Krepšinio pasaulyje artimiausiu metu gali radikaliai pasikeisti pinigų dalybos. Sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis FIBA reglamentas iškėlė daug klausimų apie klubų, žaidėjų ir agentų santykius.
Jis iš esmės apibrėžia žaidėjų, nepilnamečių krepšininkų, klubų ir agentų tarpusavio santykius.
Daugiausiai diskusijų sulaukęs klausimas – agentinis mokestis. Iki šiol daugelis klubų mokėdavo žaidėjo agentui arba procentaliai padalindavo šią sumą tarp žaidėjo ir klubo. Įvykę pakeitimai nulėmė, kad agentinį mokestį turės mokėti tik žaidėjas.
Kaip ir anksčiau, jis gali būti daugiausiai 10 proc. kontrakto sumos.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas agentinio mokesčio pasikeitimą sutiko pozityviai. Klubas tai vertina kaip galimybę atsiriboti nuo agentūrų. Taip pat šis sprendimas, pasak Motiejūno, gali padidinti klubo pajamas ilgajame laikotarpyje.
Motiejūnui tai atrodo klubų laimėjimas, bet agentų bendruomenė linkusi nesutikti. „Wasserman“ atstovas Tadas Bulotas mano, kad klubams tiesiog nebus naudinga perduoti agentinį mokestį į žaidėjų rankas, nes automatiškai išaugs kontraktai. Dėl to atsiranda papildomi mokesčiai.
Naujajame reglamente pakeistos ir kitos normos. Pirma, nuo šiol žaidėjai ir agentai galės lengviau išsiskirti. Norą pareiškusi pusė turės įspėti kitą prieš 30 dienų. Antra, oficialiai įteisintas dviejų agentų darbas su tuo pačiu žaidėju.
Galiausiai, dėl galimo interesų konflikto uždrausta agentams atstovauti žaidėjui, jei jis jau bendradarbiauja su tuo klubu arba jo treneriu.
Akivaizdu, kad įsigaliojusios taisyklės pakeis rinkos veikimo principus Europoje. Tinklalapyje BasketNews – pokalbis apie naująjį reglamentą su trimis pusėmis – agentais, klubais ir FIBA.
Agentai nori tęsti derybas
Kalbėdami apie agentinio mokesčio pasikeitimus, kalbinti agentai išliko ramūs, tačiau pažymėjo, kad nebus išvengta probleminių situacijų patiems klubams.
Apeliuojama į tai, kad įprastiniai žaidėjų kontraktai su klubais gali išaugti, nes agentinį mokestį moka pats žaidėjas.
„Jei atvirai, manau, kad tai bus derybų objektas, – sakė Bulotas. – Nemanau, kad viskas pasikeis ir bus taip, kaip ten parašyta. Pagal tas taisykles, aš nematau problemos susitarti su klubu, kad pastarasis ir toliau mokėtų mokestį.
Dėl daugumos negaliu pasakyti, bet tose situacijose, kur žaidėjas bus norimas, turės rinką – kaip susitarsi su klubu, taip ir bus. Ar klubai norės pridėti prie žaidėjo atlyginimo tuos 10 procentų? Aš labai drįstu abejoti, nes tai kainuos daugiau negu sumokėti agentūrai.
Galvoju, kad FIBA priėmė tokį sprendimą labiau dėl mažesnių klubų tam, kad skatintų šitą dalyką. Tačiau realybėje viskas atrodys kitaip.“
„Octagon Europe“ direktorius Baltijos šalyse Saulius Švetkauskas pritarė, kad išrašant sąskaitą prasideda mokestiniai klausimai. Jei klubas moka papildomai 10 proc. žaidėjui, kuriuos išsiderėjo agentas, tai klubui kainuotų daugiau nei išrašius sąskaitą-faktūrą sumokėti agentūrai.
Agento teigimu, įprastai mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali šoktelėti nuo 21 proc. iki dukart didesnės ribos.
„Pavyzdžiui, nuo tūkstančio eurų gautųsi ne 21 procentas, o dvigubai daugiau, – kalbėjo Švetkauskas. – Tai čia nuo tūkstančio, o jei kalbėtume šimtais tūkstančių „Žalgiriui“, „Rytui“, „Neptūnui“ ar „Lietkabeliui“... ten dideli kontraktai ir jie pasijaučia. Aš galvoju net patys klubai gali būti suinteresuoti mokėti taip, kaip anksčiau mokėjo.
Vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip susitarsi, kaip ir kas norės. Gal kažkam uždraus mokėti vadovai, gal kažkam savivaldybė.“
Abu agentai patikino, kad nėra uždrausta toliau derėtis ir žada tai tęsti.
„Viskas priklauso nuo susitarimo. Niekas nedraus klubui mokėti agentui tiesiai, pagal susitarimą, – kalbėjo Bulotas. – Bent jau aš reglamente nemačiau, kad tai būtų draudžiama. Tarp dviejų kompanijų visada gali būti susitarimai.
Aš galvoju, kad, galbūt, skirstysis dalimis. Pavyzdžiui, Milano klubas jau seniai pusę agentinio mokesčio moka patys, kitą pusę – pats žaidėjas. Labai sunku kažką pasakyti, bet aš žinau vieną – tai bus derybų klausimas. Jeigu klubai norės įsigyti žaidėją, tai faktas yra vienas, kad tie 10 procentų prisidės prie žaidėjo atlyginimo. Kada klubo direktorius pradės skaičiuoti, kad tie 10 procentų jam dar kainuoja socialinio draudimo mokestį, gyventojų pajamų mokestį (GPM), galvos, kad nereikia mokėti žaidėjui.“
„Klubai turi protingus žmones, buhalterius, ir skaičiuos, kas apsimoka labiau, – pridėjo Švetkauskas. – Nėra taip, kad FIBA griežtai nubraukė, kad moka žaidėjas ir viskas. Jeigu klubas su žaidėju ir agentu susitaria, tai taip jie ir galės daryti.
Manau, kad matematika vis tiek susidės taip, kad Lietuvos klubams už lietuvį labiau apsimokės mokėti agentūrai tiesiai.“
Po pašnekesio su agentais, situaciją BasketNews komentavęs FIBA teisės komisijos narys Justas Kalinauskas nebuvo linkęs sutikti, kad agentinis mokestis liks derybų objektu.
Atsiųstame komentare išskirta taisyklė: „FIBA licencijuoti agentai (ir bet koks juridinis asmuo ar juridinis asmuo, per kurį jie veikia) negali priimti užmokesčio už savo paslaugas iš kitų, išskyrus savo klientą.“
Egzistuoja vienintelė išeitis apeiti agentinio mokesčio taisyklę – pasitelkti trečiąją šalį ir eliminuoti agentą iš derybų.
Jei trečioji šalis yra žaidėjo klubas, ji iš žaidėjo atlyginimo galės išskaičiuoti tik agentui mokėtiną atlyginimą, nes klubas neturi teisės agentui mokėti iš savo lėšų, būtent tam, kad išvengtų interesų konflikto. Tada tai bus paprastas mokėjimo susitarimas, dėl kurio susitars žaidėjas ir trečioji šalis, o agentas nedalyvauja šiame susitarime.
„Praktiškai sunku suprasti, koks yra klubo interesas tai daryti ir prisiimti nereikalingas užduotis bei atsakomybę, kai žaidėjas gali pats susimokėti savo agentui“, – išimtį komentavo Kalinauskas.
Nepaisant to, Bulotas spinduliuoja ramybe. Agento teigimu, praeityje klubai taip stipriai norėjo gauti žaidėją, kad žaidėjų atstovus apipildavo ne tik pinigais.
„Laikausi tos nuomonės, kad rinkoje viskas yra pakankamai paprasta, – pradėjo Bulotas. – Jei prekė yra paklausi, tai turėsi ir mokėti, ir prisitaikyti prie prekės, norėdamas ją gauti. Mano tikslas yra dirbti su žaidėjais, kurie yra paklausūs ir nereikės aiškintis, kas ir kaip mokės.
Svarbiausia išsiderėti bendrą pinigų sumą, kuri tenkintų žaidėją. Kaip ir kokie pinigai vaikščios yra derybų klausimas. Kažkada, senais laikais agentams ir „Rolex“ laikrodžius dovanodavo, kad tokie kaip Jasikevičiai atvažiuotų pas juos (juokiasi).
Pagal susitarimą, tai vis tiek yra derybos. Turime pakankamai mažą rinką. Jau dabar yra taip, kad klubai bando derėtis ir siūlo mažiau procentų. Iš kitų klubų agentai gal net ir daugiau nei 10 proc. paima. Aš nemanau, kad geroms agentūroms ir agentams kažkas pasikeis.“
Po aptartų situacijų kyla klausimas, ar FIBA numatė kilsiančias grėsmes. Bulotas įvardijo vieną iš jų.
„Didelis dalykas, kurį matau ir kuris atrodo grėsmingas – tos agentūros, kurios turi įmones Lietuvoje, kaip aš seniau (Tadui Bulotui priklausė „BBaltics“ agentūra), ir jų atstovų dauguma yra lietuviai, jos gali būti priverstos išsikelti iš Lietuvos. Gali atsirasti kiti mokestiniai klausimai, kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) išrašant sąskaitas savo lietuviams klientams. Čia laukia tokia įdomesnė situacija“, – pasakojo Bulotas.
„Kaip ir kiekvienos normos, taisyklės turi savų minusų, tačiau, mano nuomone, ši naujoji taisyklių redakcija turi ženkliai daugiau pliusų nei minusų“, – apie grėsmes atsakė Kalinauskas.
Pokalbiuose paliesti ir kiti svarbūs reglamento pakeitimai. Nuo šiol sutartis tarp agento ir žaidėjo gali būti nutraukiama sutarties šalies iniciatyva, bet kuriuo metu apie tai įspėjus kitą sutarties šalį prieš trisdešimt dienų.
„Galvoju, kad tai – geras sprendimas, – komentavo Bulotas. – Visada laikausi tokios logikos, kad nenoriu per prievartą laikyti žmonių. Kiek žaidėjų rodė iniciatyvą nutraukti santykius, niekados nežiūrėjau į jokius terminus. Dėl to žiūriu tik pozityviai.
Mano darbas yra suteikti paslaugą, o jei ji kažko netenkina – nematau prasmės kažko laukti.“
„Aš įsivaizduoju, kad taip norima apsaugoti žaidėjus nuo ilgų įsipareigojimų, – kalbėjo Švetkauskas. – JAV jau seniai yra 15 dienų laikotarpis. JAV teisinė sistema yra palanki negarantuotoms sutartims. Jei žaidėjas nepatenkintas savo agentu, jis gali pranešti jam prieš 15 dienų ir praėjus tam laikui jau gali jam atstovauti kitas agentas.
Kalbant apie Europą, „Octagon Europe“ jau pasidarę naują reprezentavimo kontraktą būtent pagal šiuos nurodymus. Laikysimės to, ką numato FIBA naujuose pakeitimuose. Yra tokių agentūrų, kurios pagal praėjusį reglamentą įsipareigodavo dvejiems metams, bet yra pasidarę automatinį pratęsimą. Jis kartais būna labai neparankiu momentu ir žaidėjas net nepagalvoja prasitęsti ar neprasitęsti. Paskui pradeda galvoti ir žiūri, kad nebegali išeiti ir jis priverstas likti, nors ne visada yra patenkintas savo agento paslaugomis.
Aš pats esu turėjęs atvejį, kai žaidėjas turėjo vienerių metų sutartį su automatiniu pratęsimu. Sutartis jau buvo ketverių metų senumo su automatiniu pratęsimu kas metus. Žaidėjas nusprendė išeiti ir, pagal FIBA tuometinius nuostatus, po 2 metų susitarimas turi būti iš naujo persirašytas rašytine forma, nes po 2 metų turėtų nebegalioti. To padaryta nebuvo, žaidėjas nusitraukė sutartį su agentūra ir pasirašė sutartį su klubu per kitą agentūrą. FIBA taisyklės buvo tokios, bet, kaip gyvenimas parodė, buvusi žaidėjo agentūra kreipėsi į arbitražą (BAT) ir laimėjo. Nepaisant to, kad sutartis buvo ketverių metų senumo. Dabar įdomu, kaip bus su naujomis taisyklėmis, gal visgi FIBA su BAT arbitražu pagaliau sutars dėl bendrų taisyklių.“
Taip pat FIBA apsidraudė dėl dvigubo agentavimo problemų. Nuo šiol žaidėjo atstovavimas daugiau nei vienam FIBA licenciją turinčiam agentui nebėra laikomas drausminiu nusižengimu.
Kaip teigiama LKF pranešime spaudai, ši nuostata suformuota atsižvelgiant į ilgalaikę FIBA praktiką, kai licencijuoti agentai tarpusavyje bendradarbiauja bei dalijasi mokestį dėl žaidėjo tarptautinių perėjimų.
Agentai patvirtino, kad tokia praktika yra vykdoma, bet Švetkauskas pažymėjo, kad tai iškelia reprezentavimo problemą.
„Kaip suprantu, FIBA atsižvelgė į tokį faktorių, kad yra bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, aš dirbu su vokiečiu, graiku ar ispanu ir mes išvežame žaidėją kartu. Taip skaitosi, kad yra du agentai. Agentinis mokestis tokiu atveju dažniausiai yra pasidalinamas.
Kitas dalykas, aš nežinau, kaip FIBA traktuos sutarties pasirašymą. Pavyzdžiui, žaidėjas bus susisaistęs su „Wasserman“ ir „Octagon“. Visų pirma, tai – nelabai profesionalu iš žaidėjo pusės, nes jį reprezentuoja dvi stiprios agentūros. Taip pat siūlomas tai pačiai komandai. Tada apskritai logikos nėra.
Pats žaidėjas gali nukentėti, nes abi agentūros bus suinteresuotos gauti kontraktą ir verstis per galvą, kad gautų geresnį pasiūlymą. Tuo pačiu, norės greičiau tą pasiūlymą gauti, kad žaidėjas jį paimtų, įkalbinės. Vienas į savo pusę trauks, kitas į savo. Kartais geriausio pasiūlymo reikia išlaukti.
Aišku, gal FIBA numato galimybę, kad vienas žaidėjas gali turėti agentą Azijoje, Europoje ir NBA. Pastarojoje jis ir taip gali turėti kitą agentą. Galbūt norima lenkti į tą pusę“, – kalbėjo Švetkauskas.
Abu agentai pritarė, kad šie pakeitimai gali būti susiję su FIBA noru šlietis prie NBA agentavimo politikos. Tačiau šioje vietoje vėl daugiau klausimų nei atsakymų.
„Esmė, kad NBA yra vienos šalies teisinė sistema, – kalbėjo Švetkauskas. – Mes dabar kalbame apie FIBA sistemą, kuri apima visą Europą, visos šalys skirtingos, papročiai, mokėjimai, mokesčiai ir taip toliau. Taip pat yra Azija, Afrika, Pietų Amerika.
Reikia suprasti, kad visose šalyse yra skirtingi mentalitetai. Kartais daug dalykų gali nepavykti tiesiog. Kiek žinau, Rumunijoje treji ar ketveri metai tokiu principu yra mokami pinigai agentams. Žaidėjui sumokama daugiau, o pats žaidėjas moka agentui. Reikės skaičiuoti, matematika ir viskas.“
„Eurolyga irgi buvo taip nusprendusi (dėl agentinio mokesčio), bet po to pakeitė nuomonę, nes patys klubai pasiskaičiavo, kad jiems tai kainuos papildomai, – pridėjo Bulotas. – Taip yra nusistovėjusi tvarka, nes viskas Europoje skaičiuojama NET sumomis (aut. past. į rankas). Ne taip, kaip JAV.“
BasketNews paklausė Kalinausko, koks buvo FIBA užmojis imantis permainų.
„Vienas pagrindinių veiksnių – dar labiau sugriežtinti galimų interesų konfliktų reguliavimą, siekiant daugiau skaidrumo agentų veikloje santykyje tarp krepšinio klubų, trenerių, žaidėjų bei pačių agentų, – paklaustas, kas pastūmėjo FIBA imtis pokyčių, atsakė Kalinauskas. – Pati nuostata nuo šiol apibrėžia agento pareigą priimti agentinį mokestį tik iš klientų, kuriuos atstovauja suteikiant savo paslaugas, tai liečia ne tik žaidėjus.“
„Žalgiris“ džiūgauja, „Lietkabelis“ mato praradimus
Aktualiausias klausimas Lietuvos klubams – agentinio mokesčio perdavimas į žaidėjų rankas. Klubai nebėra įpareigoti ir tarsis tik dėl žaidėjo atlyginimo.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas neslėpė džiaugsmo dėl priimto pakeitimo.
„Mes pozityviai priėmėme, – atskleidė „Žalgirio“ galva. – Galvojame, kad gal taip bus daugiau teisybės. Tie žaidėjo-agento santykiai klubui dažnai kenkdavo. Apibendrinus, galvojame, kad tai – geras dalykas ir labiau atitinka tiesą, nes tai tų dviejų žmonių santykiai. Jie turi atsiskaitinėti, o ne klubas.“
„Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys tikino, kad nemato kliūčių ir toliau tęsti buvusią praktiką.
„Jei atvirai, dar nesu įsigilinęs į šį reikalą. Žinau tik iš žiniasklaidos, kas buvo parašyta, – pradėjo Purlys. – Iš to, ką aš žinau ir kokią informaciją valdau, galėtų būti pasirinkimas: arba pasilikti prie tos pačios tvarkos, kad klubas sumoka, arba pasirinkti, kad žaidėjas agentui sumoka. Tai yra trijų šalių sutarimas: kaip susitars klubas, agentas ir žaidėjas.
Kitas dalykas, kad dabar jau ilgalaikės sutartys, kurios pasirašytos šiems ir kitiems metams, jos ir galioja. Tai klubai turės ir toliau mokėti tiesiai agentūrai, jei, vėlgi, nebus susitarta kitaip.“
„Lietkabelis“ apie pakeitimus dar nuomonės susidaryti negali, bet mato vieną – agentinio mokesčio nemokantys klubai tikrai nesutaupys.
„Šiai dienai per anksti kalbėti, nes tai nėra labai aktualu. Aktualu gal bus vasarą, kai pradėsime kalbėtis ir bus prieita prie konkrečių darbų.
Galiu tik pasakyti bendromis gairėmis, kad klubams finansiškai nebus patogu ir naudinga mokėti. Jei agentūra yra registruota užsienyje, tai sumokant agentinius iš vienos Lietuvos įmonės nesiskaičiuoja jokie mokesčiai. Jei ta pinigų suma prisideda prie žaidėjo, tai automatiškai prisiskaičiuoja ir mokesčiai. Finansiškai klubams nebus naudinga tai daryti. Išskyrus atvejus, jei yra Lietuvos agentūra, kuriai reikia sumokėti PVM 21 procentą.
Šiuo atveju, jei moki užsieniečiui žaidėjui t.y. GPM plius 15 procentų, tai 6 procentus laimi. Vienu žodžiu, kiekvienas atvejis gali būti individualus“, – kalbėjo Purlys.
„Žalgirio“ vadovo Motiejūno nuomone, keisis nebent žaidėjo ir agento santykiai. Šios taisyklės, pasak Motiejūno, turėtų agentus paskatinti daugiau dirbti.
„Mes galvojame, kad reikia vadovautis reglamentu. Mes ir su žaidėjų asociacija bandėme šitą dalyką pakeisti. Aš, vėlgi, suprantu, kad agentai yra be galo svarbūs šitame procese. Niekas nesikeis klubo ir agento santykyje. Čia turi būti pasikeitimas agento ir žaidėjo santykiuose. Aš taip traktuočiau.
Kad ir pakeitė šitą, bet tikrai nebus taip, kai klubas ieškos žaidėjo ir agentas siūlys, keli agentai siūlys. Čia labiau yra tas, kad žaidėjas gali agentui pasakyti, kad aš tau duosiu mažiau ar pats susitarsiu su klubu ir šį kartą nieko negausi. Labiau galvoju, kad čia žaidėjo-agento santykiai, kurie keisis.
Aš tai už tai, kad jie aiškintųsi. Gal tai įgalins tuos agentus labiau dirbti. Negražu taip sakyti, nesakau, kad jie nedirba, bet tikrai yra tokių, kurie naudojasi žaidėjų geru vardu ir gali nieko nedaryti, o žaidėjas yra įpareigotas su juo būti“, – kalbėjo Motiejūnas.
„Žalgiris“ pozityvu spinduliuoja ne tik dėl agentinio mokesčio. Naštą turėtų palengvinti ir lengvesnės žaidėjų-agentų skyrybos.
Ypač skaudžiai nudegę kauniečiai buvo su amžinąjį atilsį agentu Luciano Capicchioni. Pastarasis yra dirbęs su pirmo ryškumo Lietuvos krepšinio žvaigždėmis, tokiomis kaip Šarūnas Jasikevičius, Linas Kleiza, Robertas Javtokas.
Buvęs „Interperformances“ agentūros atstovas Capicchioni su Lietuvos krepšininkais vėlėsi į teisinius kivirčus ir laimėjo. Pavyzdžiui, Javtokui skyrybos su italu kainavo 325 tūkst. eurų, o nuo Pauliaus Jankūno bei Tado Klimavičiaus buvo bandyta nurėžti per pusę milijono eurų, tačiau FIBA arbitražo teismas priėmė dviem lietuviams naudingą sprendimą.
„Mes turime daug istorijų, – apie klubui kenkusius agentus pasakojo Motiejūnas. – Su Capicchioniu, amžinąjį atilsį, bėdų turėjome. Kai pasirašė sutartį klubas su agentu, žaidėjas atleido agentą, bet agentas ginčijosi, kad dar neatleido. Tada vos ne dvigubo agentavimo klausimas gavosi.
Ateina naujas agentas ir sako, kad tu negali, nes atstovauja senas. Tokių turėjome niuansų. Dabar žaidėjas ateina laisviau, pats pasako „aš dirbu su tuo agentu“, nori atleisti – atleidžia. Klubas čia yra ne prie ko.“
Modeliuojant įmanomas baigtis ateityje, neatmetamas ir scenarijus, kad žaidėjai, pasirašydami kontraktą, turėtų rinktis: keliauti į ekipą, kuri pasiūlys nuimti agentinio mokesčio naštą, arba rinktis klubą, kuris to nepasiūlo.
Motiejūnas įžvelgia, kad po pasikeitimų laikini sąlyčio taškai gali būti ieškomi, bet ateityje tokie scenarijai būtų nesuprantami.
„Pereinamas laikotarpis, manau, tikrai kažkoks tai bus, – kalbėjo Motiejūnas. – Tačiau ateityje būtų kvaila, jei čia pradėtume naudoti tokius... (juokiasi)
Vėlgi, iš neutralios pusės žiūrint, tikrai būtų kvaila, jei tai, ar tu moki agentui tiesiogiai, ar tu moki žaidėjui tiesiogiai, nulemtų, kur žaidėjas žais. Neturėtų taip būti. Žaidėjas turėtų būti ten, kur jis nori ir kur jam geriausia. Dėl to agentas ir turėtų stengtis daryti viską dėl to žaidėjo.
Jeigu agentai pradės naudotis tuo, kad geriau sutaria su klubais ir dėl to žaidėjui sakys, kad važiuok ten, nes man sumokės tiesiogiai, ten geriau... kvailai skamba.“
Motiejūnas mano, kad ilgajame laikotarpyje tai turėtų išauginti finansinę naudą.
„Finansiškai tai mums prisidės naštos, – sakė Motiejūnas. – Aš įsivaizduoju, kad pereinamame laikotarpyje tikrai atstovaujantis agentas sakys, kad yra žaidėjo alga ir mano agentiniai. Tai vis tiek dar bus tas pats dalykas.
Vėliau mums padaugėja išlaidų, nes agentūra tiesiog išrašo sąskaitą ir mes mokame. Kai su žaidėjais yra kiti santykiai, tai kažkiek ir mokesčiai didesni. Šiek tiek finansiškai bus brangiau, bet, manau, tiesiog pereinamajame laikotarpyje. Vėliau, kai viskas taps norma, kalbėsimės su agentu apie fiksuota sumą, kurią tu moki žaidėjui. Jie jau tarpusavyje tarsis, kiek procentų moka žaidėjas tiesiogiai agentui.
Dabar visur Europoje priimta, kad yra 10 proc. agentinių. Kiek žinau, NBA – iki keturių procentų, gali būti du, gali būti ir vienas. Vėlgi, čia yra žaidėjo bendradarbiavimas ir derybos su agentu. Tikrai manau, kad kai viskas stabilizuosis, žaidėjai nebūtinai mokės 10 proc. Galbūt penkis arba dar kitą sumą. Taip optimistiškai žiūriu, kad tie 10 proc. nebūtinai bus fiksuoti visam laikui.“
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.
