Kiekvienas sportininkas kasdien susiduria su įvairiais barjerais, kuriuos reikia peršokti. Kliūtys būna įvairios – metimo tobulinimas, kūno stiprinimas, darbas su treneriais bei komandos draugais. Tačiau vienas vienas svarbus aspektas dažnai lieka praleistas ar nutylėtas. Tai – psichologinė būsena.
Pakalbėti šia tema „TEDxYouth@VJG“ renginio organizatoriai pasikvietė buvusį Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Ryto“ trenerį, dabartinį Klaipėdos „Neptūno“ strategą – Dainių Adomaitį.
Pranešime treneris kalbėjo apie emocinės sveikatos svarbą sporte bei pateikė konkrečius sportininkų pavyzdžius, turėjusius problemų savo karjeroje, kurios atsirado iš to, jog nebuvo skirta pakankamai dėmesio šiai situacijai spręsti.
„Labai daug kalbate apie savo fizinę sveikatą. Nuėję pažaisti krepšinį su draugais ir sužaidę 3-5 mačus, kitą dieną dalinatės su draugais savo potyriais: „O, negaliu iš lovos atsikelti, negaliu pakelti rankų. Toks savo fizinės būklės apibūdinimas yra gan dažnas ir visi, manau, tą naudojame.
Tai yra normalu, bet kai kalba pasisuka apie emocinę sveikatą, visi kažkaip labai prityla arba pasidaro labai atsargūs. Yra toks stereotipas, kad tokios problemos yra psichinės ligos, kas yra labai neteisinga“, – teigė buvęs krepšininkas.
Adomaitis pateikė žymių sportininkų – JAV plaukiko Michaelo Phelpso, amerikiečių gimnastės Simone Biles ir Japonijos tenisininkės Naomi Osaka pavyzdžius, kuomet atletai dėl psichologinių problemų yra priversti baigti karjeras savo pike.
„Sporte yra būtinybė atskirti kai kuriuos dalykus, – tęsė strategas. – Sportas yra tuomet, kai tu rungtyniauji, keliauji, patiri daug streso, bet šalia eina privatus gyvenimas. Mums, profesionaliems treneriams ir sportininkams, reikia išmokti tai atskirti. Turi uždaryti salės duris ir viską ten palikti. Lengva tai pasakyti, bet teko labai ilgai mokyti, kad tai galėčiau padaryti.
Per ką sportininkas turi praeiti? Jeigu esi emociškai silpnesnis, stresas iškart atsilieps tavo miegui. Tu nesugebėsi pailsėti, užmigti, o jeigu ir kelias valandas pamiegosi, prabusi su pilna minčių galva bei n planų. Tada tau trūksta poilsio ir nesugebi būti tuo, ko iš tavęs reikia komandai. Tada prasideda įvairūs medikamentai, kurie padeda užmigti, kas jau yra negerai.“
Strategas taip pat prisiminė pavyzdį su Lietuvos rinktine, kurią treniravo nuo 2017-ųjų iki 2019-ųjų.
„Teko dirbti su Lietuvos rinktine. Medikamentai yra žaidėjų kasdienybė. Kartais emocinė žaidėjų būsena būdavo tragiška. Kartais mes turėdavome paimti, nutraukti arba pakeisti treniruotę, nes tu matydavai, kad jie ne tik nenori matyti vienas kito, trenerių, bet išvis nenori matyti krepšinio kamuolio. Tada stengiesi suktis iš situacijos, darai komandos išvažiavimą, bendrą vakarienę. Tu privalai tai daryti.
Tada grandinė eina prie kito etapo. Jeigu esi pavargęs treniruotėse, padidėja traumos rizika. Žaidėjai tai automatiškai jaučia. Prasideda mikro traumos, tada seka sunkesnės traumos. Pasekmės – labai skaudžios. Lietuvoje apie tai mažai kalbama, bet reikia pripažinti, kad tai yra didelė problema – prasideda alkoholis bei narkotinės medžiagos. Liūdna realybė, bet apie tai turime kalbėti anksčiau, garsiau ir tai yra privalomas dalykas žaidėjams bei treneriams.
Žaidėjai šiais laikais susiduria su begaliniu spaudimu, maksimalūs norai, maksimalūs reikalavimai. Tuomet emocinė būklė pasidaro labai bloga“, – kalbėjo treneris.
Adomaitis taip pat prakalbo apie socialinės medijos žalingumą.
„Didžiulę įtaką psichologinei sveikatai turi socialinė medija. Turiu vieną pavyzdį. Po rungtynių važiuojame autobusu. Nueinu iš autobuso priekio į autobuso galą pasikalbėti su vienu žaidėju. Grįždamas tamsoje matau tuos šviečiančius telefonų ekranus. Iš dvylikos krepšininkų devyni sėdėjo straipsnyje ir komentaruose.
Tada supratau, jog padariau didžiulę klaidą, kad sezono pradžioje nepaaiškinau, kas yra soc. medija, kaip reikia ten esančius dalykus atsirinkti. Naujienų srautą tu turi pats valdyti ir susidėlioti taip, kad tau nekenktų. Visur yra labai daug negatyvo, piktų žmonių, pavydžių žmonių. Tai – normalu. Mes, lietuviai, esame mėgėjai pirmiau matyti juodą nei baltą.
Čia yra didžiulė problema ir ne be reikalo NBA lygoje per atkrintamąsias didelė dalis žaidėjų, tokių kaip LeBronas Jamesas, visiškai atsisako soc. medijos. Ne vienas žaidėjas yra pasakęs, kad tai padeda išlaikyti susikaupimą reikiamiems dalykams.
Negatyvūs komentarai emociškai veikia. Kad ir kas sakytų, kad jiems komentarai neįdomūs, taip nėra. Tai ypač paūmėja, kai pradeda liesti tavo šeimą. Tai yra skaudu, intymu ir negerai. Palinkėčiau visiems rūpintis savo emocine sveikata. Svarbiausia, kad tai būtų prieš didžiules psichologines problemas“, – užbaigė Adomaitis.
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.
