Nuotr.: D.Lukšta, USA TODAY Sports-SCANPIX, BNS | A.Zaikauskas/BasketNews iliustracija
Nuotr. D.Lukšta, USA TODAY Sports-SCANPIX, BNS | A.Zaikauskas/BasketNews iliustracija

Prieš trejus metus Martynas Arlauskas buvo laikomas vienu perspektyviausių Lietuvos krepšininkų, o jo talentą įvertino ir Šarūnas Jasikevičius.

Martynas Arlauskas

Martynas  Arlauskas
Pozicija: PG, SG
Amžius: 22
Ūgis: 200 cm
Svoris: 93 kg
Gimimo vieta: Kaunas, Lietuva

Universalusis 2 metrų ūgio jaunuolis, būdamas vos 17-os, sulaukė pasiūlymo prisijungti prie pagrindinės „Žalgirio“ komandos bei 2017-ųjų spalio 26-ąją debiutavo Eurolygoje, į Madrido „Real“ krepšį įmesdamas 2 taškus.

Ateitis atrodė šviesi, o dar šviesiau ji suspindo, kuomet atėjo pasiūlymas iš už Atlanto. Ir ne bet koks – stipendiją pasiūlė prestižinis Gonzagos universitetas, kuriame užaugo tokie krepšininkai kaip Johnas Stocktonas, Domantas Sabonis ar Kevinas Pangosas.

Tačiau šis gražiai plėtojęsis Arlausko naratyvas ties čia apsivertė aukštyn kojomis ir niekas nė nenutuokė, kad lietuvis per trejus metus sužais 237 minutes ir pelnys 48 taškus (vid. po 0,8).

Nuotr. D.Lukšta

Vos atvykęs į Gonzagą, Arlauskas buvo pamirštas atsarginių žaidėjų suolelio gale ir paskutiniame savo sezone „Bulldogs“ komandoje ant parketo praleido 57 minutes, pelnydamas vos 15 taškų.

Atsidūręs itin pajėgioje komandoje, kurioje kartu su Martynu žaidė 2-asis šių metų NBA šaukimas Chetas Holmgrenas, o 2021-aisiais Gonzagos ekipa nužygiavo iki NCAA finalo, Arlauskas nusprendė priimti netradicinį sprendimą – sutalpinti dvejus metus į vienerius bei anksčiau laiko pabaigti universitetą.

Nuotr. Reuters - Scanpix

Kodėl taip nusprendė – atsakymas akivaizdus. Martynas norėjo kuo greičiau ištrūkti iš komandos, kurioje žaidimo prasme švaistė savo metus. Metus, kurie yra be galo brangūs 22-ejų jaunuoliui.

„Buvo sudėtinga, – tinklalapiui BasketNews sakė Arlauskas. – Antrieji metai buvo patys sudėtingiausi, nes tikėjausi žaisti ir galvojau, kad viskas bus gerai, bet sezono pradžioje gavau mini traumelę, išsibalansavau, nepasisekė pasirodyti ikisezoninėse rungtynėse, o vėliau progų nebegavau. Buvo labai sudėtingas laikotarpis ir aš galvojau, ar apskritai galiu žaisti krepšinį aukštame lygyje. Buvo visokių minčių: „Kodėl aš nežaidžiu? Ką dabar reikės daryti? Ar aš apskritai galiu žaisti krepšinį? Bet tas liūdesys labai ilgai netruko. Pagalvojau, kad reikia pasistengti išspausti maksimumą iš situacijos, kurioje esu, iš sąlygų, kurias turiu.

Pradėjau sportuoti individualiai, dirbti su savimi. Treniruotėse turėjau progą dirbti su vienais geriausių žaidėjų JAV, komandoje turėjome Chetą Holmgreną, kuris šiemet buvo pašauktas antruoju šaukimu NBA naujokų biržoje. Taip pat pozityvo suteikdavo tai, kad treniruotėse atrodydavau gerai, niekuo nenusileisdavau savo komandos draugams ir vertinant bendrai, patirtis tikrai gera, nepaisant to, kad nežaidžiau.“

Nuotr. AFP-Scanpix

Netrukus pabaigsiantis politikos studijas Arlauskas jau gegužę parskrido į Lietuvą bei ruošiasi sugrįžimui į profesionalų krepšinį. Kažkada itin talentingu laikytas Martynas dabar yra visiška misterija ir niekas nežino, ko tikėtis iš trejus metus rungtynėse praktiškai nežaidusio jaunuolio.

Kur auksinio laikų žalgiriečio Mindaugo sūnus gaivins karjerą – kol kas nėra aišku. Į Arlauską pirmenybę vis dar turi „Žalgiris“, kurio sistemoje būtent ir užaugo lietuvis, tačiau kyla klausimas – ar Kauno klubas nori rizikuoti bei susigrąžinti žaidėją, kuris nieko neįrodė koledžų krepšinyje?

„Šiuo metu kalbuosi su klubu ir vyksta derybos, po kurių ir bus aišku, ar lieku „Žalgirio“ ekipoje. Kol kas galiu pasakyti tik tiek“, – apie galimybę sugrįžti į „Žalgirio“ sistemą neišsiplėsdamas kalbėjo krepšininkas.

Tinklalapiui BasketNews Arlauskas papasakojo apie gyvenimą koledže, psichologiškai sudėtingą sėdėjimą ant suolo ir norą susigrąžinti prarastas pozicijas krepšinyje.

– Martynai, kaip tavo vasara?
– Vasara gana nebloga. Sakyčiau, kad darbinga. Gegužės viduryje grįžau į Lietuvą ir maždaug virš mėnesio individualiai sportavau su Mariumi Kiltinavičiumi, kuris mane ruošė artėjančiam sezonui. Po to buvo savaitė poilsio ir dabar sportuoju vienas arba su keliais buvusiais komandos draugais. 

– Šiemet netikėtai metais anksčiau nei numatyta palikai Gonzagą. Kokios priežastys tai lėmė?
– Universiteto nemečiau, už savaitės turiu paskutinius egzaminus ir pasiimsiu bakalauro diplomą. Jau prieš metus nusprendžiau, kad reikia greičiau su tais mokslais susitvarkyti, kad turėčiau daugiau pasirinkimų gyvenime ir karjeroje. Dvejus metus sudėjau į vienerius ir turėjau dvigubai mokytis paskutiniais metais. Už savaitės pasiimu diplomą ir su mokslais bus viskas.

– Sprendimą pagreitinti mokslus lėmė stagnacija krepšinyje?
– Nebenorėjau sėdėti ant suolo. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių. Ir šiaip, pagalvojau, kad jeigu galima greičiau susitvarkyti mokslus bei turėti diplomą, kodėl gi ne? Vis tiek su diplomu gyvenime yra geriau ir mokslai – svarbus dalykas, todėl nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe.

– Kiek ilgai svarstei prieš priimdamas sprendimą?
– Tos kalbos prasidėjo po 2020-2021 m. sezono, kuomet mes nuėjome iki NCAA finalo. Susitikau su treneriu, kuris mane prisiviliojo į Gonzagą. Pradėjome galvoti, ką daryti. Buvo minčių važiuoti į kitą universitetą, nes ir antraisiais metais nežaidžiau. Tada treneris pasiūlė variantą dvejus metus sudėti į vienus ir pagalvojau, kad jei susitvarkysiu mokslus, bus ramiau, o tada galėsiu koncentruotis tik į krepšinį. 

– Kiek arti buvai sprendimo keltis į kitą universitetą?
– Iš pradžių labai stipriai apie tai galvojau, bet pakankamai greitai šį variantą atmečiau. Kai nesiseka, aš nemėgstu visko mesti, kažko keisti. Pagalvojau, kad galbūt nereikia niekur važiuoti.

Nuotr. USA TODAY Sports-SCANPIX

– Martynai, kokie apskritai buvo tie treji metai Gonzagoje? Galbūt pradėkime ne nuo krepšinio. Apskritai, visas gyvenimas studentų miestelyje, mokslai. Kaip tau sekėsi?
– Gyvenimas universitete yra superinis. Nereikėdavo sukti galvos dėl maisto. Kai siautėjo koronavirusas, mums maistą atveždavo tiesiai į namus. Ryte atsikeli, eini į treniruoklių salę, vėliau mokslai, o vakare – krepšinio treniruotė. Po treniruotės vėl reikėdavo mokytis, ruoštis kitoms paskaitoms. Tekdavo nemažas krūvis ir būdavo labai sunkių dienų, bet sąlygos – pasakiškos.

– Ar tas gyvenimas studentų miestelyje yra panašus, kaip nupiešta filmuose? Viena didelė, vieni kitus palaikanti bendruomenė?
– Filmuose vaizdas truputį dramatizuojamas su vakarėliais ir panašiai, bet labai panašu į tai, ką matome filmuose. Mūsų universitetas nėra labai didelis, todėl beveik visi vienas kitą žinojome. Su tais pačiais žmonėmis mataisi kiekvieną dieną. Iš pradžių universitete, vėliau tie patys studentai eina tave palaikyti į rungtynes. Susiformuoja labai geras ryšys tarp krepšininkų ir studentų. Kalbant apie vakarėlius, tai jie labai panašūs, kaip ir filmuose. Ir čia ateina pasirinkimas – nori į juos eiti, ar ne? Kažkas vyksta kiekvieną savaitgalį.

– Ką pats rinkdavaisi?
– Kaip kada (juokiasi). Kartais išeidavome su visa komanda. Jeigu kažkur dalyvaudavome, tai visi. Nebūtinai atšvęsti kažko, bet pabūti, pabendrauti su žmonėmis.

– Ar universitete buvai žymus?
– Taip, mane tikrai žinojo. Gonzagos universitetas yra Spokano mieste, kuris mažesnis už Kauną. Sietlo komandos NBA nebėra jau kurį laiką, tai Gonzaga yra prestižiškiausia ekipa Vašingtono valstijoje. Kur tik važiuodavome, visur mus žinodavo. Vietiniai žmonės labai domisi krepšiniu. Jeigu nuvažiuosi į kokią parduotuvę, prie tavęs tikrai prieis ir pradės klausinėti apie komandą, dalins patarimus, kaip reikia žaisti. Ten gyveni krepšiniu.

Nuotr. USA Today Sports - Scanpix

– Ar sulaukdavai papildomo merginų dėmesio?
– Taip, yra yra to dėmesio iš merginų. Kai ateini į vakarėlį arba valgyklą, jos pačios su tavimi pasisveikina. Pačiam dažniausiai nereikia labai stengtis, nebent jau labai patinka kažkuri. Šiaip dažniausiai tos fanės pačios prisistato.

– Esi susidūręs su mergina, kuri nori būti su tavimi tik dėl to, kad esi krepšininkas?
– Esu, bet tokių merginų arti neprisileisdavau.

– Ar dėl to, jog esi krepšininkas, buvai išvengęs nemalonumų ar kažką gavęs?
– Pagal NCAA taisykles mes negalėdavome priimti dovanų. Viskas ten tiek griežta, kad net pusryčių mums kažkas negalėjo nupirkti, nes tai būtų kainavę vietą NCAA. 

– Ar dėstytojai nuolaidžiaudavo dėl to, kad žaidi Gonzagos komandoje?
– Visiškai ne. Tiesiog prieš kiekvieną semestrą turėdavome dėstytojui nunešti tokį lapą, kuriame rašoma, jog praleisime tam tikras paskaitas dėl krepšinio, nes keliaujame, žaidžiame išvykose. Bet mes už viską turėdavome atsiskaityti po to arba savaitgaliais. Negalėdavome vėluoti į paskaitas, jas praleidinėti, nes treneriai iškart viską sužinodavo ir taikydavo įvairias bausmes. Taip pat reikėjo išlaikyti tam tikrą vidurkį, kad galėtum žaisti NCAA. 

– Kiek esi stipriai susijęs su politika?
– Man patinka politika, gan stipriai domiuosi. Kai būdavau mažas, visuomet su tėvais žiūrėdavau „Panoramą“. Gana juokinga, nes sekdavau visus įvykius, nors dar žodžių nesuprasdavau. Nuo to laiko man išliko potraukis politikai ir kai studijavau, man tikrai patiko.

– Gerai mokeisi?
– Jo. Tikrai neblogai. Nebuvau pats geriausias mokinys, bet, manau, rikiavausi šalia jų.

– Ar planuoji sieti ateitį su politika?
– Nežinau, negaliu atsakyti. Man patinka pati politika, pats mokslas, bet ar aš galėčiau būti politikas ir nuolat kalbėti viešai – nežinau.

– Kaip apskritai tie treji metai tave subrandino kaip žmogų?
– Tėvai šitą pastebėjo. Dėl koronaviruso Amerikoje praleidau dvejus metus ir negrįžau į Lietuvą. Kai praėjusią vasarą grįžau namo, tėvai net nesuprato, kaip bendrauti. Jie iš pradžių dar su manimi elgėsi kaip su mažu vaiku, lyg būčiau 18-19 metų amžiaus. Liepė negrįžti vėlai, drausdavo tam tikrus dalykus, bet greitai suprato, kad grįžo nebe vaikas, o suaugęs vyras. Pats tą patį jaučiu. Manau, kad subrendau ir užsigrūdinau. Oda tikrai tapo storesnė po tų trejų sudėtingų metų.

– Po trejų metų ant suolo minčių apie karjeros pabaigą nebuvo?
– Ne, nebuvo. Kartais aplankydavo tokios trumpalaikės tamsios mintys, tačiau giliai viduje žinau, kad galiu žaisti krepšinį.

– Kokios dar buvo priežastys, jog nesugebėjai įsitvirtinti?
– Daug visokių priežasčių. Galėjau ir treneriui neįtikti, galbūt ir mano paties kaltės yra daug, kodėl nepasirodžiau gerai. 

– Kokios savo kaltės įžvelgi?
– Galbūt neįsiliejau į komandinį braižą ir visus trejus metus ieškojau savo vaidmens, koks aš galiu būti žaidėjas Amerikoje. Man nepavyko rasti savo vietos. Aš nežinau, ar turiu būti tas žmogus, kuris tiesiog ima kamuolius, stato užtvaras, ar turiu žaisti su kamuoliu. Tos dvejonės visokios nepadėjo. Nežinojau, ką galiu duoti tai komandai. 

– Ar galima sakyti, kad neturėjai aiškaus vaidmens?
– Taip, aš nežinojau, ko iš manęs nori.

– Ar galima sakyti taip, jog treneris taip ir nesuteikė tau progos parodyti save?
– Galima ir taip sakyti.

– Ar įtakos nesugebėjimui įsitvirtinti Gonzagoje galėjo turėti spaudimas iš Lietuvos? Visgi kai išvykai 2019-aisiais, tau buvo piešiama labai šviesi ateitis.
– Aš spaudimo iš Lietuvos pusės nejaučiau. Galbūt kai dar gyvenau Lietuvoje, jaučiau tą visą ažiotažą. O kai gyvenau JAV, sukausi vietinėje krepšinio virtuvėje, labai nesureikšmindavau, ką apie mane rašo Lietuvoje. O dabar suprantu, kodėl nesu perspektyviausiųjų penkioliktuke. Nes aš esu JAV ir visiškai nežaidžiau. Manau, kad tai yra labai normalu.

– O iš Gonzagos pusės buvo spaudimo?
– Buvo prieš antruosius metus. Gavau spaudimo iš to paties trenerio, kuris mane čia atsivežė. Bet ir antrieji metai buvo nesėkmingi ir tuomet jau pradėjome galvoti, kad nieko nebus, reikia ieškoti išeities. Ją radome – susitrumpinau buvimo čia trukmę.

– Kiek tau pačiam apmaudu, jog krepšinio programoje nepavyko pateisinti keliamų lūkesčių?
– Apmaudu. Pradžioje labai liūdėjau, kad man taip nepasisekė, tačiau vėliau nustojau savęs gailėti ir pagalvojau, kad reikia toliau dirbti, nenuleisti rankų bei toliau siekti savo tikslų, niekas dar nebaigta. Nesu aš dar toks senas.

– Kiek per trejus metus tau pavyko įsilieti į komandą? Galbūt kažkokia atskirtis buvo viena priežasčių, kodėl netapai svarbiu žaidėju?
– Nemanau. Taip, aikštelėje savo vietos neradau, bet kalbant apie atmosferą, Gonzagos komanda yra draugiškiausia, kokioje esu buvęs. Mums buvo diegiama, jog esame šeima, viską darome kartu. Taip ir buvo iš tikrųjų. Man žiauriai patiko komandos draugai, visa organizacija, ir kai galvojau po antrųjų metų, ką daryti, tas draugiškumas buvo vienas iš faktorių, įtikinęs mane likti. Užmezgiau daug pažinčių ir susiradau daug draugų. Nepamirštamas laikas.

– Ar jautiesi padaręs klaidą, pasirinkdamas tokį stiprų koledžą 2019-aisiais?
– Taip, aišku, galėjau pasirinkti kitaip, bet dabar jau nieko nebepadarysi. Ar norėčiau pakeisti šį sprendimą? Turbūt, kad ne, nes čia yra mano kelias, taip jau pasirinkau ir taip buvo lemta.

– Nesijauti, jog tie treji metai krepšinio prasme buvo iššvaistyti?
– Kalbant apie žaidimo praktiką, tikrai galima taip sakyti, nes visiškai nežaidžiau. Bet kalbant apie tobulėjimą, manau, kad grįžau kitoks žaidėjas. Stipriai pasikeičiau, patobulėjau. Tas dėmesys buvo net ir nežaidžiant, aš dirbdavau su treneriais individualiai. Norėjau pakeisti savo žaidimą ir manau, jog šį tikslą įgyvendinau.

– Ką patobulinai?
– Anksčiau man treneriai sakydavo, jog trūksta fiziškumo. Ties tuo labai daug dirbau. Taip pat tobulinau driblingą. Ir aišku, visi sakydavo, kad mano metimas šlubuoja. Technikos tobulinimui skyriau labai daug dėmesio, ypač paskutiniais metais bei šią vasarą. 

– Ko netekai?
– Žaidybinio jausmo. Oficialiose rungtynėse žaidžiau labai seniai. Labai pasiilgau minučių rungtynėse ir noriu susigrąžinti tą jausmą. Galvoju, kad viskas bus gerai. Reikia taip galvoti. Dabar su nekantrumu laukiu sezono pradžios.

– Martynai, kokia apskritai dabar yra tavo pozicija?
– Gonzagoje žaisdavau trečiu numeriu. Kažkiek tekdavo pabūti ir ketvirtoje, antroje pozicijose. Mėgstu sakyti, kad esu žaidėjas be pozicijos. „Žalgirio“ dubleriuose žaisdavau įžaidėju prieš spartų augimą. Visgi geriausiai jaučiuosi lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Galvoju, jog esu veidu į krepšį žaidžiantis krepšininkas, ne nugara, todėl trečia pozicija man yra patogiausia.

– Koks dabar žaidėjas yra Martynas Arlauskas?
– Esu žaidėjas, kuris nori lipti ant kiekvieno kamuolio, skiriu didelį dėmesį gynybai. Visuomet galvoju, kaip uždengti priešininkų geriausią žaidėją. Puolime labai mėgstu žaisti du prieš du, JAV patobulinau žaidimą vienas prieš vieną ir nemažai jį naudoju. Kai reikia, įmetu tritaškį.

– Žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog grįžti žaisti į Europą. Ar tai yra tiesa?
– Taip.

– Ar turi pasiūlymų iš LKL komandų?
– Taip. Dominuoja pasiūlymai Lietuvoje, bet susidomėjimo yra ir iš užsienio. Dar kalbamės.

– Labiau linksti prie žaidimo Lietuvoje?
– Priklauso nuo nemažai faktorių. Aišku, susidomėjimas dominuoja Lietuvoje. Turbūt čia man būtų geriausia.

– Kada priimsi sprendimą?
– Per artėjančias dvi savaites bus aiškiau, kur pasisuks mano karjera.

– Tu vis dar labai jaunas, 22-ejų, tačiau jau spėjai būti nurašytas. Kiek esi motyvuotas priminti apie save?
– Galbūt ne kitiems, bet aš pats sau noriu labai įrodyti, kad galiu žaisti ir žaisti aukštame lygyje. Labai noriu save pats nustebinti. Tikiu, kad galiu pasiekti aukštą lygį.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (6)
Martynui paprastas patarimas-nereikia kaltinti savęs,kad žaisti negavo,čia jau trenerio kaltė,jog nesugebėjo savo sistemoje atrasti vietos mūsiškiui.Dėl to tikrai nereikia graužtis.Už tai jau diplomas praktiškai rankose,ateitį jis sau užsigarantavo,tai svarbiausia.O krepšinyje Arlauskas dar atsigaus,nereikia eiti bijoti ir į silpnesnę komandą,pvz.Nevėžį,Gargždus ar PPŽ.Nes ten spaudimo tikrai nebus ir galės parodyti ramiai sugebėjimus,sėkmės jam.
2022-08-02
+15
Atsakyti
i Nevezi pas Maciuli , kdn kaip sf truksta
2022-08-02
+17
Atsakyti
i vilkus eit jam geriausia bet kazin ar zalgiris paleis lengvai
2022-08-02
-8
Atsakyti
Kaip galima gaivinti to ko nebuvo? Pirmiausia reikėtų pradėti karjerą
2022-08-02
+49
Atsakyti
Seksim susidomėję. Gal neliks "amžinai perspektyvus"?
2022-08-02
+8
Atsakyti
D_K
O kiek tėvukų rašė komentarus, kad blogai, kad mokslų nebaigė, o pasirodo tuoj diplomą pasiims , juokinga kai žmonės rašo, nežinodami situacijos :D
2022-08-02
+48
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Komentarus rašyti gali tik registruoti ir prisijungę vartotojai.

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.