Kauno „Žalgiris“ kaip geriausiame Holivudo filme užbaigė Pauliaus Jankūno karjerą Eurolygoje, o tuo pačiu ir savo sezoną, per pratęsimą 103:98 įveikdami Belgrado „Crvena Zvezda“.
Kauniečiai savo galutinę poziciją Eurolygoje sužinos po paskutinių Atėnų „Panathinaikos“ mačų, bet faktas, jog 8 pergalės ir 20 pralaimėjimų nėra tas rezultatas, kuris tenkintų „Žalgirį“ ir klubo sirgalius.
Po paskutinių Lietuvos čempionų sezono rungtynių Eurolygoje galima skaičiuoti viščiukus ir tinklalapio BasketNews žurnalistas Jonas Lekšas įvertino kiekvieno žalgiriečio metus stipriausioje Senoje žemyno lygoje individualiai.
Lukas Lekavičius – 9 balai
vid. 24 min., 10,2 tšk., 4,2 rez. perd., 2,1 kld., 3,7 išpr. praž., 10,9 naud. balo.

Iki idealaus sezono Lukui pritrūko tik pergalių su „Žalgiriu“. Gynėjas buvo didžiausią įtaką žaidimui daręs komandos krepšininkas ir vienintelis sezone rinko dviženklį rezultatyvumo skaičių. Situacija privertė Lekavičių prisitaikyti prie pagrindinio įžaidėjo vaidmens, o dėl to reikėjo ir kitaip paskirstyti jėgas, bet su visomis užduotimis Lukas puikiai susitvarkė. „Žalgiris“ privalo išlaikyti savo vijurką komandoje, vėl grąžinant jį į jam įprastą vietą – gynėjo, kylančio nuo suolo ir duodančio energijos pliūpsnį. Pagarba Lukui už jo neabejingumą ir kiekvienose rungtynėse maksimalų atsidavimą.
Joshas Nebo – 8,5 balo
vid. 23 min., 8,8 tšk., 6,2 atk. kam., 1,2 kld., 0,8 blk., 12,8 naud. balo.

Nuostabus Eurolygos debiutanto sezonas, kuris dėl Lauvergne'o traumos didžiąją laiko dalį buvo pagrindinis komandos centras. Nebo savo šoklumu ir galingais dėjimais prisistatė visai Europai bei neabejotinai vasarą turės turtingųjų klubų pasiūlymų. Taip, išryškėjo ir Josho silpnybės – reikia dirbti su situacijų skaitymu, metimu, žaidimu nugara, bet reikia pažymėti, jog tokią statistiką amerikietis rinko be elitinės klasės kūrėjo, nors jo pagrindinis ginklas puolime – pikenrolai. Tikrai niekas Kaune nesupyktų, jei kitą sezoną Nebo liktų „Žalgiryje“ kaip pagrindinis centras, nes jo lubos yra dar žymiai aukščiau, negu pamatėme šiemet.
Edgaras Ulanovas – 7,5 balo
vid. 27 min., 8,1 tšk., 4,3 atk. kam., 2,1 rez. perd., 1,2 kld., 2,9 išpr. praž., 11,2 naud. balo.

Kauno Žalgiris / Tvarkaraštis
Labai dviprasmiškas Edgaro sezonas. Per pirmus 9 turus Ulanovas buvo neatpažįstamas ir vidutiniškai rinko po 2,1 naudingumo balo, per likusius – po 14,7. Tragiškas pirmas sezono trečdalis nesutrukdė Ulei sužaisti geriausio statistiškai sezono Eurolygoje, tačiau tikrai pakišo koją „Žalgiriui“ rimčiau pakovoti dėl atkrintamųjų, kurių minimalūs šansai buvo atsiradę po Rusijos klubų eliminavimo, bet šaukštai jau buvo po pietų. Psichologinę duobę už nugaros palikęs lietuvis įrodė, jog yra elitinis Eurolygos puolėjas, bet labai norisi tikėti, jog tokią formą kitą sezoną jis demonstruos nuo pradžių. Ulanovas neabejotinai yra tas žaidėjas, aplink kurį „Žalgiris“ turi lipdyti savo branduolį ilgalaikėje vizijoje.
Tyleris Cavanaugh – 7 balai
vid. 26 min., 9,7 tšk., 5,1 atk. kam., 1,5 rez. perd., 1,2 kld., 3 praž., 10 naud. balų.

Sezono startas Cavanaugh taip pat buvo labai sunkus ir kritikos „Žalgirio“ vadovybei, dėl pasirašyto dviejų garantuotų metų kontrakto, netrūko. Vis dėlto Tyleris su kiekvienomis rungtynėmis augo ir keitė fanų požiūrį į jį, o viską vainikavo pratęsimą išplėšęs metimas paskutinėje dvikovoje. Taip, stabilumo amerikiečiui trūksta, gynyboje jis niekada nebus elitinis, tačiau puolime jis išplečia aikštelę, gerai mato aikštę ir nestokoja kovingumo. Klausimas, ar Cavanaugh gali būti atkrintamųjų komandos starto penketo aukštaūgis, bet „Žalgiriui“ bet kokiu atveju reikės naujų vėjų priekinėje linijoje, o tai turėtų pridengti Tylerio silpnybes ir čia didelių problemų neturėtų būti. Juolab, kad kitą sezoną galime tikėtis dar daugiau iš Kaune jau apsipratusio aukštaūgio.
Joffrey Lauvergne'as – 6 balai
vid. 15 min., 8,3 tšk., 3,4 atk. kam., 8,9 naud. balo.

Apmaudu, jog Lauvergne'o sezoną sugadino peties trauma, nes su juo matėme visai kitą „Žalgirio“ veidą. Faktas, jog Joffrey buvimas komandai prideda solidumo, patirties, o taip pat žaidimą nugara į krepšį. Vis dėlto jo sezoną sunku vertinti – statistika per trumpą laiką buvo renkama gera, bet trūko stabilumo. Sveikas prancūzas atitinka Eurolygos starto penketo centro lygį, tačiau traumos lydi visą jo karjerą, o taip pat klausimas, ar žalgiriečiams apsimoka investuoti vienus didžiausių pinigų komandoje į vidurio puolėją.
Artūras Milaknis – 6 balai
vid. 20 min., 7,3 tšk., 41,6 proc. trit., 4,9 naud. balo.

Milaknio vertinimas labai paprastas – jeigu jis pataiko, yra naudingas komandai, jei ne – yra problemų. Veteranas šiemet ir vėl išliko solidus ir perkopė 40 proc. tritaškių pataikymo ribą, kas yra elitų elitas. Per paskutinius 7 sezonus Artūras tik dukart neviršijo šios ribos ir jis vis dar yra tas žaidėjas, kokių Eurolygoje yra geidžiama ir kurie per sezoną nulaužia kelias rungtynes. Taip, gynyba yra silpnoji veterano pusė, bet kitą sezoną Milakniui ir neturėtų reikėti žaisti tiek minučių, kiek šiemet. Iš „Žalgirio“ perspektyvos būtų naudinga komandoje išsaugoti tokį žaidėją, kuris turi išreikštą elitinį įgūdį.
Marekas Blaževičius – 5,5 balo
vid. 12 min., 5,7 tšk., 2,6 atk. kam., 1,1 kld., 5,3 naud. balo.

Prieš sezoną buvo sunku pasakyti, ko galima tikėtis iš Mareko, bet Lauvergne'o trauma privedė prie to, jog lietuvis priverstinai tapo antru centru, o atskirose rungtynėse ir pagrindiniu. Stabilumo iš 20-mečio nereikia prašyti, buvo geresnių ir blogesnių mačų, bet Blaževičius parodė, kad naglumo jam netrūksta, o jis papildomas techniškais judesiais arčiau krepšio ir aukštu krepšinio IQ. Vis dėlto, kas labiausiai krito į akis – atletiškumas, kuris šiuo metu netraukia Eurolygos lygio. „Žalgiriui“ reikės spręsti, kaip modeliuoti priekinę liniją – Mareką laikyti vėl trečiu vidurio puolėju būtų per didelė prabanga ir niekam nenaudinga, bet ir klausimas, ar jaunasis talentas jau galėtų būti solidžiu atsarginiu centru.
Paulius Jankūnas – 5 balai
vid. 13 min., 3,7 tšk., 40,9 proc. trit., 2,6 atk. kam., 4,4 naud. balo.

Eurolygos legenda aukščiausia nata baigė karjerą ir už paskutinį mačą reikia nulenkti žemai galvą prieš Paulių. 37-mečiui jau nebuvo lengva lakstyti su ketvirtos pozicijos oponentais, puolime taip pat jau vis sunkiau buvo kažkuo nustebinti, bet paskutinėje sezono atkarpoje Jankūnas iš savęs spaudė maksimumą ir nulėmė pergalę atsisveikinimo mače. Ilgametis „Žalgirio“ kapitonas geriausiai karjeroje realizavo tritaškius (9 iš 22) bei vis dar buvo vienas patikimiausių kovotojų dėl kamuolių. Na, o dabar, belieka padėkoti Pauliui už viską ir palinkėti sėkmės naujuose iššūkiuose.
Mantas Kalnietis – 5 balai
vid. 17 min., 5,9 tšk., 4,4 rez. perd., 1,8 kld., 5,7 naud. balo.

Dar vienas žaidėjas, kurio sezoną sujaukė trauma ir šiemet nepamatėme, ilgą laiką su skausmais žaidusio, Manto Vieningosios lygos MVP versijos. Kalniečiui prieš sezoną buvo numatytas trečio įžaidėjo vaidmuo, tačiau taip susiklostė situacija, jog jis dažniau rungtynes pradėdavo starto penkete ir buvo kūrybingiausias „Žalgirio“ žaidėjas. Įžaidėjas yra pikenrolų karalius ir pademonstravo, kad to jis tikrai neprarado, bet Eurolygoje labiausiai koją kišo fiziškumas. Vis dėlto skalpuoti veterano dėl šio sezono tikrai negalima, o išsigydęs žaizdas jis vis dar yra puikus pasirinkimas trečio įžaidėjo vaidmeniui.
Karolis Lukošiūnas – 4,5 balo
vid. 12 min., 3,5 tšk., 33,3 proc. trit., 1,5 naud. balo.

Karolis pagaliau sulaukė rimto šanso Eurolygoje ir nors parodė, jog gali žaisti šiame lygyje, tačiau neįtikino. Beveik trečdalį rungtynių jis baigė su minusiniu naudingumo balų skaičiumi, tritaškių pataikymas snaiperiui taip pat ne solidus, o tai dalį nulėmė ir jo skuboti bei sunkūs metimai. Taip, medžiaga Milaknio pamainai yra, bet reikia nepamiršti, jog vasarą Lukošiūnui sueis 25-eri ir iš jo jau reikia reikalauti daugiau nei iš jauno žaidėjo.
Nielsas Giffey – 4,5 balo
vid. 16 min., 5,6 tšk., 2,7 atk. kam., 5,1 naud. balo.

Giffey turėjo pavienių sėkmingų pasirodymų, tačiau jų buvo ženkliai per mažai. Vokietis pasižymėjo kaip juodadarbis, didžiąją dalį taškų susirinkdavęs iš atsitiktinių situacijų, bet ir jis neišvengė psichologinės duobės sezone, kuri kirto net ir per jo gynybą, nors gerame ritme ji yra solidi. Per 28 rungtynes Nielsas 7 kartus aikštę paliko minusinis ir iš jo „Žalgiris“ tikėjosi panašaus vaidmens kaip Berlyno ALBA, tačiau lūkesčiai nebuvo pateisinti. Nepamirškime, jog Lietuvoje jis turėjo legionieriaus statusą.
Regimantas Miniotas – 4 balai
vid. 9 min., 2,8 tšk., 1,9 atk. kam., 3,1 naud. balo.

Sezono eigoje atvykęs Miniotas buvo pakviestas su mintimi apsižiūrėti, ar jis atitinka šį lygį, bet reikalus sujaukė per treniruotę patirta rankos trauma. Lietuvis Eurolygoje sužaidė 85 minutes ir puolime tikrai rungtyniavo protingai, neskubino įvykių ir solidžiai išnaudojo savo šansus (10 iš 13 dvit.). Vis dėlto jo vaidmuo buvo pernelyg epizodinis, kad rimčiau ir geriau vertintume pasirodymą, o taip pat pasimatė problemos gynyboje. Čia „Žalgiriui“ bus dar vienas galvos skausmas dėl Regimanto ateities komandoje. Negali sakyti, jog Miniotas sudegino savo šansą, bet taip pat negali sakyti, jog ir įtikino.
Janis Strelnieks – 4 balai
vid. 20 min., 6,5 tšk., 1,8 rez. perd., 1 kld., 5,6 naud. balo.

Vienu komandos lyderių turėjęs būti latvis tapo didžiausiu sezono nusivylimu. Sezono startas Strelniekui nieko blogo nežadėjo, bet tada prasidėjo sveikatos problemos, o paskutinėje sezono stadijoje – gili ir nesibaigusi psichologinė duobė. Janis per paskutinius keturis mačus Eurolygoje iš viso surinko -14 naudingumo balų (!), o per pastaruosius 9 susitikimus realizavo 2 tritaškius iš 21 (!). Kadaise veržlumu ir kūryba garsėjęs latvis dabar yra tik savo paties šešėlis, fiziškumas yra toli nuo Eurolygos lygio ir didelis klausimas, ar jis čia dar kada ir bežais.
Tai Websteris – 3 balai
vid. 13 min., 4 tšk., 22,2 proc. trit., 1,6 rez. perd., 1,1 kld., 2 naud. balai.

Pernelyg sukti galvos dėl Websterio nereikia – jis į Eurolygą pateko per klaidą ir akivaizdžiai buvo įlipęs į ne savo batus. Bet čia daugiau kaltės yra vadovybės, kuri kviečiasi lygio neatitinkantį krepšininką. Tik atvykęs į „Žalgirį“ zelandas keliskart blykstelėjo, bet, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo tiesiog naujoko sėkmė. Tai sprendimų priėmimai priversdavo griebtis už galvos, o nuolatinė šypsenėlė aikštėje po klaidos varė iš proto ne tik fanus, bet ir Jure Zdovcą. Po kelių metų Websteris „Žalgiryje“ bus prisimintas kaip vienas keisčiausių ir blogiausių Lietuvos čempionų pasirinkimų sezono metu.
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.