Giedrius Žibėnas po atkaklioje kovoje pasiektos pirmosios pergalės „Top 16“ etape nuopelnus skyrė žaidėjams. Sostinės klubas antrajame kėlinyje turėjo 22 taškų pranašumą, bet ketvirtajame kėlinyje gelbėjosi siautėjant Marcusui Fosteriui. Stratego teigimu, pati komanda verčia save kentėti ir charakteriu geba atsitiesti.
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Kai Stambulo „Bahcesehir Koleji“ trenerių štabas pačioje pabaigoje koncentravosi į teisėjus, Giedrius Žibėnas priėjęs spaudė rankas oponentų strategams.
Grįždamas atgal link savo suolo, Vilniaus „Ryto“ specialistas triumfuodamas šaukė atsisukęs į sausakimšą „Jeep“ arenos tribūną.
Lietuvos čempionai su 30 taškų surinkusiu Marcusu Fosteriu priešakyje atsilaikė ir „Top 16“ etape pasiekė pirmąją pergalę 95:88.
„Mums kiekviena pergalė – labai didelė, – emocijas spaudos konferencijoje aiškino Žibėnas. – Jeigu turėtume laiko ir laisvų dienų, gal ir atšvęstume tą pergalę. Deja, nėra to laiko. Paprastas žmogus atšvenčia penktadienį baigęs darbą. Ir atrodo, ką jis švenčia? O mes švenčiame pergales. Deja, dabar vėl nėra laiko.
Emocijų niekada neslėpėme ir neslėpsime. Džiaugiamės ir norime eiti toliau (turnyre – aut. past.). Žinome, kad tas pirmas pralaimėjimas prieš Manresos BAXI mums gali kainuoti labai daug, ir skirtumas (–13).“
„Rytas“ antrajame kėlinyje triuškino varžovus 22 taškais (48:26), bet po ilgosios pertraukos praleido varžovų spurtą 13:0 ir pačioje dvikovos pabaigoje kapstėsi spaudžiamas varžovų.
„Bahcesehir Koleji“ prasidėjus paskutinei minutei priartėjo iki 85:91, o likus 22 sekundėms „Ryto“ pranašumas sumenko iki 88:93. Visgi vilniečiai atsilaikė baudas pataikius Gyčiui Masiuliui ir iš po krepšio taškus įmetus Benedekui Varadi.
„Patys priverčiame save kentėti, net šitose rungtynėse įvyko taip, – atsiduso Žibėnas. – Toks yra visas sezonas. Patys pasistatome į tokią poziciją. Ne pirmą ir ne devintą kartą reikės kapstytis. Toks tas visas sezonas, bet džiaugiamės žaidėjų charakteriais ir turime tokių žaidėjų grupę, su kuriais galime padaryti tai (patekti tolyn turnyre – aut. past.).“
– Kokį bendrą įspūdį paliko rungtynės?
– Pelnyta pergalė. Kartais atiduodu duoklę fanams, ko jie nusipelno. Kartais nuopelnus skiriu trenerių štabu, ko jie yra verti, bet šį kartą didžiausi nuopelnai – žaidėjams. Tai buvo tikrai pelnyta jų pergalė, pradedant nuo to, kaip prieš dvi dienas pradėjome pasiruošimą prieš Stambulo komandą, kaip jie buvo susikaupę ir atsidavę, įskaitant šiandienos rytinę treniruotę. Pristabdėme juos pirmoje pusėje (praleistas 31 taškas). Iš šitų rungtynių turime pasiimti pozityvią pirmąją pusę ir pamokas po ilgosios pertraukos. Judame toliau ir niekas nesakė, jog bus lengva. Didžiulė pergalė mums.
– Kas lėmė sėkmingą darbą su varžovų puolimu pirmoje pusėje ir oponentų atsigavimą po ilgosios pertraukos?
– Ką buvome sutarę gynyboje, pirmoje rungtynių pusėje buvome tikrai geroje koncentracijoje, padėdavome iš ten, kur reikia. Padarydavome papildomą pražangą iš ten, kur reikia. Nusiimdavome svarbius kamuolius. Neduodavome jiems priimti kamuolio ten, kur norėdavo.
Turime pripažinti, kad po ilgosios pertraukos turkai suaktyvino savo žaidimą. Jeigu analizuotumėte juos labiau, jie visada antrą pusę pradeda žaisti atsilikdami. Tai yra tokia patyrusi komanda, kurioje matote, koks startinis penketas išeina pradėti trečią kėlinį. Iškart supranti, kas tavęs laukia, kad rungtynės prasideda dabar. Išeina Jaka Blažičius, Langstonas Hallas, Jamaras Smithas, Jamesas Gistas ir Jerry Boutsiele. Ir viskas aišku, kaip jie įeis į rungtynes.
Nenorime toleruoti, kaip mes išėjome į trečiąjį kėlinį, nors žaidėjai gal nepatikėjo, kad tai – komanda, kuri gali sugrįžti iš 20 taškų deficito. Ne kartą jie tai padarė. Ne visas rungtynes laimėjo, bet labai dažnai grįžta. Įkrintamųjų serijoje su Ostendės „Filou“ likus 2 minutėms jie atsiliko 11 taškų ir vis tiek laimėjo lemiamas rungtynes. Jie – tikrai patyrę žaidėjai.
Sakyčiau, jog antroje rungtynių pusėje per dažnai reagavome į jų klaidinamus judesius. Dėl to jie susikurdavo prasiveržimus. Ten tada būdavo nereikalingos pagalbos ir jie atrasdavo daug metikų. Jie turi tuos žmones, ir Jamaras Smithas dažnai likdavo laisvas.
– Trečiojo kėlinio pradžioje varžovai staigiai pelnė penkis taškus be atsako ir jūs paprašėte minutės pertraukėlės sužaidus vos 47 sekundes. Kas labiausiai netenkino kėlinio pradžioje ir kaip komanda turėtų geriau sukontroliuoti turimą įtikinamą persvarą?
– Gal čia ir pasireiškia branda. Pasižiūrėkime, jie – aukšto lygio žaidėjai, aukšto lygio komanda. Tai tikrai yra netoleruotina, bet kažkiek po truputį augame per skausmus. Po rungtynių rūbinėje sakėme, kad sėkmingos vienos rungtynių pusės „Top 16“ etape jau neužtenka, jeigu norime eiti į aštuonetą. Reikia žaisti 40 minučių ar per skausmus, ar kraujus. Neaišku, kaip žaisti, bet reikia žaisti 40 minučių. Tai – vienintelis šansas mums eiti toliau.
