Lietuvos jaunių U18 rinktinė šią vasarą turėjo bent kelias intrigas. Ar pavyks pasikviesti Matą Buzelį? Kaip atrodys Igno Brazdeikio brolis Augustas? Galiausiai – ko tikėtis Europos pirmenybėse?
Karolio Abramavičiaus vadovaujama U18 rinktinė ketvirtadienį išskrido į Izmirą (Turkija), kuriame mūsiškiai nuo šeštadienio dalyvaus Europos čempionate.
Prieš kelis mėnesius Lietuvos delegacija dėjo didžiules pastangas, kad būtent šioje rinktinėje pamatytume žmogų, kurį pina didžiulė paslaptis ir intriga – Matą Buzelį.
Nors neseniai pranešta, kad Buzelis tapo pilnateisiu Lietuvos rinktinės nariu, tačiau šią vasarą jo iš arčiau pamatyti neteks.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pasisakė apie Buzelio situaciją. Didžiausia kliūtimi kelionei į čempionatą tapo „Nike“ turnyras, kuriame žaidė Buzelis.
„Buvo visiškai realūs šansai (jį nusivežti į čempionatą) ir dar sakyčiau, kad yra, – BasketNews komentavo Balčiūnas. – Tačiau visi kartu – treneris, Mato tėvai, pats Matas ir federacija – priėmėme bendrą sutarimą. Matas ir teoriškai, ir praktiškai baigęs „Nike“ turnyrą tiesiai į Turkiją spėtų atskristi.
Šią galimybę aptarėme su Mato tėvais, bet visi suprantame, kad iš principo tai nebūtų teisinga dabartinių žaidėjų ir visos komandos atžvilgiu. Kažkas atidavė labai daug pastangų, širdį įdėjęs patenka į dvyliktuką, bet jį palieka už borto. Morališkai tai nėra teisinga, kad ir kaip mes to norėtume.
Mes visi priėmėme šį sprendimą. Mūsų tikslas iš principo buvo ne bet kokia kaina atsivežti Matą šiemet, bet jį įregistruoti. Mes tą dalyką padarėme su visų sutarimu ir tuo labai džiaugiamės.“
Dar vieną intriguojantį žaidėją U18 rinktinės trenerių štabas galėjo stebėti arčiausiai, kiek įmanoma. Augustas Brazdeikis buvo tarp kandidatų, tačiau į galutinį dvyliktuką nepateko.
Tarp Kanados jaunių tobulėjantis lietuvis, pasak trenerio Abramavičiaus, turi potencialo, tačiau jam prireiks laiko prisitaikyti prie kitos sistemos Europoje.
„Ką aš esu kalbėjęs su Brazdeikio ir Buzelio tėvais – iki galo negaliu pasakyti, kad esu įsisąmoninęs tą sistemą, kur jie rungtyniauja, – BasketNews teigė Abramavičius. – Jie dalyvauja turnyruose, pasportuoja savaitę ir tie skaičiai yra visai kitokie nei pas mus, kur dirbame visą sezoną arba važiuojame į Europos čempionatą ir dirbame pusantro mėnesio. Tuo metu jie atvažiuoja, savaitę pasportuoja ir žaidžia. Visgi nesu pakankamai įsigilinęs, tad tai yra būrimas iš tirščių.“
Abramavičius atskleidė, kurie 12 žaidėjų vyks į Europos čempionatą. Su jais susipažinti galite čia:
3 | Modestas Babraitis | SG | 193 cm | 84 kg | 18 m. |
4 | Arūnas Rimkus | PG, SG | 194 cm | 87 kg | 18 m. |
5 | Kajus Kublickas (kapitonas) | PG | 186 cm | 83 kg | 17 m. |
6 | Matas Vokietaitis | C | 204 cm | 88 kg | 17 m. |
7 | Laurynas Klimas | PG | 186 cm | 78 kg | 18 m. |
8 | Domantas Šarauskas | SG | 200 cm | 87 kg | 18 m. |
10 | Rokas Jocys | SG | 196 cm | 91 kg | 18 m. |
11 | Emilis Bartninkas | PF, C | 202 cm | 95 kg | 18 m. |
13 | Motiejus Krivas | C | 214 cm | 110 kg | 17 m. |
16 | Kajus Leliukas | PF | 203 cm | 98 kg | 18 m. |
23 | Paulius Murauskas | SF, PF | 204 cm | 99 kg | 18 m. |
24 | Kristupas Keinys | SF, PF | 201 cm | 87 kg | 18 m. |
Dvi išsiskiriančios asmenybės šiame sąraše – Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas.
Krivas praėjusį sezoną lyderiavo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje bei buvo pripažintas geriausiu „7bet-NKL“ jaunuoju žaidėju.
Tuo metu Murauskas debiutavo pajėgiausioje šalies lygoje „Betsafe-LKL“, kur atstovavo Kėdainių „Nevėžiui-Optibet“.
Rinktinės lyderiai savo statusą įtvirtino jau draugiškose rungtynėse. Tai patvirtino turnyras Prancūzijoje, kuriame lietuviai sužaidė trejas rungtynes.
Krivas per vid. 17 minučių rinko po 10,3 taško, 6 atkovotus kamuolius ir 11,3 naudingumo balo, o Murauskas per vid. 21,5 minutės fiksavo 19,3 taško, 4,3 atkovoto kamuolio ir 14 naudingumo balų statistiką. Pagal naudingumą jie buvo geriausi rinktinės žaidėjai.
„Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas gali būti puolime vedliai, o Motiejų paminėčiau kaip gynybinį, prie jo mums nereikia daug pagalbų iš kitų žmonių“, – lyderių svarbą pabrėžė Abramavičius.
Visoms jaunimo rinktinėms federacija yra iškėlusi tikslą užimti 1-6 vietą. Tačiau Abramavičius į Turkiją vyksta su aiškia užduotimi, kuri beveik atitinka iškeltą uždavinį.
„Ko tikrai noriu – patekimo į kitų metų pasaulio čempionatą. Tam reikia užimti bent 5 vietą. Viskas, kas būtų aukščiau, būtų fantastika“, – sakė Abramavičius.
Tinklalapyje BasketNews – išsamus pokalbis su rinktinės vyriausiuoju treneriu apie artėjantį Europos U18 čempionatą.
– Ką jaučiate po pasiruošimo etapo?
– Nuotaika komandoje atrodo nebloga, mes rytoj išskrendame (aut. past. pokalbis vyko trečiadienį), liko kelios dienos iki čempionato, tad kovinė parengtis bus jau tada, kai nuskrisime. Visada yra, ką galėjome daugiau pasiruošti, bet šiam momentui komandos stadija ir būsena esu patenkintas. Galų gale, nuotaika paaiškės po rungtynių. Dabar laukiame rungtynių, kovos, o nuotaiką padiktuos rezultatas.
– Kokias stipriąsias puses įžvelgiate šioje rinktinėje?
– Iš taktinės pusės, žinome, kas yra mūsų lyderiai, kuo mes galime kliautis puolime. Tuo pačiu kažkur galime tikėtis pagalbos gynyboje. Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas gali būti puolime vedliai, o Motiejų paminėčiau kaip gynybinį, prie jo mums nereikia daug pagalbų iš kitų žmonių.
Šie du žaidėjai padės mums puolime, o Kajus Kublikas kaip kapitonas ir įžaidėjas turės valdyti komandą. Ne žaidžiant poste, o pikenrolo žaidimu.
Kita stiprybė, kurią išskirčiau, yra dvejopas dalykas – turime daug žaidėjų, kurie savo komandose, savo sistemose yra lyderiai. Čia yra ir pliusas, ir iššūkis – kiek jie sugebės priimti savo vaidmenį, gebės sudalyvauti jame? Jei pavyks – viskas gali būti gerai, išnaudosime tai kaip pliusą. Jei ne – tai bus mūsų minusas.
– Kiek akcentuojate per pasiruošimą žaidimą per Krivą ir Murauską? Ar tai negali būti dviašmenis kardas t.y., ar rinktinė nenukentės turėdama išreikštus lyderius?
– Jeigu mes turime Paulių ir Motiejų ir statysime žaidimą ant jų, tai bus variantų, kai varžovai spausis ir mums reikės pelnyti taškus iš to. Turėti stiprius žaidėjus negali būti minusas. Žaidimas yra statomas ant jų, bet tai nereiškia, kad jie būtinai pelnys taškus.
Mes turime braižą, kur yra kombinacijos jiems, bet nereiškia, jog tik jie bus taškų pelnytojai. Nemanau, kad tai yra minusas. Jeigu jie gerai žais, tai turėtų ir visai komandai persiduoti.
Be to, aš tikiu, kad bus papildomų žmonių, kurie dabar yra ne tokios žinomos pavardės, bet čempionate iššaus. Nebūtinai bus kažkas ant jų pastatyta, o gal kažkas ir bus. Tai jau paaiškės čempionato metu.
– Ką galite pasakyti apie perimetro žaidėjus? Kaip pavykdavo per pasiruošimą įvesti kamuolį po krepšiu?
– Aš vertinčiau, kad mes dar nesame blogoje vietoje, bet turime, kur patobulėti. Yra ko labiau paieškoti ir susikaupti, bet viskas, kas buvo, nesakyčiau, kad buvo blogai.
– Kiek atsižvelgiate į turnyro formatą formos atžvilgiu? Kada tikitės pasiekti optimalią formą?
– Kaip minėjote apie dviašmenį kardą, tai čia irgi yra tam tikri niuansai. Mes žinome, kaip esame pasiruošę žaisti grupės rungtynes ir šiek tiek esame pasiruošę žaisti kitaip aštuntfinalį bei ketvirtfinalį. Mes į tai atsižvelgiame, bet kita vertus – jei prastai sužaisi grupėje, tu gali gauti stipresnį varžovą, būti mažiau įsižaidęs.
Tai yra tokios svarstyklės, kur vienu metu grupės varžybose bandai nušauti du zuikius. Tačiau vis tiek orientuojamės į tai, kad bus skirtingos rungtynės grupėje ir atkrintamosiose.

– 17-mečiai pasaulio čempionate užėmė 4 vietą, 20-mečiai Europos pirmenybėse – 2 vietą. Nekyla spaudimas po tokių kolegų pasirodymų?
– Aš galvoju, kad 18-mečių karta apskritai dar prieš kolegų pasirodymus turėjo jausti atsakomybę, nes į juos dedama nemažai vilčių. Dėl jų pasirodymų iš vienos pusės galime jausti spaudimą, o iš kitos – galime matyti, kad viskas yra įmanoma, tik reikia dirbti, kovoti ir tikėti savimi. Labiau reikėtų iš tos pusės žiūrėti – priimti galimybę, o ne spaudimą.
– Galbūt yra dalykų, kuriuos stengiatės perteikti ir savo auklėtiniams iš šių jaunimo rezultatų?
– Nemažai kalbėjome su žaidėjais apie norą, nes jie nemažai yra linkę ten, kur dalyvauja, remtis talentu. Faktas, kad Europos čempionate talento mums tikrai neužteks. Labai daug priklausys nuo jų noro, atsidavimo, kad prisimintų, už ką žaidžia. Manau, kad kiekviena rinktinė deda tuos akcentus ir pas mus – ne išimtis.
– Pastaruoju metu pagyvėjo nusiskundimai iš jaunimo rinktinių, ypač trenerio Mindaugo Noreikos, kad ekspertai ir fanai žaidėjus nuvertina. Ar įžvelgiate problemą tame? Ar jaučiate, kad jūsų rinktinę kažkas nuvertina ar pervertina?
– Aš asmeniškai apie tai su vaikais nekalbėjau. Viešąją nuomonę, kuri gali sklandyti, dažnai sukuria žmonės, kurie domisi krepšiniu. Tačiau daug kalba tie, kurie nėra rinktinės personalo nariai, mažai žino čempionatą, jo statistiką.
Mums reikia mažiau žiūrėti į tuos, kas kalba, kas vertina. Turime dirbti savo darbą ir padaryti, ką galime geriausio. Tada jau galima matuotis po čempionato.
– Ar pats asmeniškai čempionato metu stengsitės atriboti žaidėjus nuo informacijos?
– Taip. Mes kol kas didelių kalbų su žaidėjais neturėjome, dirbome kitus darbus. Galvoju, kad tai prasidės nuo mūsų išvykimo ir tada pradėsime kalbėti apie socialinius tinklus ir panašiai.
Tačiau daug kas priklauso nuo pačio žmogaus, jauno vyro, kuris sugeba būti sąmoningas ir sugeba pats atsiskirti. Mes tikrai telefonų neatiminėsime ir feisbuko neatjunginėsime. Kaip ir aikštelėje, taip ir už aikštelės norisi žiūrėti į savo naudingumą. Viskas mūsų rankose.
– Kazys Maksvytis užsiminė, kad jaunimo treneriams tai irgi yra gera platforma palypėti aukštyn karjeroje. Ar jaučiate papildomą asmeninę motyvaciją pasirodyti gerai?
– Mes esame krepšinio šalis ir pirmiausia žiūriu į atsakomybę prieš savo šalį, kuriai atstovauju, krepšinio visuomenę. Man šis dalykas yra svarbiausias, o visa kita – ne tai dabar yra svarbiausia. Taip, tai yra šansas, galimybė, bet nemanau, jog tai yra svarbiausia.
– Tarp kandidatų buvo Augustas Brazdeikis, tačiau jo paslaugų atsisakėte. Koks tai yra žaidėjas?
– Aš tikiuosi, kad jis turi potencialo, bet tai įrodys tik laikas. Sunku suprasti žaidėjo mastą, potencialą tik žiūrint video ir nematant, kur jis rungtyniavo vietoje. Aš pastebėjau gerą metimą į krepšį, bet tokia viltis, kad jis vėlyvo brendimo ir bus laiko jam atsiskleisti.
– Iš šio pavyzdžio ar galėtumėte sugeneruoti, kuo labiausiai skiriasi jaunų krepšininkų supratimas apie krepšinį Lietuvoje ir už Atlanto?
– Aš negaliu atsakyti į šį klausimą. Galiu palyginti ne 16, ne 20, o 30 vaikų iš 2004 m. kartos, prie kurių esu prisilietęs vaikų rinktinėse ar projektuose. Tačiau kanadietį, išeivį, turėjau tik vieną. Negaliu lyginti, dėl to viskas, ką apie jį pasakysiu, bus labai asmeniška ir individualu.
Vis tiek jaučiasi, kokie šie vaikai, kokios tendencijos, ką jie žino ir turi parodyti. Manau, kad Augustui tai buvo nauja patirtis. Ką aš esu kalbėjęs su Brazdeikio ir Buzelio tėvais – iki galo negaliu pasakyti, kad esu įsisąmoninęs tą sistemą, kur jie rungtyniauja.
Jie dalyvauja turnyruose, pasportuoja savaitę ir tie skaičiai yra visai kitokie nei pas mus, kur dirbame visą sezoną arba važiuojame į Europos čempionatą ir dirbame pusantro mėnesio. Tuo metu jie atvažiuoja, savaitę pasportuoja ir žaidžia. Vis gi nesu pakankamai įsigilinęs, tad tai yra būrimas iš tirščių.
– Tačiau surinkta sudėtimi esate patenkintas, traumų nėra?
– Trumpai tariant, traumų nėra. Eigoje turėjome mikrotraumelių, išlaukėme žmonių, jie sugrįžo. Eigoje turėjome susirgimų, pasveiko ir grįžo.
Dėl kitų dalykų – pasirinkome dvyliktuką, kuris mūsų nuomone atrodo geriausiai. Negaliu sakyti, kad blogai pasirinkau.
– Ko tikitės iš šio čempionato? Medalio?
– Aš noriu medalio (juokiasi). Ir vaikai nori medalio, ir visi aplinkui nori medalio. Mes turime iškeltą tikslą užimti 1-6 vietą. Aš, ko tikrai noriu, tai patekimo į kitų metų pasaulio čempionato – tai yra 1-5 vietos. Viskas, kas būtų aukščiau, būtų fantastika. Gal ne fantastika, bet būtų labai labai gerai.