Tinklalapio BasketNews mokamos platformos BN+ rubrika 3x3 šįkart dedikuota vienam asmeniui – šią savaitę karjerą baigiančiam Mantui Kalniečiui. Geriausias čempionatas, įsimintiniausios istorijos bei lentyna, į kurią šį įžaidėją dėtume tarp kitų Lietuvos krepšinio legendų.
Mantas Kalnietis
Komanda: |
Kauno Žalgiris |
Pozicija: | PG |
Amžius: | 36 |
Ūgis: | 196 cm |
Svoris: | 89 kg |
Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
Šįsyk savo nuomonę BN+ nariams pateikia BasketNews žurnalistai Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Tomas Vanagas.
Jums įsimintiniausias Manto Kalniečio čempionatas?

Karolis Tiškevičius: „Niekada nebuvau Kalniečio individualaus meistriškumo gerbėjas. Gal labiausiai kliūdavo keista ir labai aukšta kamuolio varymo technika. Dėl to jis man vis dar yra vienas labiausiai į krepšininką nepanašių žaidėjų per visą žaidimo istoriją.
Kita vertus, niekaip negaliu nuneigti nei kiek daug jis davė Lietuvos rinktinei, nei kaip sėkmingai vedė ją į pergales. Už jo lyderystę, perdavimus, dėjimus ar tritaškius įspūdingiau yra tik jo atsidavimas.
Patikėkite, tikrai mažai milijonierių po alinančio sezono lengvai iškeičia prabangų jūros smėlį į tą patį suknistą oranžinį kamuolį. Nepaisant nuvaryto kūno, pavargusios psichinės sistemos ir traumų tikimybės. Kviečia Lietuvos rinktinė? Esu reikalingas? Važiuoju. Va čia yra daug.
Lengva pezėti, kad „ai, aš tai tikrai žaisčiau rinktinėje – kaip galima į ją nevažiuoti?“ Taip interneto bezdaliai komentaruose mėgsta taukšti ir kritikuoti, jei žaidėjai apsisprendžia kitaip. Tik neįsigilinus į krūvius, karjeros trumpumą, trapumą, būtinybę iš to pakankamai apsirūpinti gyvenimui galima šitaip pezėti. Dėl to dar labiau gerbiu Mantą Kalnietį.
Žinoma, kad labiausiai įsiminęs bronzinis pasaulio čempionatas 2010 m. Turkijoje, kai niekas nieko nesitikėjome. Juk ten pamatėme ir legendinį Kalniečio perdavimą sau nuo Ricky Rubio nugaros. Visa ta rinktinė buvo žavinga kaip kūdikis, o Mantas Kalnietis – nepakeičiamas jo žindukas. Pabandykite palikti kūdikį be žinduko ir tas kūdikis tikrai jau nebus toks mielas.“
Jonas Miklovas: