Dovydas Butka atskleidė, kad pasiūlymus turėjo tiek iš „Žalgirio“, tiek iš „Ryto“ sistemų. Kauną krepšininkas su broliu pasirinko po pokalbio su Mantu Rubštavičiumi.
Kauno „Žalgirio“ dubleriai istoriškai gerai pradėjo sezoną „7bet-NKL”, šiuo metu yra trečia stipriausia lygos komanda, o svarbia sėkmingo sezono dalimi Kauno ekipoje yra antrus metus NKL ir trečius metus „Žalgirio“ sistemoje rungtyniaujantis Dovydas Butka.
Pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje žengiantis 19-metis panevėžietis šį sezoną fiksuoja 9,8 taško, 4,6 atkovoto kamuolio, 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir 9,8 naudingumo balo statistiką per vid. 25 minutes.
2020-aisias 202 cm ūgio atletiškas puolėjas rinkosi tarp „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubų pasiūlymų. Galiausiai jis kelionę Kaune pradėjo nuo „Žalgirio-3” komandos, kuri rungtyniavo Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione, o kitais metais sulaukė šanso debiutuoti ir NKL pirmenybėse.
Visą, nors kol kas trumpą, krepšininko karjerą Butka koja kojon žengia kartu su savo broliu dvyniu Dominyku. Jaunasis „Žalgirio“ talentas bendraudamas su tinklalapiu BasketNews atskleidė, kad vaikystėje su broliu norėjo tapti profesionaliais futbolininkais ir krepšinio net nemėgo, tačiau viską pakeitė viena trauma.
„Iš pradžių, pirmoje klasėje, buvome futbolistai. Tačiau brolis gavo traumą ir nebegalėjome kartu sportuoti. Tėvai nenorėjo, kad vienas eitų vienur, o kitas kitur, tad užrašė abu į krepšinį. Iš pradžių mes nelabai mėgome žaisti krepšinį, bet laikui einant pradėjo gerai sektis ir patikti“, – pasakojo Dovydas.
Jaunojo žalgiriečio perspektyvą parodo ir tai, kad 2022-ųjų vasarą krepšininkas atstovavo metais vyresnių Lietuvos vaikinų rinktinei, su kuria iš U20 Europos čempionato grįžo pasidabinęs sidabro medaliais.
Kauno Žalgiris-2 / Tvarkaraštis
Kauno Žalgiris-2
Mažeikių M Basket
Šilutės Šilutė
Telšių TelšiaiJuodkalnijoje vykusiame čempionate Butka nebuvo statistas. Panevėžietis per vid. 18 minučių rinko 8 taškų ir 3,4 atkovoto kamuolio vidurkius.
Iš karto po čempionato 19-metis prisijungė prie pagrindinės Kauno „Žalgirio“ komandos treniruočių stovyklos.
Atvykus į Kauną panevėžietį į savo globą paėmė treneris Vytautas Pliauga, kuris teigia, kad jį žavi Butkos charakteris bei kovingumas.
„Jis yra be galo kovingas, labai naglas, tai yra labai svarbi savybė krepšininkui, – tinklalapiui BasketNews pasakojo „Žalgirio“ dublerių vairininkas. – Dovydas aikštelėje yra drąsus, nebijo imtis iniciatyvos, turi stiprias lyderio savybes, o už aikštelės ribų – labai draugiškas ir vienijantis žmogus. Labai smagu treniruoti tokį žaidėją, jis įsiklauso į visas pastabas, noriai ima informaciją.“
Trečius metus Butką treniruojantis strategas sako, kad krepšininkas aikštelėje turi daug ginklų bei įžvelgia panašumų su Kauno „Žalgirio“ fanus sužavėjusiu Arnu Butkevičiumi.
„Jis gali žaisti nugara į krepšį, gali žaisti pikenrolą su kamuoliu, puikiai skaito situacijas, supranta, kada reikia padaryti pauzę, o kada eiti iki galo, – aiškino Pliauga. – Turi tvirtą kūną, puikiai ginasi tiek asmeniškai, tiek komandinėje gynyboje dėl savo aukšto krepšinio IQ.
Galėčiau jį palyginti su Arnu Butkevičiumi, ne kartą šį sezoną rungtynių pabaigose jis pasiimdavo kamuolius puolime, ar smeigdavo tolimą metimą stovint per metrą nuo tritaškio linijos. Dovydas puikiai žaidžia nugara į krepšį, iš šios pusės galima įžvelgti panašumų į Edgarą Ulanovą.“
Butka tinklalapiui BasketNews papasakojo apie sprendimą prisijungti prie „Žalgirio“ sistemos, varžytuves su broliu, Europos čempionatą ir treniruotes su pagrindine „Žalgirio“ komanda.
– Dovydai, komandoje žaidi kartu su broliu, ar tai motyvuoja būti geresniu?
– Nežinau, kaip būtų, jei žaistume atskirai, nėra to buvę. Dabar, aišku, stengiuosi būti geresniu kiekvieną dieną, šnekamės su broliu, ką galime daryti geriau, motyvuojame vienas kitą. Sunku pasakyti, kaip būtų be jo, nes kartu žaidžiame nuo pirmos klasės, tačiau šiuo metu tai tikrai motyvuoja.
– Ar dažnai su broliu žaidžiate vienas prieš vieną?
– Būdami Panevėžyje žaidėme žymiai dažniau, dabar nebėra tiek laiko, tad tai darome rečiau. Tačiau vasaros metu tikrai pasivaržome.
– Ar tie žaidimai būna draugiški, ar aršūs?
– Realiai, tai visada žaidimas užsibaigdavo pykčiais, nes nė vienas nenorime nusileisti, principinė dvikova. Žaisdavome labai daug ir ilgai, iki nakties, po pykčio nesišnekame kelias valandas ir vėl iš naujo, ilgai pykčio nelaikome.
– Kaip sulaukėte pasiūlymo prisijungti prie „Žalgirio“ sistemos, ar tai buvo sunkus sprendimas?
– Atsimenu, kad treneris viduryje sezono man pranešė, kad „Žalgirio“ atstovai mane nori pamatyti treniruotėje. Po treniruotės beveik iš karto man ir broliui pasiūlė prisijungti prie „Žalgirio“ sistemos. Tuo pačiu metu siūlė ir „Rytas“, tačiau „Žalgirio“ dublerių komandoje jau žaidė kitas panevėžietis Mantas Rubštavičius, žinojome, kad sąlygos Kaune yra nuostabios, nuo apgyvendinimo, iki treniruočių, tad pasirinkome būtent „Žalgirį“, sprendimu visiškai nesigailime.
– Kas labiausiai skyrėsi persikėlus iš paprastos krepšinio mokyklos į „Žalgirio“ sistemą?
– Patys pirmi mėnesiai buvo tikrai sudėtingi, nes labai daug dėmesio skyrėme fiziniam pasiruošimui, Panevėžyje to nebuvo. Tai ir buvo sunkiausia, aišku, skyrėsi viskas, tačiau prie visko laikui einant ramiai pripratau.
– Po pirmųjų metų Kaune, iš RKL B diviziono atlikai šuolį į NKL, ar smarkiai pasijautė lygių skirtumas?
– Realiai, tai su visa RKL komanda į NKL perėjome kartu, buvo likę tik keli žaidėjai. Nebuvo to streso ateiti vienam, debiutavome visi kartu. Tai padėjo, nebuvo tokio jaudulio, nes supratau, kad tai visiems yra pirmas kartas. Aišku, lygis skyrėsi smarkiai, ypač greičiai ir fiziškumas, tačiau manau, kad viskas buvo normaliai. Labai didelių sunkumų nekilo, tobulėjome su kiekvienomis rungtynėmis.
– Vasarą atstovavai U20 rinktinei, čempionatą pradėjote dviem pralaimėjimais, tačiau vėliau nužygiavote iki finalo. Kas padėjo nepalūžti po pirmųjų dvejų rungtynių?
– Mūsų komanda buvo paremta tolimais metimais ir greitu puolimu. Turnyrą pradėjome nepalankioje salėje, kurioje lankai buvo žymiai kietesni, nepataikydavome laisvi, tai buvo didžiulis minusas. Po pirmųjų dvejų rungtynių mums pasakė, kad persikelsime žaisti į kitą areną ir į šią nebegrįšime. Kitoje salėje pataikyti sekėsi daug geriau, iš karto nušlavėme čekus ir įgijome pasitikėjimo savimi. Po pirmųjų dviejų pralaimėjimų tikėjimas komanda niekur nedingo, žinojome, kad netrukus bus geriau ir nenuleidome galvų, taip ir buvo.
– Finale susitikote Ispanijos rinktine, kuriai buvote nusileidę ir grupių etape. Pralaimėjote po įtemptos kovos, ko pritrūko?
– Sunku pasakyti, rungtynės buvo įtemptos, nepataikėme kelių laisvų metimų, kurie būtų ne tik padėję rezultato atžvilgiu, bet ir būtų užvedę komandą. Kažkur pražiopsojome gynyboje, nebuvo vieno dalyko, kur ispanai būtų buvę žymiai pranašesni, viską nulėmė smulkios detalės.
– Po Europos čempionato sportavai su „Žalgirio“ pagrindine komanda, kokį įspūdį paliko darbas ten?
– Treniruotėse nebuvo Kazio Maksvyčio, jas vedė jo asistentai. Didžiausias įspūdis buvo pajausti tą Eurolyginį lygį, suprasti, kiek dar trūksta, ir kiek dar reikia dirbti. Pajutau visiškai kitokį kontakto lygį, kurio niekada nebuvo tekę patirti. Buvo visiškai kitoks ir žaidėjų situacijų skaitymas, pagrindiniai žaidėjai situacijas nuskaitydavo žaibiškai ir priimdavo geriausią sprendimą. Labai patiko, kad visi su jaunais žaidėjais bendravo, kaip su savais, pakalbėdavo, duodavo patarimų, priėmė labai šiltai.
– Su kokios pozicijos žaidėjais teko dirbti daugiausiai?
– Asmeniškai mane statė į 3-4 poziciją, tad daugiausiai dirbau su Edgaru Ulanovu ir Rolandu Šmitu. Jie davė didžiulį kontaktą, kuris man tikrai padėjo atstovėti dabar žaidžiant NKL. Padėdavo susigaudyti deriniuose, pasakydavo, kur atsistoti, o po klaidų patardavo, ką reikėtų daryti kitaip.
– Pajautei pagrindinės komandos lygį, ar stebina tai, kaip jie dabar rungtyniauja Eurolygoje?
– Pasitreniravęs su jais supratau, kad jie tikrai bus aukščiau nei praeitą sezoną, tačiau tikrai nesitikėjau, kad jie gali laimėti prieš tokias komandas kaip „Real“ ar „Barcelona“ bei turnyrinėje lentelėje būti taip aukštai. Žinojau, kad jie bus aukščiau, tačiau, kad bus taip aukštai, tikrai nesitikėjau, labai smagu.
– Šį sezoną pradėjote trylikos pergalių serija, kas lėmė tokią gerą pradžią?
– Viskas po truputį, komandoje yra gera chemija, visi smarkiai kovojome, trenerių štabas mus gerai paruošdavo kiekvienoms rungtynėms, darome varžovų analizes, esame supažindinami su žaidėjų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis. Gerai sekėsi įgyvendinti trenerio paruoštą planą. Nemažai susitikimų išsitraukdavome dėl kovingumo, net ir atsilikinėdami dviženkliu deficitu. Charakteris, disciplina, trenerių planas, viskas susideda į vieną.
– Po įspūdingos pradžios paskutiniu metu kritote į duobelę, kodėl?
– Ta duobelė labai keista, nes porą rungtynių kontroliavome ir tik pačiose pabaigose iššvaistydavome dviženklį pranašumą bei pralaimėdavome. Galbūt pralaimėjimas prieš „Kretingą“ buvo skaudžiausias psichologiškai, nes po pralaimėjimo „Ryto“ dubleriams bandėme atsitiesti, labai stengėmės, tačiau vis tiek pralaimėjome. Nesureikšminčiau tos prastos atkarpos, bet turime susikaupti, kad tokie pergalių paleidimai galuose nebepasikartotų.
– Koks yra komandos mikroklimatas žengiant į antrą sezono pusę?
– Tikrai nesakyčiau, kad nuotaikos komandoje yra pasikeitusios, net ir po pralaimėjimų, klimatas išliko toks pat. Nors ir pralaimėjome keletą rungtynių, tačiau matėme, kad tikrai galime žaisti ir su „Sūduva-Mantinga“, ir su „Telšiais, tad su tokiomis nuotaikomis ir ateiname į septintuką – kovingomis. Bandysime užimti kuo aukštesnę vietą.
– Ką tavo nuomone dar reikia gerinti asmeniškai norint kilti į aukštesnį lygį?
– Treneriai neseniai pastebėjo, kad galiu žaisti pikenrolo situacijas su kamuoliu, tačiau man jos dar nėra visiškai įprastos, tad reikia tobulinti kamuolio valdymą ir situacijų skaitymą. Žinoma, reikia gerinti viską, negalima apsistotu ties vienu dalyku.
– Ar yra žaidėjų į kuriuos lygiuojiesi?
– Turiu žaidėjų, kurie man patinka, tačiau negalėčiau pasakyti, kad lygiuojuosi į juos, ar bandau juos atkartoti. Stengiuosi tobulėti ir būti savimi.
– Kalbant apie ateitį, ar svajojate visą karjerą žaisti kartu su broliu?
– Niekada nesu žaidęs be jo, tad neįsivaizduoju, ką reiškia žaisti atskirai. Aišku, norėtųsi rungtyniauti kartu, tačiau abu norime sėkmingų karjerų, o tai gali reikšti ir pasukimą skirtingais keliais.
Prenumeruokite BasketNews ir naršykite be reklamų.
