Virginijus Šeškus jau išlydėjo asistentą Evaldą Beržininkaitį iš Jonavos į Kauno „Žalgirį“ ir nors jie kartu pradirbo vos kiek daugiau nei 3 mėnesius, tarp jų užsimezgė neeilinis ryšys.
Jonavos „CBet“ į atkrintamąsias jau debiutiniame LKL sezone siekiantis atvesti Šeškus pripažįsta, jog jautriai sureagavo į „Žalgirio“ norą susigrąžinti ilgametį klubo trenerį, tačiau tam daryti kliūčių net nekilo minties.
„Mes vis pasišnekėdavome su Evaldu, kas būtų, jei vėl pakviestų, pusiau juokais, pusiau rimtai, bet į patį faktą sureagavau jautriai, – BasketNews atviravo Šeškus. – Mes labai greitai radome bendrą kalbą, iš jo jautėsi žmogiškumas. Evaldas iškart pasakė savo situaciją ir net žadėjo neiti, jei būčiau prieštaravęs. Aš pasakiau, kad jam reikia grįžti, ten ir atlyginimas padidės, ir klubas Eurolygos, pažįstama organizacija.
Bet man širdelė tikrai suvirpėjo, labai geri santykiai užsimezgė – tiek darbiniai, tiek žmogiškieji. Net netikėjau, kad žmonės gali taip prisirišti vienas prie kito per 3 mėnesius. Visada smagu už gerą žmogų, kai jam pasiseka. Aišku, to, kad taip stipriai išgyvenu, neparodžiau Evaldui, bet tikrai širdelė suvirpėjo.“
Aštuonerius metus „Žalgiryje“ praleidęs Beržininkaitis penkis iš jų darbavosi kartu su Šarūnu Jasikevičiumi ir pasisėmė iš dabartinio „Barcelonos“ stratego nemažai idėjų.
Šeškus mano, jog Beržininkaitis bus ne tik geras asistentas „Žalgiryje“, bet galbūt ateityje užims ir vyriausiojo trenerio pareigas Lietuvos čempionų klube.
„Jis dirbo tais laikais su Šaru ir jaučiasi, kad jis tiki ta filosofija ir tai yra normalu, kai šalia turi sėkmingą trenerį, tu kažkiek jį atkartoji, ypatingai mintis. Bet esmė buvo tai, kad būdamas antru treneriu, jis nebijo pareikšti savo nuomonės, – dėstė prieniškis. – Gali pirmam treneriui tai ir nepatikti, mes ginčydavomės apie žaidėjus, taktikas, visko buvo, bet diskusija yra sveikintina. Galvoju, kad jis turi tokių savybių, jog galėtų būti solidžiu vyriausiuoju treneriu. „Žalgiris“ gal pamatys tai ir bandys Evaldą užsiauginti į vyriausiojo trenerio poziciją.“
Tinklalapis BasketNews pateikia pokalbį su Virginijumi Šeškumi apie Beržininkaitį, „Žalgirio“ sprendimą jį paleisti ir vėliau susigrąžinti, „CBet“ naujokų paiešką bei sezono tikslus.
– Prisiminkime vasarą. Kaip Evaldą Beržininkaitį pavyko prisikalbinti į Jonavą?
– Žinote, jeigu atvirai, pirmą dieną, kai išgirdau žinią, jog „Žalgiris“ jį paleido, paskambinau Evaldui. Jis pasiūlymų turėjo ir Lietuvoje, ir užsienyje, bet mes labai greitai susišnekėjome. Jo noras buvo nebūti tik skautu, o ir padirbėti treniruotėse. Aš jam tai garantavau, tai buvo pagrindas. Pradėjome dirbti ir užteko poros savaičių pamatyti, kad galime vienas kitu pasitikėti. Nuomonės dažniausiai sutapdavo, buvo išimčių, kai nesutikdavome, bet patiko, jog ginčijamės ir net ant ribos per treniruotę būdavo, bet santykis vis tiek jaučiasi geras. Tikrai fainas darbas.
– „Žalgirio“ atsisveikinimas vasarą su Beržininkaičiu ir žiniasklaidoje buvo stipriai apkalbamas. Ar manote, jog tai galėjo turėti įtakos jo sugrįžimui į Kauną?
– Taip, manau, kad turėjo tą spaudimą jausti „Žalgiris“. Bet bendrai, kiek aš girdėjau, visos vadelės komplektuoti buvo atiduotos Schilleriui. Man vienas dalykas yra keistas. Būdamas vadovu jauti, jog yra reikalingos išimtys, ir manau šioje vietoje buvo galima tikėtis Pauliaus Motiejūno užtarimo. Man kažkiek keista, kad to nebuvo, visgi tai – ilgametis organizacijos narys, lietuvis.
– O ar gaus „CBet“ piniginę kompensaciją iš „Žalgirio“ ar galbūt kažkas iš žaidėjų jums bus paskolintas?
– Mes visko sugalvojame, pas mus užkulisiniai darbai nuolat vyksta (juokiasi). Su „Žalgiriu“ mes daug šnekame, bet jam dabar tokie laikai... Iš duobės jie pakilo, bet dar turi savo problemų ir reikia palaukti, kad atsigautų žmonės, pamatytų kas, kaip. Marekui dabar duoda laiko atsiskleisti, gerai atrodo, bet grįš Lauvergne'as, pažiūrėsime, kas bus toliau. Trys centrai... Kai lieki be išeities, leidi žaisti tuos žaidėjus, iš kurių daug nesitiki. Marekas įrodė ir „Žalgiris“ susidurs su nelengva situacija. Apie Karolį Lukošiūną dar kalbėjome sezono pradžioje, jis mums labai tiktų, bet galbūt ir jis ten išlauks savojo šanso.
– Praėjusio sezono metu taip pat praradote asistentą Renatą Kurilionoką. Kaip sunku jau prasidėjus sezonui likti be asistento ir ar jau radote žmogų į Beržininkaičio vietą?
– Matote, NKL viskas paprasčiau, turėjome gerą komandą ir negalvojau, kad keliems mėnesiams reikia naujo trenerio. Asistentu buvo fizinio rengimo treneris ir tame lygyje užteko. Dabar mes, aišku, ieškome, bet kai susiformuoji štabą ir aplinką, su kuriais labai gerai sutari, nesinori suklysti. Visko būna, kai atvyksta ir pajauti, jog ne tavo žmogus. Turime kelis kandidatus, bus tas papildymas, bet matysime, kada ir su kuo susitarsime.
– Kokių pozicijų žaidėjų ieškote ir kiek žmonių dar turėtų papildyti komandą?
– Čia priklausys nuo situacijos. Idealu būtų du žaidėjai, sustiprinant dar ir trečio numerio poziciją, bet šioje vietoje mes galime pastumdyti savo krepšininkus. Kol kas apsiribojame vieno žaidėjo, ketvirto numerio, paieška ir matysime, kaip čia gausis. Kol kas labai sunkiai vyksta tos paieškos.
– Girdisi vis ir pavardės, kurios domina klubą. Kaip vyksta derybos su tais žaidėjais?
– Tauras Jogėla pats rodė iniciatyvą atvykti, buvome apsitarę, bet jo klubas nepaleido. Su Siimu-Sanderiu Vene vyksta kalbos, bet jis išreiškė norą dar pasižvalgyti, nes nori žaisti ten, kur šilta – Ispanija, Italija. Iš Joniškio į peržiūrą buvo atvykęs Donnellis Cegersas, labai geras žmogus tikrai, bet atrodo, jog trūksta jam iki šito lygio, gražiai pasikalbėjome ir vienas kitą supratome. Jis pas mus užimtų legionieriaus vietą, kurių turbūt „Lietuvos ryte“ tiek net neturėjau, kiek čia (juokiasi). Jei būtų lietuvis, galėtume kažkur bandyti.
Kad ta rinka labai siaura... Ir Pasvalys, ir Utena ieško žmogaus, visi mes ant tų pozicijų esame sutaupę keturis mėnesius ir pinigėliai gali būti didesni žaidėjui, bet nelabai yra, kam mokėti.
– O kokia traumuotų žaidėjų situacija?
– Treniruotėse visi jau sportuoja, bet aš bijau, kuomet žaidėme mėnesį šešiese, kad neatsirastų naujų traumų. Dabar visi ant ribos. Sportuoja, bet šitas procesas labai įdomus. Dar kitą savaitgalį visi bus tikrai pasiruošę, o kaip bus su „Šiauliais“, matysime. Nenoriu šnekėti, tyliu, laukiu ir tikiuosi.
– LKL sužaidėte beveik su visomis komandomis. Kaip vertinate pirmąjį ratą ir galbūt jau turite aiškesnius tikslus sezonui?
– Pirmasis tikslas buvo patekti į atkrintamąsias. Aš nežinau, ar per istoriją LKL, kas ateidavo iš žemesnės lygos, ar iškart kildavo labai aukštai. Manau, kad patekimas į atkrintamąsias yra pirminis tikslas, o kitas – patriukšmauti ir pagadinti nervus pirmojo ketverto komandoms.
Dabar viskas buvo gerai, net šešiese atsilaikėme ir kai šią savaitę jau sugrįžus visiems darėme treniruotę, atrodė, jog pradedame iš naujo čempionatą. Net Edvinas priėjo vakar prie manęs ir klausė, kodėl toks įsitempęs esu. Laukiu rungtynių su „Šiauliais“, nes pergalė su jais suteiktų tiek pasitikėjimo, tiek turnyrinės lentelės prasme būtų labai gerai. Dabar daug nežinomybės, todėl tikrai nėra ramu.
