Rolands Šmits sekmadienį oficialiai tapo naujausiu Kauno „Žalgirio“ pirkiniu, o tai visuomenėje sukėlė įvairias reakcijas, kurios daugiau buvo neigiamos.
Dvejų metų kontraktą su „Žalgiriu“ sudaręs latvis atvyksta po keturių sezonų „Barcelonoje“, kur pastaruosius du 27-erių puolėjas buvo treniruojamas griežtos Šarūno Jasikevičiaus rankos.
Vietinio žaidėjo statusą Ispanijoje įgijusį 208 cm ūgio puolėją viliojo „Valencia“ ir Vitorijos „Baskonia“ klubai, bet tik „Žalgiris“ iš Eurolygos klubų latviui pasiūlė vietą starto penkete ir laimėjo konkurencinę kovą.
Ir taip retai „Žalgirio“ pasikviečiami žaidėjai iš Eurolygos grandų būdavo sutinkami išskėstomis rankomis. Kodėl Šmito atvykimas į Kauną buvo sutiktas labiau kaip pralaimėjimas nei pergalė?
Praėjusio sezono galingai sudėto Šmito statistika Eurolygoje per 14 minučių siekė 4,2 taško, 3 atkovotus kamuolius ir 4,6 naudingumo balo. Bet ar galima apie latvio galimybes Kaune spręsti tik iš plikos statistikos?
Tinklalapis BasketNews pateikia „Žalgirio“ naujoko žaidimo analizę ir įvertina šį Kauno klubo sprendimą.
Fiziškumu išsiskirianti gynybos siena
Kazys Maksvytis po sezono sakė, kad tarpsezonio vienas iš pagrindinių tikslų yra pridėti fiziškumo. Su Šmitu „Žalgiris“ jo gaus su kaupu.
208 cm ūgio ir 218 cm rankų ilgio puolėjas jaunimo rinktinėse ilgą laiką žaidė tiek ketvirtu, tiek trečiu numeriu, bet būdamas Ispanijoje Šmits taip sustiprino kūną, kad Eurolygoje tapo vienu sunkiausiai pastumiamu aukštaūgiu, todėl dabar jo žaidimas sukasi per abi priekinės linijos pozicijas.
Rolands Smits
| Komanda: |
Barselonos FC Barcelona Latvijos rinktinė |
| Pozicija: | PF |
| Amžius: | 27 |
| Ūgis: | 208 cm |
| Svoris: | 107 kg |
| Gimimo vieta: | Valmiera, Latvija |
Vienas fiziškai stipriausių Eurolygos ketvirtųjų numerių išsiskiria ir įspūdingu vertikaliu šuoliu į aukštį (iš vietos apie 80 cm), o tai jam leidžia atitikti ir keliamus atletiškumo standartus stipriausioje Senojo žemyno lygoje.
Didžiosios latvio stiprybės gynyboje yra arčiau krepšio – tvirtai ant kojų stovintį Šmitą retai kas nusistumia žaisdami nugara į krepšį, tad čia pranašumų neturi ne tik Eurolygos ketvirtieji numeriai, bet ir centrai.
Puikiausiai Šmito jėga arčiau krepšio galėjo įsitikinti ACB finale dominavęs Walteris Tavaresas. Jei Madrido „Real“ bokštas prieš tikruosius „Barcos“ vidurio puolėjus įvairiais būdais darė, ką norėjo, tai žaidimas prieš Šmitą nugara į krepšį baigdavosi neparuoštais metimais.
Tiesa, nors puolėjas jėga ir nenusileidžia oponentams, ant ūselio jis būna baudžiamas gerą klaidinamą judesių arsenalą turinčių aukštaūgių, kadangi dažnai yra jų apgaunamas. InStat duomenimis, atakos ant ūselio baigdavosi vidutiniškai 0,94 varžovų pelnytų taškų.
27-erių Šmito skaičiai prie atkovotų kamuolių statistikos grafos karjeroje niekada nebuvo aukšti (pernai per 14 min. vid po 3 atk. kam.), tačiau tai nėra problema – latvis gerai atsitverinėja savo tiesioginį oponentą gynyboje ir dažniausiai šis jo juodas darbas į statistiką neįsirašo.
„Žalgirio“ naujokas nėra pats greičiausias krepšininkas, tačiau su juo tikrai galima keistis ginamaisiais, ką darydavo ir Jasikevičius Katalonijos sostinėje. Perimetro žaidėjai dažnai izoliacijoje ant pirmo žingsnio apeidavo Šmitą, tačiau jo rankos, šuolis ir geros komandinės pagalbos dažnai apsaugodavo nuo taškų – vos 0,74 praleisto taško per ataką. Palyginimui, Tyleris Cavanaugh Eurolygoje tokiose situacijose per ataką vidutiniškai praleisdavo po 1,38 taško.
Daugiau problemų Šmits turi close out situacijose, kuomet varžovas nusprendžia veržtis link krepšio (vid. 1,02 tšk.), bei pikenrolo gynyboje, kuomet nėra keičiamasi ginamaisiais (vid. 1,04 tšk.).
Kalbant bendrai, Šmits yra juodadarbis krepšininkas bei užduočių vykdytojas. Nors ir turi kelias pažeidžiamas vietas, tai yra vienas geriausiai besiginančių Eurolygos ketvirtųjų numerių.
Mirotičiaus šešėlyje tūnojęs potencialas
Statistiškai puolime geriausias sezonas Šmitui Eurolygoje buvo 2020-2021 m., kuriame jis vidutiniškai pelnė po 5,5 taško. Vis dėlto šių skaičių sureikšminti negalima.
Pastaruosius tris sezonus latvis buvo geriausio Eurolygos ketvirtojo numerio, Nikola Mirotičiaus, dubleris, tad jo užduotis buvo tiesiog suteikti poilsio lyderiui ir sužaisti kelias trumpas atkarpas, įnešant geros energijos.
Kaune Šmito užduotys bus visai kitokios – čia jam numatoma pagrindinio aukštaūgio vieta, žaidžiant per abi pozicijas, ir jis bus gerokai labiau įtraukiamas į puolimą nei „Barcoje“, kur buvo ketvirtas ar net penktas variantas aikštėje.
O ką gali puolime pasiūlyti Šmits? Pastaraisiais metais latvis stipriai ištobulino žaidimą nugara į krepšį ir būtent tokių atakų jis surengė daugiausiai praėjusiame sezone – 22,9 proc. visų metimų, kas virsdavo vidutiniškai 1,03 tšk. per ataką.
Valmieroje užaugusio puolėjo jėga leidžia varžovus nusistumti arti krepšio, o klaidinamų judesių arsenalas ir vienodai geras žaidimas į abi puses daro jį stipriu žaidėju ant ūselio. Ši jo stiprybė Maksvyčio turėtų būti išnaudojama gerokai dažniau nei Jasikevičiaus „Barcelonoje“.
Kiti du svarbiausi Šmito žaidimo elementai puolime – metimai iš distancijos (20,9 proc.) ir pikenrolai (11,8 proc.).
Pikenrolai yra stiprioji latvio pusė – jis greitai sukasi po tvirtos užtvaros, o taip pat dažnai baigia atakas, kuomet jam kamuolys pakabinamas ore. Tiesa, tam, kad tai įgyvendintų dažnai, šalia reikia aukščiausios klasės kūrėjo, kaip buvo Nickas Calathes. Šmito pikenrolų atakos užbaigimas atnešdavo vid. po 1,17 taško.
Tuo metu metimai iš distancijos, įskaitant ir pikenpopus (7,1 proc. visų metimų), pernai nebuvo efektyvus ginklas. Eurolygoje Šmits tritaškius metė tragišku 19,6 proc. tikslumu ir nors Ispanijoje šis procentas siekė 35,3 proc., latvio tikrai negalime vadinti patikimu metiku.
Savo akcijas perimetre Šmits pakėlė 2020-2021 metų sezone, kuomet Eurolygoje baudė varžovų rizikas ir iš toli atakavo 39,6 proc. tikslumu (19 iš 48). Tai lėmė, jog jau praėjusiame sezone puolėjas neturėjo tiek daug laisvės.
Stebint Šmito karjerą dar nuo jaunimo rinktinių laikų, susidaro vaizdas, jog jis nėra psichologiškai pats stipriausias krepšininkas ir tai daro įtaką jo metimo stabilumui, kuris pagal ketvirto numerio standartus yra vidutiniškas.
Puolime taip pat iš Šmito negausime daug kūrybos (geriausias rezultatas Eurolygoje – 0,6 rez. perd.) bei žaidimo veidu į krepšį.
Faktas, kad puolime Šmits yra ribotų galimybių žaidėjas su aiškiais pliusais ir minusais, bet jis tikrai talentingesnis nei dabartinis 4-5 taškų vidurkis – dar būdamas 22-ejų latvis tapo Europos taurės „Kylančia žvaigžde“, Fuenlabrados komandoje rinkęs po 9,4 taško.
Jaunimo rinktinėse latvis jau yra įrodęs, kad gali būti vienu pagrindiniu puolimo žmonių komandoje (U20 rinktinėje tarp metais vyresnių vid. 16,4 tšk.), o ar bent panašų vaidmenį Šmits gali prisiimti sau Eurolygos klube, pamatysime jau artėjančiame sezone.
Neigiama reakcija, dėl kurios Šmits nekaltas
Vertinti Šmito įsigijimo vienpusiškai negalima – latvis jau įrodė, kad yra solidus vaidmens žaidėjas Eurolygoje, tačiau tikro jo potencialo būti kertiniu priekinės linijos krepšininku „Žalgiryje“ negalime įvertinti, kadangi anksčiau šiame lygyje jis tokio šanso neturėjo.
Galima suprasti ir visuomenės atmetimo reakciją į Šmito pasikvietimą – po sezono buvo deklaruota, jog pirmiausia bus ieškoma pagrindinių perimetro žaidėjų, bet iki šiol įvykę susitarimai – tik su vaidmens žaidėjais. Juolab, kad ir latvio potencialas yra stipriai priklausomas nuo gynėjų.
Dar viena problema, prisidedanti prie neigiamų reakcijų, yra likusi „Žalgirio“ priekinė linija. Jei Šmito ir Cavanaugh tandemas ketvirtoje pozicijoje atrodo įvairiapusiškai ir įdomiai, tai vidurio puolėjų vieta yra kelianti daug abejonių. Kevarriusas Hayesas (BasketNews žiniomis turintis sutartį su „Žalgiriu“) ir Laurynas Birutis būsimus vaidmenis gauna su dideliu avansu.
Dėl šios priežasties ant latvio pečių gali kristi milžiniška atsakomybė žaisti daug minučių per abi pozicijas, nors jam dar pačiam reikės persiorientuoti prie visai kitokio vaidmens Kaune nei jis turėjo pastaruosius ketverius metus.
Iš vienos pusės, „Žalgiris“ renkasi patikrintą variantą Eurolygoje, tačiau tuo pačiu ir labai rizikuoja – patiki dideles atsakomybes numatomame vaidmenyje nebuvusiam žaidėjui.
Dėl Šmito gynybos Maksvytis gali būti ramus, o jei latviui pavyks rinkti 9-10 taškų ir 5 atkovotų kamuolių vidurkius, galėsime teigiamai vertinti tokį kauniečių vasaros ėjimą, bet latvio statistika stipriai priklausys nuo pagrindinių „Žalgirio“ gynėjų, kurių dabar belieka kantriai laukti.
 | Kauno „Žalgiris“ | ||
| Pozicija | Žaidėjas | Amžius | Ūgis |
| PG | Mantas Kalnietis | 35 | 196 |
| PG | Lukas Lekavičius (naujiena) | 28 | 181 |
| SG | Karolis Lukošiūnas | 24 | 195 |
| SG | Tomas Dimša (pliusas) | 28 | 196 |
| SF | Edgaras Ulanovas (naujiena) | 30 | 199 |
| SF/PF | Arnas Butkevičius (naujiena) | 29 | 196 |
| PF | Rolands Šmits (naujiena) | 27 | 208 |
| PF | Tyleris Cavanaugh | 28 | 206 |
| C | Laurynas Birutis (naujiena) | 24 | 213 |
| C | Joffrey Lauvergne'as (pliusas) | 30 | 211 |
| Treneris | Kazys Maksvytis | ||
| Sutartys baigėsi: | Tai Websteris (negrįš), Janis Strelnieks (negrįš), Paulius Jankūnas (baigė karjerą), Nielsas Giffey (negrįš), Marekas Blaževičius (negrįš), Joshas Nebo (negrįš), Artūras Milaknis, Regimantas Miniotas | ||
| Gali palikti: | Joffrey Lauvergne'as (naujiena) | ||
| Domina: | Marius Grigonis, Calebas Homesley, Dariusas Thompsonas, Kevarriusas Hayesas (naujiena) | ||
