Alytaus „Wolves“ treneris Rimas Kurtinaitis po 89:91 pralaimėtų rungtynių Vilniaus „Rytui“ sakė, kad priekaištų auklėtiniams neturi bei atskleidė, kaip keičiasi jo ramybė su laiku ir kokios jo manymu yra Ahmado Cavero lubos.
Nuotr.: LKL
Nuotr.: LKL
Nuotr.: LKL
Nuotr.: LKL
Nuotr.: LKL
Rimas Kurtinaitis ir jo treniruojama Alytaus „Wolves“ komanda šeštadienio vakarą po atkaklios ir permainingos kovos nusileido Vilniaus „Ryto“ ekipai. Kurtinaitis po mačo įvardino pagrindines priežastis, kurios sutrukdė pasiekti pergalę.
„Sveikinu „Rytą“, jie žaidė neblogai, galbūt ne visus keturis kėlinius, tačiau jie dominavo pirmoje pusėje, – aiškino „Wolves“ strategas. – Kita vertus, turėjome gerus šansus laimėti, bet jais nepasinaudojome.
Nenorėčiau kalbėti apie visas rungtynes. Per daug leidome jiems įmesti 2+1, per daug antrų šansų. Visada po įtemptų susitikimų ieškai, kur buvo galima sužaisti geriau. Jei pakeltume baudų metimų procentą, apie pergales mąstyti būtų lengviau.“
– Pirmoje pusėje atrodė, kad „Rytas“ po krepšiu jus sulaužys. Kokie buvo jūsų nurodymai per ilgąją pertrauką, kaip tvarkytis su jų bokštais?
– Nurodymas buvo tik vienas. Mes net nekalbėjome apie krepšinį, mes kalėjome apie du kūnus, kuris yra stipresnis. Mums trūksta fiziškumo, bet ne tiek, kaip atrodė šiandien. Ne kartą esu minėjęs, kad jei mes bent lygiai kovotume dėl kamuolių – laimėtume. Šiandien juos pralaimėjome ženkliai ir vis tiek buvome arti pergalės. Fiziškumas ir kova dėl atšokusių kamuolių yra mūsų didžiausi rezervai
– Sakėte, kad Eigirdas Žukauskas žais tik esant gyvenk arba mirk situacijai. Aikštėje jį išvydome trečiajame kėlinyje, ar buvo pasiekta tokia situacija?
– Mes treniruotėse neturėjome Hugo (Invernizzi), nes jis turėjo peties traumą. Jis nesitreniravo penkias dienas ir jam šiandien labai trūko fiziškumo. Turėjome kažką daryti, Eigirdas po 10 dienų nesportavimo su mumis padarė vieną treniruotę. Nusprendėme jį pabandyti, tikėjomės iš jo šviežios energijos ir neapsirikome. Eigirdas davė energijos ir sužaidė labai kokybiškai. Žinoma, buvo niuansų. Vyrams galiu tik padėkoti už charakterį, kad nesulūžome ir kovėmės iki galo. O niuansus mes pataisysime, žinome, kur reikia dirbti.
– Kaip greitai galite sulaukti papildymo po krepšiu?
– Nežinau, klube yra prezidentas ir vadybininkas, kurie tvarko šį reikalą. Yra kažkokių trukdžių. Tikimės, kad pasistiprinsime, nes akivaizdžiai trūksta fizinės galios po krepšiu. Pasistiprinus būtų geriau.
– Po rungtynių Sergėjus Maslobojevas, vienas klubo veidų, pasiėmė mikrofoną ir rėžė kalbą „Ryto“ fanams, kaip jūs vertinate tokią priešpriešą tarp komandų?
– Nemačiau, negaliu daug pasakyti. Tai neturėtų išaugti į konfliktus. „Ryto“ ir „Žalgirio“ fanai derbiuose būna aštrūs, bet kai žaidžia Lietuvos rinktinė, visi palaiko savus. Manau, kad fanų elgesys neturėtų peržengti ribų. Smagu, kai atvažiuoja toks fanų būrys. Esame ne tos kultūros šalis, kur vyksta muštynės, esame kultūringesni.
– Paskutinė ataka gavosi gera, šiandien turėjote daug gerų perdavimų iš už galinės linijos, ar tai atidirbta?
– Turime tokių trumpų išsimetimo derinukų, šiandien jie veikė neblogai, bet negali jų naudoti dažnai, nes komandos prisitaikys. Bet mes jų turime aibę. Viskas buvo gerai, net paskutinė ataka, nežinau, ar spėjome išmesti, bet viskas gavosi gerai, tik pritrūko sėkmės. Vyrams padėkojau, kad kovėsi iki galo. Man svarbu tai, kokiu stiliumi mes pralaimime, šiandien aš neturiu priekaištų, mes kovėmės iki galo.
– Ar šiandien jautėsi, kad žaidžiate namuose?
– Jautėsi, bet turiu pastabą mūsų arenai. Kai sugriuvo „Ryto“ fanai, muzikos beveik nesigirdėjo, reiškia trūksta decibelų, reikia ties tuo padirbėti (juokiasi). Girdėjome ir mūsų, ir „Ryto“ fanus, buvo smagi atmosfera. Ne visada svarbu, kas už ką serga, svarbiausia salė pilna. Šiandien buvo labai smagu.
– Ahmadas Caveras šiandien buvo arti trigubo dublio, kokios yra šio žaidėjo lubos?
– Mes jau kalbėjome ne kartą. Labai perspektyvus žaidėjas, sąlyginai jaunas, labai paklusnus ir darbštus. Tikras profesionalas. Esu turėjęs daug legionierių, kurie viskuo skundėsi. Kai atvyko Ahmadas, norėjome jį apgyvendinti didesniame mieste, tačiau jis pasakė, kad jam svarbiausia gyventi šalia sporto salės. Aš dar bandau išaiškinti jam skirtumus tarp Amerikos ir Europos. Nenoriu aplenkti įvykių, bet jis yra potencialus Eurolygos žaidėjas.
– Šiandien matėme 11 metimų iš Ado Juškevičiaus ir 17 iš Ahmado, ar yra ribojimai puolime šiems žaidėjams?
– Aš noriu, kad Caveras kuo daugiau atakuotų, jis paprastai meta geru procentu. Turiu tokią filosofiją, kad man yra geriau tada, kai žaidėjas nepelno taškų ir turi 10 rezultatyvių perdavimų, negu žaidėjas su 20 taškų ir 0 rezultatyvių perdavimų, tai reiškia, kad žaidėjas žaidžia komandai. Ar vienas krepšininkas gali ištempti komandą yra klausimas, bet kai žaidžia visa komanda, priešininkams yra sunku. Caveras nėra savanaudis, jis pasuojasi, aš jo net prašau būti agresyvesniam.
– Ar pritariate minčiai, kad laikui einant tapote ramesniu?
– Aš treniruoju jau turbūt trečią žaidėjų kartą. Jaunimas dabar auga kitoks. Pats žaidžiau, buvo taip, kad treneris galėdavo tave apšaukti ir tai sukeldavo emocijas. Karta, kai įžeisdamas galėjai užgauti ambicijas, yra praeityje. Daugelis šio amžiaus krepšininkų nepriima tos kritikos, dabar reikia juos motyvuoti pozityvu. Man taip paaiškina dukra, kuri domisi ta filosofija. Aš stengiuosi keistis, nes lengviau yra pasikeisti vienam žmogui negu pagal save keisti visus.
