Pasak „7bet-Lietkabelio“ naujoko Nikola Popovičiaus, po studijų JAV jis sulaukė ketverių metų kontrakto iš „Crvena Zvezda“, tačiau ten pateko į pinkles bei buvo verčiamas susimažinti kontrakte numatytą pinigų sumą.
Sausis – persitvarkymo mėnuo Panevėžio „7bet-Lietkabelyje“. Pusę sezono nieko nekeitę panevėžiečiai per trumpą laiką nusprendė pasikviesti net du aukštaūgius. Vienas – puikiai žinomas krepšininkas Gediminas Orelikas, kitas – katė maiše. Nikola Popovičius. Nikola kas?
25-erių 211 cm ūgio vidurio puolėjas gimė Bosnijoje ir Hercegovinoje, tačiau priėmė Serbijos pilietybę ir buvo vienas perspektyviausių 1997-aisiais gimusių serbų krepšininkų.
Popovičiaus reziumė puošia pasaulio septyniolikmečių čempionatas 2014-aisiais bei du įvykiai 2015-aisiais: Europos jaunimo čempionatas ir Eurolygos jaunimo finalas atstovaujant Belgrado „Crvena Zvezda“.
Finale Popovičiui ir kompanijai teko susidurti su Madrido „Real“, kurį į priekį vedė tuo metu už beveik visus turnyre dvejais metais jaunesnis šešiolikmetis Luka Dončičius.
Popovičius per 22 minutes surinko vos 2 taškus, o jo jaunesnis varžovas vardu Luka žibėjo: 14 taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 5 rezultatyvūs perdavimai, o šešiolikmečio vedamas „Real“ palaužė „Crvena Zvezda“. Lukos rankose atsidūrė finalo MVP apdovanojimas.
„Jis buvo įspūdingas, – apie tuometinį Luką tinklalapiui BasketNews pasakojo Popovičius. – Tokio talento ankščiau dar nebuvau matęs. Jis buvo dvejais metais už mus jaunesnis ir vis tiek dominavo. Negalvojau, kad šešiolikmetis mums išspardys užpakalius, bet jis tai padarė. Jis darė viską: persimetinėjo kamuolį pro tarpukojį, smaigstė tritaškius, dalino perdavimus. To žvėriuko nebuvo įmanoma sustabdyti jau tada.“
Po daug žadančio karjeros starto Popovičius turėjo du variantus – eiti į „Crvena Zvezda“ vyrų komandą arba keltis į JAV, kur laukė ketveri metai NCAA krepšinio. Visgi profesionaliam krepšiniui vis dar nepasiruošęs aštuoniolikmetis Nikola nusprendė pakelti sparnus už Atlanto – Bostonas.
Panevėžio 7bet-Lietkabelis / Tvarkaraštis
Panevėžio 7bet-Lietkabelis
Prienų Labas GAS
Šiaulių ŠiauliaiIr NCAA Popovičius nebuvo statistas. Trečiaisiais studijų metais aukštaūgis fiksavo 15 taškų ir 7 atkovotų kamuolių rodiklius bei susilaukė dėmesio iš NBA klubų, tačiau dėl vienos pagrindinės priežasties į pajėgiausią planetos krepšinio lygą taip ir nepateko.
„Aš pateikiau paraišką į NBA naujokų biržą ir sulaukiau nemažai susidomėjimo, bet kai NBA klubai sužinojo, kad aš noriu pasibaigti studijas, nes man buvo likę dar vieneri metai, jie nežiūrėjo į mane rimtai. NBA klubai galvojo, kad pasikviesdami mane jie tiesiog iššvaistys metus laiko“, – pasakojo Popovičius.
Neišpildęs NBA svajonės Popovičius ant savo stalo sulaukė ketverių metų „Crvena Zvezda“ kontrakto. Neblogas profesionalo karjeros startas, tiesa? Nė velnio. Popovičius papasakojo apie kančias, kurios jo laukė Belgrade. Apie viską – tinklalapio BasketNews interviu.
– Būdamas aštuoniolikos rungtyniavai Belgrado „Crvena Zvezda“ jaunimo komandoje. Kiek didelis talentas buvai Serbijoje?
– Vidutinio lygio. Nebuvau tas talentas, apie kurį visi kalbėjo, bet žmonės mane žinojo. Visuomet buvau sunkiai dirbantis ir tuo garsėju iki šiol. Tai mane ir nustūmė čia, kur dabar esu, nes dirbau daug sunkiau nei visi kiti. Apie mane sužinojo tada, kuomet patekau į jaunimo rinktinę, buvau pasirinktas į septyniolikmečių ir aštuoniolikmečių rinktines. Tada tapau labiau žinomu.
– Kokių didžiųjų klubų pasiūlymų tuo metu turėjai? Ar buvai vertinamas?
– Aštuoniolikos gavau pasiūlymą iš „Crvena Zvezda“, bet tuo metu dar nebuvau pasiruošęs žaisti profesionaliai, todėl nusprendžiau persikelti į JAV.
– Kodėl išvykai į JAV? Norėjai į NBA?
– Buvo laikai, kai nerealistiškai žiūrėjau į savo galimybes. Treti mano studijų metai buvo tikrai geri, statistiškai turbūt geriausi ir tuo metu galvojau, kad galiu žaisti NBA, bet realybė buvo kitokia. Aš pateikiau paraišką į NBA naujokų biržą ir sulaukiau nemažai susidomėjimo, bet kai NBA klubai sužinojo, kad aš noriu pasibaigti studijas, nes man buvo likę dar vieneri metai, jie nežiūrėjo į mane rimtai. NBA klubai galvojo, kad pasikviesdami mane jie tiesiog iššvaistys metus laiko. Todėl negavau šanso pasitreniruoti su NBA klubais ir manęs nepašaukė.
– Sakei, kad vienu metu nerealistiškai žiūrėjai į savo galimybes. Kada tas požiūris pasikeitė?
– Baigus universitetą. Supratau, kad NBA klubams reikia labiau atletiško centro nei aš. Jiems reikia centrų, kurie šoka aukštai ir dėlioja į krepšį, aš buvau labiau tradicinis, europietiškas aukštaūgis. Ko jie norėjo ir ką aš galėjau pasiūlyti nesutapo.
– Kokie buvo tie penkeri metai JAV?
– Aš mečiau sau iššūkį po iššūkio. Koledže mokiausi, treniravausi ir dar turėjau darbą, todėl reikėjo išmokti planuoti laiką, būti atsakingam. Per tuos sunkumus pažinau save, tapau brandžiu vyru ir labai daug išmokau, kas man privertė suaugusio žmogaus gyvenime.
– Po studijų sugrįžai į Serbiją ir pasirašei ilgalaikį kontraktą su „Crvena Zvezda“. Kiek džiaugeisi, jog iškart po studijų tavęs nori tokio lygio klubas?
– Buvau absoliučiai nelaimingas, nes žinojau, koks bus mano likimas šioje komandoje. Aš turėjau vykti į „Crvena Zvezda“, nes turėjau kontraktą su jais dar nuo jaunių laikų. Pagal taisykles mano pirmasis profesionalo kontraktas turėjo būti su „Crvena Zvezda“. Tai buvo savižudybė. Jie pasirašo su tavimi sutartį ir neleidžia tau žaisti, treniruotis. Tai yra psichologiniai žaidimai. Jaučiausi lyg įkalintas. Aš žinojau, kad tai nutiks ir taip nutiko. Jie tyčia taip darė, jog pažeisčiau kontrakto sąlygas.
– Ar bandei kalbėtis su „Crvena Zvezda“, jog situacija pagerėtų?
– Tu negali su jais paprastai pasikalbėti. Atsimenu, jog prieš sezoną turėjome 10 dienų stovyklą kalnuose, aš ten nežaidžiau daug ir po stovyklos mane iškvietė pasikalbėti. Jie norėjo, kad aš susimažinčiau savo kontraktą ir žaisčiau praktiškai už dyką. Jie nenorėjo manęs paleisti, bet norėjo apkarpyti mano pinigus. Aš nenorėjau to daryti, nes ir taip jau kankinausi.
Aš nenorėjau būti tame klube. Buvo daug nesutarimų, pykčių, bandymų sumažinti mano kontraktą. Su jais pasikalbėti normaliai buvo neįmanoma. Aš bandžiau kalbėtis su treneriu, bet jis pasakė: „Kol tu neišsiaiškinsi su klubo valdyba, aš negaliu leisti tau žaisti.“ Treneriui buvo nurodyta, ką daryti. Mano rankos buvo surištos.
Tai parodo, koks tai klubas. Jie nemoka daugeliui žaidėjų, bet kviečiasi naujus. Dabar jie negali žaisti su Campazzo Eurolygoje dėl savo skolų. Tai yra jų stilius.
– Kaip tuo metu jauteisi?
– Buvau nusivylęs, jaučiausi, kad esi beviltiškoje padėtyje. Aš ten ilgai neišbuvau, mano laikas su „Crvena Zvezda“ truko tris mėnesius. Aš radau būdą kaip pasprukti.
– Kaip?
– Mums pavyko susitarti, jog aš išvykstu į Iraną, kur žaidžiau du mėnesius. Buvo įdomi patirtis, bet aš džiaugiausi, jog vėl galiu žaisti. Aš buvau laimingas ištrūkęs iš „Crvena Zvezda“. Man nerūpėjo, kur aš žaidžiu.
– Praėjusį sezoną praleidai Belgijoje, Okapi „Alst“ ekipoje, kur žaidei kartu su Pauliumi Valinsku. Kokį ryšį aikštelėje turėjai su juo?
– Jis yra labai geras vyrukas. Jis buvo įstumtas į sunkią situaciją, nes mes neturėjome tikro įžaidėjo, todėl jam teko juo būti. Paulius yra combo gynėjas, todėl jam čia buvo naujas iššūkis. Paulius buvo labai geras komandos draugas, turėjome puikius santykius ir buvome puikus pikenrolo tandemas. Jis jautė, kada man reikia perduoti kamuolį. Labai protingas žaidėjas.
– Kaip ant stalo atsirado „7bet-Lietkabelio“ pasiūlymas? Ar nustebino?
– Kai lapkričio mėnesį susižeidė Željko, „7bet-Lietkabelis“ man paskambino ir pasidomėjo mano situacija, tačiau netrukus jis vėl pradėjo žaisti ir visa ši situacija atvėso. Galvojau, kad tai dar viena iš komandų, kuri tiesiog manimi domisi. Bet pasirodo, kad jie rimtai manęs norėjo. Sausį vėl sulaukiau žinių iš „7bet-Lietkabelio“ ir jie jau atėjo su rimtu pasiūlymu.
Nusprendžiau per kelias dienas. Sprendimas nebuvo sudėtingas, nes susitarėme, kad jeigu „Okapi“ komanda nepatenka į auksinę Belgijos-Nyderlandų lygą, aš persikelsiu kitur. Jie labai gražiai tai priėmė, palaikė mane. Aš jiems padėjau, jie padėjo man. Alsto komanda pasakė, kad jie džiaugiasi manimi ir jog aš turiu šansą žengti į aukštesnį lygį.
– Kodėl nusprendei pasirinkti „7bet-Lietkabelį“?
– Man pasakė, kad treneris Čanakas yra labai geras. Taip pat man sakė, jog gausiu žaidybinio laiko. Sakė, jog reikės kovoti dėl vietos po saule, aš labai tam pasiruošęs. Turėjau pasiūlymų ir iš kitų klubų, bet nusprendžiau pasirinkti „7bet-Lietkabelį“, nes visgi tai yra Europos taurės klubas. Noriu įsitikinti, jog priklausau šiam lygiui.
– Kokį vaidmenį tau yra numatęs Nenadas Čanakas?
– Jis nori, kad būčiau tipinis centras, kirsčiau po krepšiu, statyčiau užtvaras, imčiau kamuolius.
– Kokį įspūdį palieka „7bet-Lietkabelio“ komanda?
– Kol kas labai gerą. Fanai yra puikūs, man patinka jų palaikymas. Aišku, mes laimėjome dvejas rungtynes, aš nežinau kaip bus, kai pralaimėsime (juokiasi). Kol kas aplinka puiki, komandos draugai tikrai malonūs, turime tiek veteranų, tiek jaunimo. Puikus mišinys, veteranai prilaiko rūbinę, su jais smagu leisti laiką. Gera turėti žmonių, kurie gali būti tavo mentoriais, nes vis dar save laikau jaunu žaidėju.
– Kaip pačiam sekasi įsilieti į komandą? Kaip atrodė debiutas Europos taurėje?
– Tai pirmosios rungtynės. Vyrukai vis dar manęs nepažįsta. Europos taurėje pelniau 2 taškus ir atkovojau 2 kamuolius, bet man nerūpėjo statistika. Aš atvykau padėti komandai. Mano pagrindinis tikslas yra laimėti rungtynes.
– Anksčiau tokio lygio turnyre nesi žaidęs. Ar tai tau yra svajonės išsipildymas?
– Svajonės yra kur kas didesnės, bet tai tikrai didžiulis žingsnis svajonės link. Žaisti Europos taurėje yra viena iš svajonių, bet labai noriu patekti į Eurolygą. Šiuo metu tikrai nesu to lygio, man reikia stipriai patobulėti, bet manau, kad tikrai galiu tai padaryti. Jaučiu, kad turiu potencialo.
– Koks žaidėjas yra Nikola Popovičius?
– Aš esu aukštaūgis, kuris yra pranašesnis už kitus tuo, jog verždamasis greičiu galiu apeiti žmogų. Daug nežaidžiu po krepšiu, bet prie to pratinuosi. Moku gerai perduoti kamuolį. Esu geras, kai savo rankose turiu kamuolį, man jo reikia. Žinau, kad tai dabar nėra mano darbas, todėl bandau prisitaikyti prie naujo vaidmens. Bet palaipsniui viskas pavyks.
