Baigiantis 2021 metams tinklalapis BasketNews pateikia įsimintinus ir daug peržiūrų sulaukusius autorinius darbus. Šįkart – žurnalisto Luko Malinausko interviu su Mareku Blaževičiumi apie stažuotę už Atlanto, kuris buvo išleistas 2021-ųjų rugpjūčio 13 dieną.
Beveik mėnesį JAV treniravęsis Marekas Blaževičius sugrįžo psichologiškai persikrovęs po komplikuoto sezono Kauno „Žalgiryje“ bei kupinas naujų krepšinio potyrių.
19-metis pirmaisiais metais Kaune liko be nuolatinio žaidimo rotacijoje, todėl pasitaręs su savo atstovais, nusprendė suintensyvinti tarpsezonio periodą ir tris savaites krepšinio žvaigždžių aplinkoje praleido Los Andžele.
Lietuvos talentas pripažinto specialisto Olino Simpliso stovykloje penkias dienas per savaitę plušėjo daugiau nei tris valandas trukusiose treniruotėse.
Trijų dalių pratybose dėmesys buvo skiriamas traumų prevencijai, krepšinio įgūdžių tobulinimui ir sprogstamosios jėgos kėlimui, o kiekvienos sesijos pabaigoje – žaidimas penki prieš penkis.
Jaunojo lietuvio porininkais treniruotėse buvo ryškiausi veidai Europoje ir NBA.
Žalgirietis per metimų serijas darbavosi su tokiomis asmenybėmis kaip NBA čempionas Dwightas Howardas, buvęs Eurolygos MVP Nemanja Bjelica, įgūdžių pratimus atliko kartu su šviežiai trečiuoju šaukimu pakviestu Evanu Mobley, greta biržai ruošėsi ir penktuoju šaukimu tapęs Jalenas Suggsas, aikštėje grūmėsi su 2019 metų 15-u šaukimu Sekou Doumbouya iš Prancūzijos ir didžiulę NBA patirtį sukaupusiu Stevenu Adamsu bei kitais.
Adamsas tapo ne tik tiesioginių dvikovų partneriu centro pozicijoje, bet, lietuvio nuostabai, ir savotišku asmeniniu stovyklos mentoriumi.
Nuo 2013 metų elitinėje lygoje rungtyniaujantis 211 cm ūgio ir 120 kg zelandas spaudė lietuvį dirbti tiek pasiūloma konkurencine kova, tiek įvaldyta psichologine kalba, kuria puolėjas yra skambiai pagarsėjęs tarp NBA krepšininkų.
Jaunasis žalgirietis kas kartą įtempęs ausis klausėsi atvirų Adamso pasakojimų apie vidinį NBA pasaulį ir beatodairiškai priiminėjo vieną patarimą po kito.
„Buvo susipažinimas su tuo kitu pasauliu, Amerika atrodė nepasiekiama ir lyg svajonė, – tinklalapiui BasketNews sakė Blaževičius. – Nuvažiuoti ten, pamatyti darbo etiką, susipažinti su tais žmonėmis, išgirsti jų nuomonę ir patarimus buvo labai geras dalykas.“
Komandas formuojantys burtai dažniausiai suvesdavo į penketuką su buvusiu Kauno „Žalgirio“ legionieriumi Olivier Hanlanu, kuris kamantinėjo lietuvį apie kanadiečiui pirmąja profesionalo stotele tapusią komandą.
Stažuotė JAV Blaževičių taip pat pastatė šalia karščiausių NBA įvykių.
Naujojo Orleano „Pelicans“ aukštaūgis Jaxsonas Hayesas po kelių treniruočių nebepasirodė pratybose, o to priežastis po kiek laiko paaiškėjo spaudoje – 2019 m. aštuntas šaukimas įsivėlė į konfliktą su policija, atvykusia raminti įsismarkavusio vakarėlio.
Galiausiai prieš jį buvo panaudotas elektrošokas ir žaidėjas atsidūrė ligoninėje.
Adamsą palietę mainai prieš naujokų biržą žiniasklaidoje nuaidėjo būtent tik ką pasibaigus treniruotei Los Andžele. Blaževičius apie juos perskaitė sėdėdamas šalia į Joną Valančiūną išmainyto ir iš Naujojo Orleano „Pelicans“ į Memfio „Grizzlies“ išsiųsto bokšto.
Kitądien dar visai neseniai ant to paties parketo plušėjęs 20-metis 213 cm Mobley naujokų biržoje trečiuoju šaukimu buvo pasirinktas Klivlando „Cavaliers“, o 20-metis gynėjas Suggsas savo pavardę išgirdo penktas, jį pasikvietė Orlando „Magic“.
Joje svajonė išsipildė ir geram Blaževičiaus draugui Rokui Jokubaičiui, į kurį 34-ą šaukimą investavo Niujorko „Knicks“.
Šis talentingiausių pasaulio jaunuolių renginys išlieka ir paties Blaževičiaus ateities taikiniu, į kurį vienas talentingiausių lietuvių per artimiausius metus sieks taikytis atsispirdamas iš „Žalgirio“.
Apie tai, neeilinę patirtį už Atlanto, Adamso asmenybę, pirmojo sezono Kaune įsivertinimą ir lūkesčius artėjantiems metams Blaževičius bendravo su tinklalapiu BasketNews.
– Kaip pavyko save pozicionuoti prieš tokį NBA milžiną kaip Stevenas Adamsas, taip pat prieš prancūzą Sekou Doumbouya, kuris yra metais vyresnis? – tinklalapis BasketNews paklausė Blaževičiaus.
– Prieš Steveną, aišku, neturėjau jokio jėgos pranašumo. Reikėjo naudotis greičiu ir gudrumu. Tikrai jautėsi pranašumas, kad amerikietiškos mokyklos žaidėjai yra linkę aštriai reaguoti į visokiausius apgaulingus judesius, todėl reikėjo nuolat tuo pasinaudoti. Atėjus trečiai savaitei, jie gal reagavo jau mažiau, bet per pirmąsias dienas labai aštriai reaguodavo į apgaulingus judesius. Dėl to man pavyko tai išnaudoti ir tuo pačiu patobulinti, ties kuo visą sezoną dirbome ir su Tučiu (Tautvydu Saboniu – aut. past.). Tas pats metimas iš vidutinio nuotolio buvo labai naudingas. Iš tritaškio gal buvo kiek sunkiau, kadangi Amerikoje tritaškio linija yra toliau, ir nuolat žaidžiant su kontaktu prieš tokį žaidėją kaip Steveną išsimesti gaudavosi sunkiai. Bet yra šioks toks progresas. Buvo įdomu prieš Steveną naudoti ir greitį, ir galvą, o kartais kai jis būdavo nepasiruošęs, buvo galima naudoti ir jėgos pranašumą.
Su Sekou teko žaisti vienoje komandoje, ir kadangi skiriasi amerikiečių bei europiečių mentalitetas, tai iš karto jautėsi. Nepažįstant žmogaus galima pasakyti, kad jis yra žaidęs Europoje. To paties Sekou žaidimas yra fainas, bet visgi pabuvęs ten gauni atsakymus, kodėl kai kurie žaidėjai NBA negauna tiek žaidimo laiko, nors jie buvo supertalentai Europoje. Kartais trūksta tos darbo etikos.
– Jeigu šiek tiek išsiplečiant, kas taip įstrigo?
– Steveno darbo etika, jo paprastumas, žmogiškumas ir nuoširdus noras padėti man. Pavyzdžiui, antroje treniruotėje žaidėme penki prieš penkis, mano komanda laimėjo ir Stevenui tas nebuvo svarbu. Jis priėjo ir sako, jog „pas mus lygoje yra taip – mes nuo vidurio linijos pradedame spausti, gaudyk mane, bandyk užsiimti poziciją“. Jeigu tik sekundėlei atsipalaiduodavau, Stevenas pažerdavo motyvacinių frazių: „Tau patinka žaisti Europoje? Tau užtenka tavo kelių tūkstančių? Tu nenori pasiimti mano milijonų?“
Iš pradžių buvo keista, kad išvis nepažįstamas žmogus taip nuoširdžiai nori padėti, nes jis juk už tai negavo naudos. Bet Stevenas yra tokia asmenybė, jam malonu padėti ir patarti.
Gavau galimybę susipažinti su tokiu žmogumi ir ne tik sportuoti kartu, bet nueiti papietauti, pavakarieniauti, pasiklausyti istorijų ir patirties, kaip viskas vyksta lygoje, kaip pinigai keičia žmones. Jis irgi matė daug žaidėjų, kurie praeina visus tuos etapus. Tikrai daug įsidėjau į galvą tų dalykų.
– Adamsas yra garsus savo trashtalkinimu. Ar buvo aikštelėje žodžių karo?
– Ne, netrashtalkinome. Buvo tiesiog konkurencija aikštėje, bet žodžių karo būtent su Adamsu – ne. Buvo su kai kuriais kitais žaidėjais iš universitetų.
– Ar pasigaudėte frazių? Ar dabar jaučiatės labiau įgudęs ties tuo?
– Ne, nėra taip, kad galėčiau pasiimti iš jų tai, ką jie šneka. Tai, ką jie kalba, abejoju, ar nors vienas iš jų galėtų padaryti. Mes, europiečiai, vis tiek esame tokie, kad jeigu kažką pasakome, tai mes jau galime tą padaryti. Taip iš tikrųjų ir buvo, kad treneris perspėjo būtent tą žaidėją, su kuriuo man teko apsišnekučiuoti. Treneris pasakė, kad „atsargiai, jis yra iš Europos, ir ką pasako, tą gali padaryti“. Tas žaidėjas vėliau ir baigė kalbėti su manimi.
– Kokių mentorystės manierų Stevenas pademonstravo už aikštelės ribų? Galbūt sukvietė visus kažkur pavalgyti?
– Turėjome paskutinę vakarienę su tais, kurie kartu sportavo. Susirinkome gan prabangiame restorane, kurį Stevenas išrinko ir sukvietė mus. Atsidariau meniu ir matau, jog pigiausias mėsos patiekalo pasirinkimas yra 50-60 dolerių, ir buvo tokia reakcija „oho“. Stevenas visiems visko užsakė, galiausiai apmokėjo sąskaitą, kuri net neįsivaizduoju, kiek galėjo siekti, bet tikrai turėjo gautis milžiniška, kadangi susirinko aštuoni po treniruočių proceso tikrai išalkę vyrukai. Ir mums tiesiog nuolat nešė maistą – mėsą, užkandžius, buvo tikrai vau.
Tuo pačiu šnekučiavomės, papasakojo, koks buvo įspūdis žaisti su Russellu Westbrooku, su Kevinu Durantu. Taip pat, kad treneris neturi tokio didelio vaidmens NBA lygoje, kai turi tokias žvaigždes savo komandoje. Išgirdau tikrai daug tokių užkulisinių dalykų, kas sukėlė nuostabą, jog taip tikrai gali vykti ar kad tas žmogus yra toks.
– Kalbant apie tarpsezonį, su kokiais klausimais pasitikote šį laikotarpį ir kaip jie išsisprendė pokalbiuose su „Žalgiriu“?
– Sezonui pasibaigus, buvo klausimų, ar liksiu „Žalgiryje“, ar reikia ieškotis naujos vietos, kur gausiu laiko pasireikšti. Bet klubo vadovybė man aiškiai pasakė ir parodė savo veiksmais, kad man yra vietos šitame klube ir kad jie nori mane čia matyti. Viskas labai greitai išsisprendė, tada kartu su treneriu susidėliojome vasaros planą, po to kelis kartus susirašėme, buvome susitikę. Viskas yra super.
– Ką jūs asmeniškai išgirdote iš trenerio ir kas iš to pokalbio nuteikia pozityviai laukti artėjančio sezono?
– Nemanau, kad galiu viešai įvardinti, ką mes kalbėjome su treneriu. Bet man tai antrieji metai pas tą patį trenerį, man nereikės iš naujo mokytis visos sistemos. Žinau, ko jam reikia ir ko jis reikalauja. Jeigu antrus metus iš eilės man nepavyks to padaryti, tai jau bus problema manyje. Dabar turėsiu lengvesnį startą, nes žinau, nuo ko pradėti ir ko treneriui reikia. Viskas yra mano rankose.
– Bet kad bus daugiau šansų pasireikšti, turbūt buvo patikinta ir tuose pokalbiuose?
– Jeigu klubas mane pasiliko, vadinasi mato mane kaip žaidėją. Nenorėjau tokios pat situacijos antrus metus iš eilės, nes vis tiek man reikia žaisti arba turėti galimybę parodyti, kad esu vertas būti aikštelėje. Mes su klubo vadovybe sutikome dėl to ir dabar atrodo, jog bus tokia situacija, kokią planavome.
– Kaip jūs asmeniškai įsivertinote pirmuosius metus „Žalgiryje“?
– Iš tikro buvo neįkainojama patirtis susipažinti su visais vyrukais, veteranais, pamatyti darbo etiką, suprasti, kas yra Eurolyga ir dar kiek daug trūksta iki to lygio. Tuo pačiu išmokti kantrybės, nes pirmieji metai buvo praleisti ant suoliuko.
Turėjau daug dirbti su savimi, perlipti pas save, pavyzdžiui, kai nežaidi rungtynių, bet vis tiek reikia eiti treniruotis. Atsirado supratimas, kad juk sportuoju dėl savęs, dėl to, kad būčiau geresnis kitą dieną, kitą sezoną, kitais metais. Būtent Tutis man labai padėjo tuo klausimu.
– Jums matomas trečiojo centro vaidmuo. Kokį įspūdį palieka „Žalgirio“ suformuota priekinė linija ir naujokas Joshas Nebo?
– Teko matyti Nebo epizodus, kai „Žalgiris“ paskelbė apie jį. Atletiškas žaidėjas su didele energija, mažai patirties Europoje, bet turi daug potencialo. Aišku, neatakuoja iš toliau, žaidžia po krepšiu ir yra taikinys alley-oop perdavimams. Manau, man tai yra į naudą, nes jis – visiškai skirtingo stiliaus žaidėjas nei esu aš.
Aš galiu pasiūlyti tai, ko negali jis – kiek mačiau, nėra daug žaidimo nugara, bet galbūt jis tobulina tai. Nebo taip pat yra labai energingas krepšininkas, dėl savo atletiškumo gali daug ką pasiūlyti gynyboje, sutrukdyti priešininkų gynėjams baudos aikštelėje. Kiek teko matyti, vyrukas šoka aukštai. Bus smagu susipažinti ir treniruotėse žaisti vienas prieš kitą. Laukiu to.
– Aišku, kad vieno iš jūsų šaikos jau nebus – išvyko Rokas Jokubaitis. Ar teko stebėti NBA naujokų biržą ir kokius turėjote lūkesčius?
– Stebėjau tiesiogiai, su Roku buvome susirašę. Prieš tai šnekėjome, kad bus žemesnis šaukimas, sakė apie 40-ą ar kažkas tokio. Žiūrėjau transliaciją, buvo antro rato pradžia ir, žiūriu, pažįstamas veidas – Rokas. Iškart paėmiau telefoną į rankas, parašiau trumpą žinutę. Neskambinau, nes supratau, jog ne vienas aš rašau ir noriu paskambinti, tiesiog susirašėme, o po to pasveikinau su pirmais taškais NBA vasaros lygoje.
– Ar buvo proga tiesiogiai stebėti vasaros lygą?
– Tiesiogiai ne. Turime gan daug lietuvių, stebiu ir tuos vyrukus, su kuriais teko sportuoti, tikrai įdomu, kaip jiems sekasi, taip pat bičiulis žaidžia Vašingtono „Wizards“ komandoje, pažįstamas yra Los Andželo „Lakers“ klube. Įdomu pasižiūrėti, nes kai prieš kai kuriuos žaidėme penki prieš penkis, atrodė, jog gal vieni yra vertesni daugiau nei žaisti vasaros lygoje arba ką kai kurie ten darys. Tada pažiūri, kad nesiseka vasaros lygoje, arba atvirkščiai.
– Ar stebint tuos vyrukus, su kuriais teko žaisti, bandote įsivaizduoti save jų pozicijoje ir kaip galėtumėte pats dabar ten pasirodyti pagal savo galimybes?
– Aišku, įsivaizduoju, daug apie tai kalbėjome ir su tuo pačiu Stevenu, kuris pasakė daug patarimų, papasakojo apie savo situaciją. Jis manęs klausė, kodėl nedalyvavau NBA naujokų biržoje, sakiau, kad trūksta žaidimo laiko ir galimybės įrodyti klubams, ką galiu pasiūlyti, ir kad klubai būtų įtikinti, kodėl reiktų rinktis mane.
