Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal
Nuotr.: BasketNews/Begum Unal

Vasilije Micičius akivaizdžiai jautė skausmą po kiekvieno metimo, kurį atliko Eurolygos pusfinalyje prieš Pirėjo „Olympiakos“.

Jis nebuvo 100 proc. pasiruošęs finalui dėl čiurnos traumos, o Shaquille'o McKissico smūgis rungtynių pradžioje taip pat nepadėjo.

Bet tai buvo Micičius, kuris paliko visą „Olympiakos“ šeimą skausme, su sirena išplėšdamas pergalę 77:74.

Rungtynes Micičius baigė pelnęs 15 taškų, atkovojęs 6 kamuolius, atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus ir atvedęs Stambulo „Anadolu Efes“ komandą į trečią Eurolygos finalą iš eilės.

„Daug kartų kartoju tą pačią istoriją, man malonu pakartoti tai dar kartą. Tai yra nuostabi istorija, mes šiandien laimėjome įspūdingoje atmosferoje. Nuostabus mūsų pasiekimas, atsižvelgiant į visas problemas, kurias turėjome, įskaitant traumas.

Labai džiaugiuosi savo komandos draugais, nes nepasidavėme iki paskutinės sekundės, išlikome ramūs ir uždarėme rungtynes“, – džiaugėsi serbas.

– Ar tai buvo trenerio sprendimas, kad atliktum paskutinį metimą?
– Taip. Jis jautė, kad esu gerame ritme. Visada sakau, kad mudu su Shane'u palaikome puikius santykius ir tai, jog galime rinktis, kas meta paskutinį metimą, mums yra labai gerai.

Nors ir pramečiau prieš tai, išlikau ramus. Buvau nusiteikęs pozityviai, kai išmečiau paskutinį metimą. Ir man pavyko.

– Kaip prisimeni tą situaciją ir šūvį per Sašą Vezenkovą?
– Tiesą sakant, nebuvau tikras, kas yra priešais mane. Akimirka man buvo tokia ilga. Vezenkovas šiandien tikrai gerai gynėsi. Deja, jis pasimovė ant mano pašokdinimo. Truputį pasitraukiau ir išmečiau metimą.

– Matėme, kad pabaigoje prametėte du baudos metimus. Tu šlubuoji ir taip pat žaidi per skausmą. Kiek energijos turėjai prieš paskutinį metimą?
– Jaučiausi sužeistas, kai McKissicas užkliudė mane greitoje atakoje. Geras dalykas kalbant apie šią traumą yra tai, kad ji privertė mane žaisti protingiau. Žaidžiau ramiai ir kantriai.

Nors ir pramečiau baudų metimus, vis tiek jaučiausi gerai. Jaučiausi pakankamai gerai, kad pabaigčiau rungtynes. Šis žingsnis atgal prieš metimą buvo pakankamai stiprus, kad viską užbaigtų.

– Dar vienas finalas. Galbūt sapnuoji?
– Tai ne svajonė. Tai yra realybė. Mes laimėjome pusfinalį, o dabar turime išlikti susikaupę, atstatyti kūnus ir ruoštis finalui.

– Finale labiau norite „Real“ ar „Barcelonos“?
– Nesvarbu. Jei nori laimėti, turi laimėti. Abi komandos geros, būsime pasiruošę.

– Tai yra trečiasis iš eilės „Anadolu Efes“ Eurolygos finalas. Ką tai sako apie komandos palikimą žiūrint į Eurolygos istoriją?
– Tai – gerai. Labai džiaugiuosi, kad kartu padėjome „Anadolu Efes“ sugrąžinti į pergalingą kelią, visų pirma po to, kai jie nebuvo žinomi kaip komanda su nugalėtojų mentalitetu.

Manau, kad viskas prasideda nuo žaidėjų charakterio. Individualiai buvome pasiruošę būti savimi.

Kiekvieną sezoną mums sekėsi gerai, o šiemet dar kartą parodėme. Darbas nebaigtas ir mes turime išlikti susikaupę. Bet tai puiku klubo istorijai.

Rodyti komentarus
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.