pasitikėjimas išaugo, o mes norime jį daugiau išnaudoti tiek baudos aikštelėje, tiek pikenpopais. Arti krepšio jis yra labai pavojingas ir praktiškai visas atakas užbaigia dėjimais.
– Būsimas varžovas „Žalgiris“ sezono starte stringa dar labiau. Kas yra akcentuojama prieš šį mačą?
– Turėjome nemažai laiko pasiruošti, žiūrėjome vaizdo medžiagą ir pagrindiniai akcentai – neleisti pelnyti lengvų taškų, „Žalgirio“ metikai, ypatingai Artūras Milaknis, ir sunki atmosfera. Bet turime naują trenerį ir dabar labiau akcentuojame savo žaidimą, mokomės naujų dalykų, sprendžiame problemas ir šią savaitę prioritetas buvo teikiamas ne „Žalgiriui“, o mūsų žaidimui.
– Kaip lietuvis, vis tiek daugiau sekate „Žalgirio“ žaidimą. Ar nebuvo keista, kai Lietuvos čempionai rinkosi vieną pralaimėjimą po kito?
– Jiems šiek tiek nepasisekė su traumomis, kaip ir praeitais metais subyrėjo „Chimki“. Sudėtis ant popieriaus atrodo gera, bet ateina traumos ir jos išmušta iš ritmo. „Žalgiris“ prarado Lauvergne'ą, po to Jankūną, Emmanueliui Mudiay nepavyko prisitaikyti Europoje, nors jis turėjo būti vienas pagrindinių žaidėjų. Taip pat ir Ulanovas po praleisto sezono ant suolo ir traumos, jam reikia pajusti žaidimo ritmą sugrįžus į Kauną.
Galiausiai, buvo pakeistas treneris, o kai toks intensyvus sezonas ir nėra kada treniruotis, labai lengva greitai subyrėti. Tas pats ir mums atsitiko, kai atrodo pralaimi vienas rungtynes, po poros dienų dar vienas ir manai, jog esi giliausioje duobėje, nors iš tikrųjų nieko baisaus tokio nenutiko. „Žalgiris“ dabar tą ir pademonstravo, laimėjo du mačus iš eilės ir aš tikiuosi bei linkiu jiems lipti iš tos duobės ir nereikia jų taip greitai nurašyti bei pulti į paniką.
– Pakalbėkime apie rinktinę. Po vasaros įvyko didelės permainos – pasikeitė LKF valdžia, rinktinės treneris. Kaip pats vertinate pasikeitimus ir ar teko jau asmeniškai susipažinti su Kaziu Maksvyčiu?
– Aš rinktinėje buvau naujokas ir negaliu kažko labai vertinti. Atėjo nauji žmonės, pasikeitimai kartais būna gerai, atneša naujų idėjų, bet negaliu nieko sakyti blogai apie tai, kas buvo. Negaliu nei labai skųstis ar džiaugtis, kad taip viskas pasikeitė, pasimatys ateityje, ar tai išeis į naudą.
Su Kaziu neteko bendrauti, bet esu girdėjęs apie jį labai gerų žodžių. Dabar iškovojo dvi pergales, teko stebėti šiek tiek rungtynių, viskas atrodė pozityviai ir tikėkimės, jog viskas bus gerai.
– Daugelis tikėjosi, jog vasarą debiutuosite su Lietuvos rinktinės marškinėliais oficialiose varžybose. Ar pačiam nebuvo apmaudo, ypatingai matant, kaip viskas susiklostė olimpinėje atrankoje?
– Aišku, kad buvo. Atvažiuoji į rinktinės stovyklą su idėja kovoti dėl galutinio dvyliktuko, turėjau neblogą sezoną ir galvojau, kad galiu tikrai padėti, bet kartais taip gyvenime atsitinka, gal treneriai matė kitus žaidėjus ir tai gera pamoka bei postūmis dar sunkiau dirbti ir sugrįžti į rinktinę.
Daug apie tai nekomentavau, manau, kartais taip nutinka, per daug neliūdėjau, išnaudojau tą laiką trumpoms atostogoms ir pasiruošimui sezonui. Pažvelgiau į viską pozityviai – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, nors ir buvo sukeltas dėl to Lietuvoje nemažas sujudimas.
– Ar vėliau treneris asmeniškai paaiškino tokį savo sprendimą?
– Ne, tiesiog padėkojo už darbą ir palinkėjo sėkmės. Man asmeniškai nieko labai neaiškino, bet ir nėra ką daug tokiose situacijose sakyti. Manau, kad nei žaidėjui, nei treneriui nėra smagus atkabinimo procesas.
„BasketNews.lt podkastas“:
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.
