Kazys Maksvytis teigė, kad dėl traumuoto Luko Lekavičiaus „Žalgiris“ neieškos papildymo gynėjų grandyje. Taip pat treneris atskleidė, jog Karolis Lukošiūnas jaučia nedidelius negalavimus, tačiau veikiausiai galės rungtyniauti.
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Nuotr.: Erikas Ovčarenko/BNS
Kauno „Žalgiris“ penktadienio vakarą namuose priims Eurolygos grandą – Stambulo „Anadolu Efes“ ekipą.
Prieš laukiančią akistatą „Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis apžvelgė Eurolygos žvaigždžių ir galingą puolimo arsenalą turinčią Stambulo komandą.
„Atvyksta vieni iš Eurolygos grandų, – apie būsimus varžovus kalbėjo Maksvytis. – Gal kažkiek susidaro apgaulingas vaizdas, nes jie pralaimėjo dvejas rungtynes Turkijos čempionate. Bet jie turi keturių pergalių seriją Eurolygoje. Skirtumas paprastas – Eurolygoje gali žaisti daugiau legionierių, o Turkijoje yra žaidėjų limitas. Dėl to jie pralaimi rungtynes vietiniame čempionate. Kas liečia Eurolygą, tai atvažiuoja karšta komanda, laimėjusi prieš gerus varžovus.
Tai – komanda, pasižyminti labai geru puolimo potencialu ir tą įrodžiusi finaluose kelerius metus iš eilės. Gynyboje gal ir galima atrasti skylių pas juos, bet daugiausiai rungtynių jie laimi tiesiog įmesdami daugiau taškų – savo puolimu. Tas pasiteisina, nes jie turi nemažai laisvės ir individualiai stiprius žaidėjus, o tai atneša pergales.“
„Žalgirio“ ir „Anadolu Efes“ mačo pradžia – penktadienį 20 val.
– Kur „Anadolu Efes“ galima bausti jų aikštės pusėje?
– Toks vaizdas, kad jie visada galvoja, jog įmes daugiau taškų nei varžovas, todėl bando gudrauti gynyboje. Gynyba nėra jų stiprioji pusė, bet jau kelerius metus paeiliui matome, kad tai nieko nereiškia, nes jie laimi čempionatus ir finalus. Galima bausti jų individualią ir komandinę gynybą, bet visa tai jie kompensuoja geru puolimu.
– „Anadolu Efes“ dažniausiai įsivažiuoja antroje sezono pusėje. Kas lemia jų lūžį?
– Kelerius metus paeiliui matome šią panašią tendenciją. Sezono pradžioje nesužaidžia arba būna traumuotas Shane‘as Larkinas. Vėliau jis sugrįžta į antrąją sezono pusę ir komandos žaidimas pasikeičia. Kažką panašaus matome ir šiemet. Prisidėjo keletas naujų žvaigždžių, pavyzdžiui, Willas Clyburnas, kuris užima tą vietą. Manau, kad nereikėtų koncentruotis tik į Vasilije Micičių ir Clyburną. Labai daug lemia jų atsarginiai žaidėjai, kurie pakeičia rungtynių ritmą. Pavyzdžiui, Rodrigue'as Beaubois, Tiboras Pleissas ar Elijah Bryantas. Jie turi daug ginklų puolime.
– Larkinas sugrįžimo mače vėl susižeidė. Ar tikitės jį pamatyti rytoj?
– Mes girdėjome gandus, kad jis lyg ir sugrįžo ir ruošiasi. Pastarosiose rungtynėse jis susižeidė čiurną. Tikimės visko, bet tikriausiai jis nežais.
– Buvęs žalgirietis Micičius priaugo iki Eurolygos žvaigždės statuso. Kas iš dabartinių žalgiriečių, be Keenano Evanso, turi šansų priaugti iki tokio lygio?
– Visi gali. Micičių dar atsimenu nuo jaunimo čempionato, kai žaisdavo su dviem metais vyresniais žaidėjais. Jis žaidė prieš mūsų 1992 m. gimimo kartą, atsimenu jį dar nuo tų laikų. Jis – fiziškai stiprus ir gerai žaidžia individualiai. Jis gali tiek mesti, tiek prasiveržti, tiek padėti komandos draugams.
Aš visada turiu tikėtis iš savo auklėtinių, kad jie tobulės. Ne be reikalo pakvietėme juos į „Žalgirį“. Keenanas Evansas ir Ignas Brazdeikis turi potencialą. Norėčiau palinkėti tokios sėkmės ir jiems.
– Erginas Atamanas yra labiau vertinamas kaip emocinis lyderis nei taktikos treneris. Ar jis turi mažiau derinių nei kiti strategai?
– Galima ginčytis dėl strategų treniravimo filosofijos. Vieni mėgsta viską turėti savo rankose ir kontroliuoti tiek gynybą, tiek puolimą, kai yra mažesnio talento komandos. Kai žaidėjai yra individualiai stiprūs, tai trenerio darbas yra netrukdyti žaidėjams ir leisti jiems žaisti bei priimti sprendimus. Toks vaizdas, kad tai ir yra Atamano geroji savybė – jis leidžia krepšininkams improvizuoti.
– Kuo jums asmeniškai skiriasi „Anadolu Efes“ nuo kitų Eurolygos grandų?
– Labai į puolimą orientuota komanda, kurioje daug ką sprendžia gynėjai. Vienu metu kartais būna net trys gynėjai. Jeigu beveik per visas pozicijas galintis žaisti Clyburnas atsistoja ketvirtoje pozicijoje, tai jie aikštėje gali turėti keturis kūrėjus, kurie geba valdyti kamuolį. Jie gali sukurti kitiems komandos draugams arba patys nulemti ataką. Paprastai komandos turi vieną arba du tokius žaidėjus, o pas juos būna ir trys ar net keturi. Kitoms komandoms ir treneriams yra labai sunku prieš juos gintis, nes yra daug puolimo pasirinkimų. Tokiu atveju nėra ko atiduoti ir kuo rizikuoti, nes yra daug talentingų žaidėjų, galinčių pataikyti. Jie tuo pasižymi, kad gerai išnaudoja savo progas ir turi daug kuriančių žmonių.
– Ar Luko Lekavičiaus trauma verčia galvoti apie papildymą komandoje?
– Turbūt ne. Gynybos grandyje mes turime pakankamai žaidėjų. Didesnis krūvis atiteks Tomui Dimšai, Mantui Kalniečiui, Dovydui Giedraičiui. Jeigu kažkas panašaus atsitiktų aukštaūgių grandyje, tada turbūt galvotume. Šiuo atveju neplanuojame.
– Ar visi kiti žaidėjai sveiki?
– Nedidelius negalavimus jaučia Karolis Lukošiūnas. Tikiuosi, kad jis tuos negalavimus išsispręs.
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.
