Nuotr.: BNS, LKL | BasketNews iliustracija/M.Didė
Nuotr. BNS, LKL | BasketNews iliustracija/M.Didė

Dainius Adomaitis reiškia pergales Klaipėdos „Neptūnui“, o laimėjimai – simpatijas komandai. Buvusio Lietuvos rinktinės stratego sugrįžimas į uostamiestį tvirtina klubo ambicijas grįžti į šalies elitą, kuriam priklausė ilgus metus.

„Neptūnas“ paskutinį kartą būtent prie Adomaičio 2015-2016 m. sezone kovėsi LKL finale. Tąkart komanda taip pat buvo per vienas laimėtas rungtynes nuo Europos taurės atkrintamųjų. 

Tačiau nuo to laiko uostamiestyje nutekėjo daug vandens: klubo piniginė suplonėjo beveik dukart, klaipėdiečiai antrus metus iš eilės liko be tarptautinio turnyro, komandą ėmė spausti skolų kupra ir ambicijomis kautis LKL elite trykštančių miestiečių nusivylimas. 

2020-2021 m. „Neptūnas“ buvo eliminuotas LKL ketvirtfinalyje ir pirmąkart nuo 2012-ųjų liko už ketvertuko ribos.

Šio sezono startas dviem pergalėmis per 9 turus nugramzdino „Neptūną“ į LKL turnyrinės lentelės apačią ir iššaukė permainas vyr. trenerio poste.  

Klaipėdos komandą su Tomu Gaidamavičiumi siejo sutartis iki 2023 metų vasaros, tačiau abiem pusėms pavyko sėkmingai susitarti dėl bendradarbiavimo nutraukimo, tinklalapiui BasketNews tikino „Neptūno“ dalininkų atstovas Sigitas Ambrazevičius.

Uostamiesčio klubo ateities vizija su Adomaičiu išlieka tokia pat – kontraktas iki 2022-2023 m. sezono pabaigos, jame – sąlyga 2022-ųjų vasarą specialistui persikelti į aukštesnio lygio komandą. 

Ambrazevičius neabejoja, jog Adomaičio susigrąžinimas – didžiausias „Neptūno“ pastarojo meto laimėjimas. Jis stiprina viltį grąžinti euforiją ir ant krepšinio parketo.

„Dainius – didelis autoritetas tiek tarp žaidėjų, tiek visuomenėje. Tikiu, kad viskas bus tik geriau, – tinklalapiui BasketNews teigė vienas iš „Neptūno“ savininkų. – Adomaitis „Neptūnui“ reiškia pergales. O pergalės – krepšinio pelnas. Bus pergalės, bus geresnė emocija. Emocija visą laiką yra arba geresnė, arba blogesnė. Dabar ji yra geresnė, bus daugiau optimizmo.“

Permainų štabe supurtytas „Neptūnas“ pamažu stojasi ant kojų – laimėtos ketverios rungtynės paeiliui, bet didžiausi išbandymai dar priekyje.

Iškart po Naujųjų metų komanda pasitikrins su stipriausiųjų penketuke kol kas tvirtai žengiančia Utenos „Juventus“, o po to – trys susitikimai su šalia LKL žengiančiais varžovais: Prienų „Labas GAS“ (sausio 9 d.), Alytaus „Dzūkija“ (sausio 19 d.) ir Jonavos „CBet“ (sausio 24 d.).

Šioje atkarpoje „Neptūno“ taip pat laukia išlikimo serija KMT turnyre. Klaipėdiečiai kelia tikslą patekti į finalinį ketvertą, o dėl vietos jame serijoje iš dvejų rungtynių žais su Panevėžio „Lietkabeliu“.

Apie išsiskyrimą su Gaidamavičiumi, Adomaičio susigrąžinimą, klubo finansinę padėtį, gaunamą kritiką, verslo požiūrį į klubą, dalininkų indėlį ir tyrimą inicijavusį laišką – tinklalapis BasketNews išsamiai bendravo su „Neptūno“ akcininku Ambrazevičiumi.

– Kas nepasisekė Tomui Gaidamavičiui? – tinklalapis BasketNews paklausė Ambrazevičiaus.
– Praeitais metais komandos situacija buvo blogesnė, bet viskas atrodė geriau. Šį sezoną nuo pradžios viskas atrodė blogiau nei turėjo būti. Tomas praėjusiais metais asmeniniame gyvenime susidūrė su iššūkiais, kurie turėjo įtakos ir darbui. Mes puolėme į duobę, iš kurios po to išlipome ir per vieną metimą nelikome penkti LKL reguliariajame sezone.

Kas nutiko šiemet, net sunku pasakyti. Galbūt tai lėmė didesnis spaudimas, komandai iškelti didesni lūkesčiai, nes žaidėjai šiemet surinkti stipresni. Mes kartu su Tomu be pykčių priėmėme sprendimą, jog jis traukiasi savo noru, prisiimdamas atsakomybę už blogą žaidimą. 

Klaipėdos „Neptūnas“ atsisveikino su Tomu Gaidamavičiumi po nesėkmingos sezono pradžios
Klaipėdos „Neptūnas“ atsisveikino su Tomu Gaidamavičiumi po nesėkmingos sezono pradžios
Nuotr. BNS

– Kaip Tomas reagavo į atsisveikinimo pokalbį ir kiek jis matė savo atsakomybės?
– Tomas vyriškai prisiėmė atsakomybę dėl prastų rezultatų, kad jam nepavyko suklijuoti komandos taip, kaip reikia. Taip pat, jog nesugebėjo žaidėjams perteikti savo filosofijos, ko jis norėjo iš jų. Gražiuoju susitarėme dėl kontrakto nutraukimo prie lengvų sąlygų klubui. 

– Klaipėdoje stebėjote ne vieno trenerio darbą. Ko Gaidamavičiui pritrūko, jog susidirbtų su konkurencingesne sudėtimi?
– Galbūt pritrūko daugiau komandinio darbo. Jis per daug ėmėsi atsakomybės ant savęs ir per mažai to delegavo kitiems. Nepasidalino atsakomybe ir nesugebėjo žaidėjams perteikti, ko reikėjo. Dirbant su jaunimu buvo labai geras treneris, bet su vyresniais žaidėjais tiesiog nepavyko.

– Ar komanda apskritai tikėjo šiuo treneriu?
– Jeigu lyginti situaciją su prieš tai dirbusiu treneriu, su kuriuo mes irgi išsiskyrėme, komanda tikėjo juo iki paskutinės akimirkos, bet pasitikėjimas po truputį slopo ir, galima sakyti, artėjo mirtis. Visi stengėsi, kaip tik galėjo, bet niekas nesigavo. Abidvi pusės nesuprato viena kitos, bet grįšiu prie to, kad treneris prisiėmė atsakomybę.

– Sutartis buvo iki 2023 metų vasaros. Kokios buvo nusitraukimo sąlygos?
– Mes susitarėme klubui palankiomis sąlygomis. Gražiai susitarėme per penkias minutes. Treneris neliko nuskriaustas, o klubas irgi stipriai nenukenčia iš finansinės pusės. 

– „Neptūnas“ ne pirmą kartą taikėsi ir į Kęstutį Kemzūrą. Kodėl nepavyko susitarti su šiuo specialistu?
– Mes taikėmės į Dainių Adomaitį, kuris paliko didelę žymę šiuolaikinėje „Neptūno“ istorijoje. Per ją turėjome du didžius trenerius – Kazį (Maksvytį) ir Dainių. Kazys dabar yra toli ir vadovauja Lietuvos rinktinei, dėl ko nuoširdžiai džiaugiuosi, ir linkiu jam kuo daugiau pergalių, kad ir kur jis būtų. Dainius buvo laisvas, parodė norą ir mes susitarėme labai greitai.

Dainius Adomaitis sugrįžo į Klaipėdos „Neptūną“ po ketverių metų pertraukos
Dainius Adomaitis sugrįžo į Klaipėdos „Neptūną“ po ketverių metų pertraukos
Nuotr. M.Baranauskas

– Kaip gimė idėja susigrąžinti Dainių? Ar nesižvalgėte specialisto užsienyje?
– Daugelis krepšinio specialistų, buvusių žaidėjų arba sporto direktorių bando kritikuoti mus, kad mes viską darome neteisingai, arba išleidžiame per mažai pinigų, kurių neturime. Visų pirma, mes to niekada nedarėme ir nedarysime. Visų antra, turime savo filosofiją, kad esame už tautinį krepšinį su labai mažai legionierių, taip pat yra ir su treneriu.

Mano, kaip ir rėmėjo, noras yra pinigus išleisti Lietuvoje, kad jie liktų pas lietuvius, o ne išvažiuotų kažkur į užsienį. Gal kažkas pasakys, jog tai – trumparegiška, bet tokia yra mūsų ir rėmėjų pozicija – norime turėti kuo lietuviškesnę komandą. Nesigėdydami pabrėžiame tai. Negalvojome apie užsienietį, kai matėme, jog galbūt yra galimybė turėti lietuvį trenerį.

– Adomaitis kartu su savimi pasikvietė asistentą Mindaugą Brazį. Kokie dar pageidavimai buvo išsakyti besiderint?
– Mes susitarėme su Dainiumi, kad jis kartu atsiveda savo ištikimąjį kolegą Mindaugą Brazį. Jų duetas – vienas stipriausių Lietuvoje. Daugiau nebuvo jokių reikalavimų. Viskas – pagal esamą situaciją. 

– Ar Isaacas Bontonas gali likti komandoje iki sezono pabaigos?
– Priklausys nuo trenerio, kai pasidarbuos ir pažins jį. Isaacas tobulėja, o jis tiks ar ne, reikia klausti trenerio. Bontonas labai gerai dirba treniruotėse, bet iki šiol nebuvo žaidęs Europoje. Jis galbūt prie šio trenerio atsiskleis labiau ir greičiau. Isaacas moka žaisti krepšinį, turi fizinius duomenis. Nesutiksiu su kritikais, kurie sakė, jog jo fiziologija – bloga, ar kad yra silpnas fiziškai. Isaacas yra labai stiprus, staigus, atletiškas. Fizinio rengimo treneris jam rašo dešimtukus, bet krepšininkas iki šiol buvo kitoje krepšinio kultūroje. Jeigu jis įrodys, kad gali būti čia, tai ir liks. Jeigu ne, reikės daryti pokyčius.

– Sporto direktorius Dainius Vaitelis prieš sezoną minėjo, jog komandos skolos siekia apie 860 tūkst. eurų. Kokia dabar yra situacija?
– Dabar būtų sunku ir neteisinga detalizuoti. Turime užbaigti sezoną. Mūsų partneriai ir rėmėjai turi įvykdyti įsipareigojimus ir tik po to galima skaičiuoti finansus. Pagal šiandieninę situaciją, mes geriname finansinę padėtį, bet apie skaičius kalbėti būtų netikslinga. Situacija – besikeičianti su ateinančiais įsipareigojimais. Tikslas – nuosekliai mažinti įsiskolinimus, ko praėjusiais metais mums nepavyko padaryti dėl pandeminio sezono, dėl žiūrovų arenoje nebuvimo ir tam tikrų partnerių pasitraukimo. 

Mūsų struktūroje taip pat yra dubleriai ir moterų komanda, kuri tiek visuomenės, tiek krepšinio specialistų yra pamiršta nepelnytai. „Neptūno“ moterų komanda – tarp lyderių Lietuvos ir Baltijos čempionatuose. Dubleriams šiemet viskas nesiklosto taip gerai, kaip pernai, bet reikia įvertinti tai, jog netekome trijų pagrindinių žaidėjų. Atėjusiems jauniesiems krepšininkams reikia laiko, kol užpildys išėjusių lyderių vietas.

– Iki kada yra sudėliotas skolų grąžinimo grafikas?
– Mes jau norėjome būti pasidengę įsiskolinimus, bet, deja, gyvenimas yra toks, koks jis yra. Nepavyksta vykdyti grafikų, nes reikia suprasti, jog tai – ne verslas. Priklausome nuo rėmėjų finansinės gerovės, nuo miesto biudžeto. Jeigu kažkas vyksta ne taip pas komandos partnerius, automatiškai atsiliepia ir klubo biudžetui. Dabar galima sakyti, jog finansines problemas norime išsispręsti per kitus dvejus metus.

Planuojamas Klaipėdos „Neptūno“ biudžetas – apie 1,3 mln. eurų
Planuojamas Klaipėdos „Neptūno“ biudžetas – apie 1,3 mln. eurų
Nuotr. BNS

– Koks yra „Neptūno“ šio sezono biudžetas?
– Dar esame rinkimo stadijoje, darbas vyksta pastoviai ir nuosekliai. Šį sezoną planuojame turėti didesnį biudžetą – apie 1,3 mln. eurų. Kai kas lygina Klaipėdą su savimi, kad jie žaidžia su mažesniais biudžetais, bet noriu pabrėžti, jog mes nieko negauname už dyką ir susimokame už viską komercines kainas. Neturime jokių užslėptų finansinių pagalbų iš šono, dėl to mūsų biudžetas atrodo didelis, lyginant su kitomis komandomis. Bet atmetus pridėtines išlaidas, biudžetas žaidėjų atlyginimams nėra didelis – visą laiką reikia kalbėti apie jį. Dalis žaidėjų atlyginimams siekia apie 450 tūkst. eurų ir dabar spėčiau, jog pagal tai Lietuvoje esame 5-6 vietoje.

– Kokios galėtų būti Klaipėdos komandos biudžeto lubos?
– Virš 2 mln. eurų. Įvertinus pardavimų pajamas iš bilietų, pirmuosius dvejus metus mes rinkome virš 2 mln. eurų. Tada turėjome didesnį biudžetą ir gana neblogai mažinome skolas. 

– Ar „Neptūnui“ realu surinkti tokį biudžetą artimiausiais metais?
– Savivaldybė patvirtino nekilnojamo turto mokesčio lengvatą verslui, kuris remia aukšto meistriškumo komandas. Tikimės, kad su šia priemone mums pavyks motyvuoti verslą būti socialiai atsakingu ir padės lengviau prisitraukti rėmėjų paramą. Dėl to į kitus metus bandome žiūrėti optimistiškai. Šitie metai buvo pirmieji, verslas turėjo patikėti, kad nuolaidos iš tikrųjų veikia. Dabar turėsime įrodymą, kurį galėsime parodyti verslui, kuris pasitikėtų ir tikėtų mumis. 

– Koks yra Klaipėdos verslo požiūris į „Neptūną“?
– Požiūris visą laiką yra teigiamas. Sportas – neatsiejama miesto gyvenimo dalis, bet galimybės – ribotos. Aišku, kai pralaimime, emociškai prieš visus atrodome blogiau, o kai laimime, atrodome geriau. Dėl to reikia vertinti visumą, o ne vieną ar kitą momentą. 

Šiais metais susidūrėme su tuo, kad valstybė pakėlė uosto kompanijoms žemės nuomos kainą. Niekas nebūna laimingas, kai gauna padidintus mokesčius. Kai kuriems buvusiems mūsų partneriams žemės nuomos mokesčiai buvo pakelti tris kartus. Verslui tai nuotaikos nepagerina, kai taip neplanuotai išauga sąnaudos. 

Prie viso to, COVID-19 pandemija, taip pat Klaipėdos miesto gyvenimas yra labai susijęs su baltarusišku tranzitu ir su uosto veikla. Uostas – didžiulis ekonomikos variklis, iš kurio gyvena didžioji miesto dalis. Jeigu uostas jaučiasi prasčiau, galbūt taip pat jaučiasi ir kitas verslas. Automatiškai tada negali skirti atitinkamų lėšų paramai.

– Komandą spaudžiant skoloms, ne kartą girdėjosi kalbos apie galimą jų nurašymą skelbiant bankrotą, tačiau miesto savivaldybė vis siekia išsaugoti „Neptūno“ klubo istoriją. Kaip jūs apskritai apibūdintumėte santykį su savivaldybe?
– Ryšys – geras, darbinis. Savivaldybė nėra ta institucija, kuri gali čia ir dabar išsitraukti pinigų iš kišenės. Savivaldybė dirba pagal nustatytas tvarkas, jie išgirsta pagalbos šauksmą ir bando padėti, kiek gali. Čia yra ir emocijų, ir visko. Šiaip ryšys – geras. 

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Neptūno“ rungtynėse
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Neptūno“ rungtynėse
Nuotr. BNS

– Žiūrint iš šalies, gali pasirodyti, jog kartais esate susipriešinę. Tai lemia tik pasirodančios emocijos ar visgi yra povandeninių srovių?
– Mes nesame susipriešinę, viskas tarp mūsų yra gerai. Kai apima beviltiškumas, galbūt kažkur išeina kažkokia žinia, bet miestas reaguoja, stengiasi. Mes neturime priekaištų. Aišku, visada norisi daugiau ir geriau. Turime į ką lygiuotis pagal sumas. Žinome, ką Utenos meras daro krepšiniui pagal miesto biudžetą, ką Kaunas daro. Na, Vilnius yra Vilnius. Norėtųsi daugiau, bet turime tiek, kiek turime. Ir tuo esame patenkinti.

– Kiek siekia Klaipėdos miesto parama „Neptūnui“?
– Praėjusiais metais, atrodo, buvo 900 tūkst. eurų, dėl artėjančių metų negaliu pasakyti. Dabar yra svarstomas strateginis trejų metų finansavimo planas. Viskas nuvertėja, tad aišku, kad prašome daugiau. 

– Komanda pati surenka apie 400-500 tūkst. eurų?
– Praeitais ir šiais metais taikome proporciją miestas-verslas maždaug 60 ir 40 proc. Prieš tai miestas duodavo 35 proc., verslas – 65 proc. Kažkuriais metais proporcija buvo gal net 30-70. Šiais metais miestas gelbėja labiau, bet jeigu tik atsigaus verslo parama, mes nepiktnaudžiausime, nelįsime į miesto kišenę ir elgsimės adekvačiai.

– Gegužę buvo paskirtas naujas komandos direktorius, vėliau jo nebeliko. Dabar internetinėje komandos svetainėje direktoriumi esate nurodytas jūs. Kiek klubas gali tinkamai funkcionuoti su esama struktūra?
– Viskas prasideda nuo racionalaus miesto ir rėmėjų pinigų panaudojimo. Mes turime sporto direktorių Dainių Vaitelį, kuris yra atsakingas už visas krepšinio komandas – pagrindinę, jaunimo ir moterų. Turime vykdantįjį direktorių Vilių Sukoną, kurio paprašiau sugrįžti atgal. Jis pailsėjo, atsigavo nuo įtampų, kurių tikrai netrūko. Vilius prižiūri ūkinę ir komercinę veiklas. Aš esu kaip direktorius, kuris atsakingas už viską. Pasiskyriau save, jog niekas nesakytų, kad bėgu nuo atsakomybės.

Vilius Sukonas paskirtas Klaipėdos „Neptūno“ vykdančiuoju direktoriumi
Vilius Sukonas paskirtas Klaipėdos „Neptūno“ vykdančiuoju direktoriumi
Nuotr. bcneptunas.lt

– Kaip reaguojate į kritiką savo adresu?
– Kai neskaitai, tai ir nereaguoji. Kai netyčia paskaitai, tada gal ir užgauna. Bet reikia neskaityti jos, ir viskas. Žinau, kad stengiuosi ir darau taip, kaip moku. Gal kažkas sakys, jog darau blogai, bet čia dirbu nekomerciniais pagrindais – dirbu už dyką ir dar pats remiu komandą, esu vienas didžiausių rėmėjų. Kritika turi būti visą laiką, bet svarbu, kad ji būtų objektyvi. Bet būna, kad kažkas ateina ir, nesuprasdamas esmės ar situacijos iš visų pusių, pradeda aiškinti, jog padarytos visos įmanomos klaidos, kaip čia darome viską blogai.

Lengva kalbėti iš šono, kai nežinai situacijos – finansinės ar dar kažkokių niuansų. Kritikuoti yra lengviausia. Visą laiką kviečiu kritikuojančius ateiti ir daryti kartu, bet nelabai jų atsiranda, arba visi nori daryti už labai didelius pinigus. Bet čia viską reikia daryti už mažus pinigus. Galima turėti daugiau žmonių ir biure, ir komandos vadyboje, bet, visų pirma, reikia turėti pinigų. Neturi pajamų, negali turėti ir išlaidų. Viskas labai paprasta.

– Paminėjote, jog yra daug įtampų ir niuansų. Kas tokio dedasi viduje, dėl ko sakote gaunantis nepamatuotos kritikos?
– Visų pirma, viskas išplaukia iš finansinės padėties. Kuo mažiau turime pinigų, tuo silpnesnę komandą galime surinkti. Bandome nuspėti dalykus, dėl ko kartais pasiseka, bet kartais – ne. Kada ateina kritika? Esame ne pelno siekianti organizacija. Mūsų pelnas – pergalės. Kai pirmuosius dvejus metus buvo daug pergalių prie Kazio, kritikos buvo labai mažai. Kai Kazys išvažiavo į Permę, mūsų biudžetas sumažėjo dvigubai, dėl ko automatiškai krito ir rezultatai. 

Bandėme nuspėti ateities žaidėjus, kažkur pataikėme, kažkur – ne. Kažkur žaidėjai nesusitvarkė su psichologine įtampa arba nesuprato esamo trenerio. Nėra pergalių, yra kritika. Yra pergalės, kritikos nėra. Bandysime sužaisti geriau, visi pradės sakyti, kad galbūt viskas nėra taip blogai, nors dabar kritikuojančių tikriausiai netrūksta.

– Jūsų vertinimu, klubo situacija – stabilizuota, vidutiniška ar bloga?
– Ji yra bloga, bet nuosekliai gerėjanti. Tik ne taip, kaip mes norėtume. Pirmuosius dvejus metus pavyko išbalansuoti ties geru biudžetu, pergalėmis ir skolų grąžinimu. Po to dvejus metus mums nepavyko to padaryti: trečiaisiais metais skolos kažkiek sumažėjo, bet sezonas nutrūko, nebegavome pajamų ir patyrėme nuostolių. Galima sakyti, jog pirmieji pandemijos metai išėjo į kažkokį nulį. Praeitais metais gal kažkiek paminusavome vietoje to, kad pamažintume įsiskolinimą. Šiais metais turime pliusuoti, kad vėl mažintume skolą.

– Bet dabar komanda tikrai nebegyvena į minusą?
– Visą laiką to siekiame. Dėl to mus ir kritikuoja, kad mes nepadarėme kažko ar padarėme kažką neteisingai. Viskas yra iš finansinio nepritekliaus. Visi sprendimai yra priimami iš to, kiek mes turime ir kiek neturime.

Sigitas Ambrazevičius 2018-aisiais nusipirko Klaipėdos „Neptūno“ akcijas, kurias vėliau išsidalino aštuoni verslininkai
Sigitas Ambrazevičius 2018-aisiais nusipirko Klaipėdos „Neptūno“ akcijas, kurias vėliau išsidalino aštuoni verslininkai
Nuotr. Neptūnas

– Komandai sunkiais laikotarpiais atsisukama ir į komandos savininką. Kaip jūs galėtumėte apibūdinti savo indėlį į klubą – tiek savo disponuojamais ryšiais, tiek finansine prasme?
– Klubui skiriu be galo daug laiko. Visų pirma, atimu daug laiko iš šeimos, dėl ko noriu jos atsiprašyti (šypteli). Vagiu laiką iš verslo, kuris taip pat reikalauja dėmesio. Jeigu nedirbi versle, galbūt ir verslas ne taip gerai važiuoja. Apvaginėju savo verslą ir neatlygintinai dirbu „Neptūne“, ir dar skiriu finansinę paramą. Skaičiais nesivardinsiu, esu didelis rėmėjas. Daugelis sakė, jog „nori atsiimti savo pinigus iš komandos“, bet nė vieno cento neatsiimu iš komandos. Tiesiog kiekvienais metais paskolintus pinigus nuosekliai nurašinėju į paramą. 

– „Neptūnas“ turi aštuonis dalininkus. Ar kiekvienas iš jų kasmet neša indėlį į komandą ar tiesiog yra dalininkai?
– Dalininkams yra nustatyta minimali suma, bet yra remiančių ir didesnėmis sumomis. Visgi pats dalininkų projektas nėra itin sėkmingas ir turi būti tobulinamas. Mūsų siekis – sukurti verslo bendruomenę, kuri veiktų kartu ir džiaugtųsi krepšiniu.

– Ar galite įvardinti kokia tai suma?
– Ne.

– Bet ar tai yra ženkli suma? Ar tai triženklė, ar tai penkiaženklė?
– Gera, pagarbi suma. Kažkam ji bus didelė, kažkam – maža, bet negaliu įvardinti. Už triženklę sumą kiekvieną dieną nueini į parduotuvę (šypteli). Jeigu būtų šimtai tūkstančių, neturėtume skolų.

– Kokie yra pagrindiniai klausimai iš žmonių, kurie galbūt nori investuoti į „Neptūną“? Kokios yra didžiausios abejonės?
– Parama sportui nėra investicija. Šita investicija yra visiškai neatsiperkanti. Tai – verslo socialinė atsakomybė. Marketingo priemonės Lietuvoje neveikia, išskyrus gal Kauno „Žalgirį“ ir gal Vilniaus „Rytą“. Bet Klaipėdoje ir kituose miestuose tai visiškai neveikia. Aišku, užduoda klausimų apie žaidimą, žaidėjus, bendrą komplektaciją, tikslus… Tai – normalūs, kasdieniai klausimai, kaip kiekvieno eilinio sirgaliaus.

Konkurencijos tarybos paviešinti pokalbiai tarp LKL klubų
Konkurencijos tarybos paviešinti pokalbiai tarp LKL klubų

– Nesigilina į komandos ūkio vedimą?
– Pasiklausia, pasigilina. Komandą remiantys žmonės pasitiki, žino, kaip viskas vyksta. Mes savo rėmėjams esame kaip atversta knyga – jie turi teisę klausti, žiūrėti ir matyti, kaip ir kur yra išleidžiami pinigai. Mes neturime paslapčių nuo savo partnerių. Partneriais vadinu miesto savivaldybę ir rėmėjus.

Konkurencijos taryba nubaudė visus LKL klubus po tyrimo, kuriam pagrindu tapo nutekėjęs jūsų laiškas komandoms. Kokia buvo jūsų reakcija į galutinį sprendimą?
– Man tai yra visiškas nesusipratimas. Vykdai nekomercinę veiklą, rūpiniesi sporto išsaugojimu, kad neužsidarytų ir nebankrutuotų, ir gauni baudą už tai, ko nepadarei. Buvo kažkokie pokalbiai, bet mes net negalėjome pagalvoti, jog mes negalime kalbėtis apie bendrus išgyvenimo klausimus. Visiškas absurdas, visiška nesąmonė.

Kaip galima duoti baudą Kauno „Žalgiriui“, kurio sezonas nenutrūko? Jie buvo priklausomi ne nuo LKL, o nuo Eurolygos. Jie sėdėjo ir laukė Eurolygos sprendimų. Tai – pasityčiojimas iš sporto. Logikos nulis. Nekomercinės organizacijos gauna baudas už tai, ko nepadarė.

– Bet sprendimo motyvas labiau yra toks, jog buvo fiksuotas kartelinis susitarimas prieš krepšininkus.
– Susitarimo nebuvo. Buvo diskusija – ką daryti, kad išgyventume. Čia buvo gyvybės ir mirties klausimas. Grįžtame prie to, jog krepšinis nėra verslas. Niekas iš to neuždirba ir už tai dar reikia bausti, jog rūpiniesi socialiniu reiškiniu – sportu.

– Bet jeigu ne jūsų nutekėjęs laiškas, turbūt nieko nebūtų buvę. Pasikarščiavote?
– Tiesiog išreiškiau nuomonę. Kažkas pavogė laišką, nutekino ir padarė iš to nusikaltimą, kurio niekas nepadarė. Pasakiau savo kažkokią nuomonę apie kažką. Nebijau jos sakyti.

– Buvo tokia itin agresyvi.
– Ji tiesiog buvo nuoširdi.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (12)
Sveikiname! Jūs buvote pasirinktas dalyvauti naujame finansiniame projekte, kurio stabilios pajamos yra iki tūkstančio dolerių (1000 USD) per savaitę. Jūsų kvietimas nuoroda yra aktyvus vieną dieną: https://bit.ly/3qULk7S
2022-01-10
Atsakyti
Nuoširdžiai
– Koks yra Klaipėdos verslo požiūris į „Neptūną“? Verslas - "kol Sigitas prie Neptūno komandos bus, tol neremsim. Nenorim, jog mūsų parama eitų jam į kišenę." Sigi, jeigu nuoširdžiai, tai nuoširdžiai
2021-12-30
+1
Atsakyti
Fanas
Tik savivaldybe neisgebles Netuno
2021-12-30
Atsakyti
Fish
uz "tautini krepsini" bet uz "tarptautines krabu lazdeles" ir mokesciu mokejima ne lietuvoje;)
2021-12-29
+2
Atsakyti
A.
kukturos jaunimo sostine Klaipeda. praejo neskoningi renginiai ir ka. tas pats su krepsiniu. isleidziami oinigai ir tiek.
2021-12-29
+2
Atsakyti
A.
kone viskas klaipedoje yra imitacija. savivaldybe realiai nieko nedaro, kad atgaivintu senamiesti kuris kone mires pasibaigus vasarai. klaipeda europos kulturos sostine padaryta viskas taip del akiu, kad geda. atrodo nera vizijos. tas pats su krepsiniu. daugima miestieciu gyvena uz miesto kazkokiuose namuose, nei jiems idomi kultura nei ka, namu zidinys ir tiek.
2021-12-29
+6
Atsakyti
Kosmosas
pirmiausiai jei savininkas nekuria tikro klubo kaip verslo tas klubas ir bus nulinei ar minusinei situacijoj. dar kitas dalykas tai pasirodo buve vadovai buvo teisus sakydami kad miestas duoda tik 30 proc biudzeto o jie surenka 70, ir jei pats verslas ar dalininkai deramai neremia klubo atsiranda skola. atsakymai daugiau nei tragiski , jokiu konkretumu, kas kiek duoda ir pan, biudzetas biski virs lemo, miestas duoda lema jiems. ir dar nedalyvauja jokiam tarptautiniam turnyre. eurolygoj ar cempionu lygoj.. vietine komandele be normalios administracijos su nuline vizija issilaikyti ir kazkur padeti euriukus
2021-12-29
+8
Atsakyti
Klaipeda
Neptunas gyvuoja vien tik del savivaldybes.. ir tas yra liudna.
2021-12-29
+11
Atsakyti
Fanas
Tai buvo konfliktas tarp trenerio ir Mazeikos;););)
2021-12-29
+3
Atsakyti
Koganas
pofik tas adomaitis, idomu ka db gaidamavicius darys :(
2021-12-29
+2
Atsakyti
Sigi
o kiek jus esate skoloje arenai? kiek isiskolinimai treneriams, Rinkeviciui, Zuzai, Vilimui, Gaidamaviciui, ar mokate alga Galdikui, Delinikaiciui, Einikiui ir kitiems nenusisekusiems pirkiniams? kas uz situos parasus atsakingas? ka manote kai miestas duoda 900 tukstanciu ir i jusu valdomos komandos varzybas ateina 600 ziurovu kieno cia darbo brokas? ( covid ir galimybiu paso neprikiskite)
2021-12-29
+21
Atsakyti
Bukite malonus priminkit kiek čia tos skolos ir negandos "kamuoja" Neptūną? Viską visuomet lengviausia nurašyti ant skolų bet kas padarė neteisingus sprendimus ogi vadyba!!! Jau n metų dainėlę girdžiu ajaj skokos skolos tai camon vadyba susitvarkyti reiktų bet dzin juk tai puikiausias būdas reketuot savivaldybę mums pinigų reikia ale mestą garsinam. Eilinis parazituojantis všį be jokio konkretaus šeimininko be įdėjos ir aiškios strategijos
2021-12-29
+11
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.