Giedrius Žibėnas išskyrė Vilniaus „Ryto“ sugrįžimą iš 22 taškų deficito ir tokį galingą žaidimą norėtų matyti visas 40 minučių, o ne atkarpomis. Stratego tikinimu, stabilesnis pasirodymas komandą galėtų atvesti iki FIBA Čempionų lygos atkrintamųjų.
Vilniaus „Rytas“ per 40 minučių patyrė ir didžiulį nuopolį, ir galingą sugrįžimą iš 22 taškų deficito. Giedrius Žibėnas sprogo iš pykčio matydamas, kaip Bonos „Telekom Baskets“ krepšininkai apibėginėjo jo auklėtinius ir rinkosi lengvus taškus.
Vokiečiai varžovų teritorijoje iki ilgosios pertraukos pelnė 54 taškus, iš kurių 20 – iš greitojo puolimo.
Vaizdas aikštelėje pasikeitė antroje mačo dalyje, kada „Rytas“ tepraleido 32 taškus (10 – iš kontratakų) ir maždaug 20 minučių atkarpą laimėjo 52:29. Žibėnui patiko, kaip „Ryto“ krepšininkai sureagavo, bet tokia atkarpa pergale nevirto.
Per 32 sekundes praleisti 7 taškai ir patirtas antras pralaimėjimas „Top 16“ etape (79:86).
„Tokiose rungtynėse svarbiausias klausimas yra, kas ką apstumdys, – konferencijoje kalbėjo Žibėnas. – Žaidėjai per tą atkarpą paprasčiausiai nusprendė neduoti nieko pigaus, ypač savo aikštelėje. Neduoti jokių pigių taškų, laisvų metimų ir tiesiog pradėjo dirbti.
Aišku, kažkiek padėjo gynyba, kai visi keitėmės, bet esmė, kad išėjome į aikštelę žymiai kietesni. Tai yra daugmaž mūsų žaidimas, bet niekaip nepavyksta įrodyti, kad tai reikia daryti 40 minučių, norint patekti toliau. Galiu sakyti drąsiai: su tokiu žaidimu mes tikrai verti eiti į „Top 8“. Sieksime to ir nebrėžiame jokio brūkšnio.
Tvarkaraštis nebus iš lengviausių: dvejos rungtynės išvykoje, vienos – namuose. Bet su tokiu žaidimu mes tikrai galime nueiti į kitą etapą.“
Likus žaisti beveik 31 sekundę „Ryto“ deficitas buvo minimalus (79:81) ir kamuolys priklausė šeimininkams. Jį persivaręs Elvaras Fridrikksonas atidavė Marcusui Fosteriui, kuris tuoj pat paleido tritaškį, bet metimas buvo netikslus.
„Telekom Baskets“ pasileido į greitą išpuolį, kuris baigėsi centro Leono Kratzerio dėjimu (83:79), įtvirtinusiu Vokietijos komandos pergalę.
Ar nesinorėjo matyti mėginimo užatakuoti iš baudos aikštelės ir išlyginti rezultatą?
„Čia jau leidžiame spręsti žaidėjams, kaip jie jaučiasi, – atsakė Žibėnas. – Marcusas rungtynėse turėjo gerą momentą, buvo įmetęs tokius kelis metimus. Tai – jo metimai, jis pajautė tai. Tikrai duodame žalią šviesą mūsų lyderiams mesti tokius metimus.
Buvo geras metimas. Išsisuko. Įmes kitose rungtynėse.“
„Rytas“ vertėsi be Jarviso Williamso, Tomo Lekūno ir Luko Ulecko bei žaidė aštuoniese.
– Kokios buvo esminės problemos, jog varžovai taip sėkmingai apibėgo jūsų krepšininkus ir niekaip nepavyko išsireikalauti iš auklėtinių tinkamai sugrįžti į gynybą? – žurnalistai paklausė Žibėno.
– Manau, kad išsireikalavome antroje pusėje. Pradžioje bandėme pasakyti žaidėjams, kad tai – komanda, kuriai nesvarbu, kur žaidžia, namuose ar išvykoje. Tai – jų žaidimas, net po įmesto metimo eis į priekį. Tiesiog nesustabdėme jų. Buvome per švelnūs. Negalime pradėti ir tikėtis laimėti „Top 16“ etapo rungtynes, kai varžovui leidžiami dėjimai, laisvi tritaškiai metimai atviroje aikštelėje. Lyg turime pražangų, ir turime kitaip pradėti rungtynes. Čia yra jau daug kartų apdainuota dainelė. Paprasčiausiai per minkštai ir švelniai pradėjome rungtynes.
– Kas nutiko Jarvisui Williamsui ir kiek dar problemų sukėlė sutrumpėjusi rotacija?
– Jarvisas nebuvo visu pajėgumu pasiruošęs rungtynėms, kažkiek jautė nugaros spazmus. Gal ir galėjome naudoti jį, bet tokiose rungtynėse ir prieš tokį varžovą reikia, kad žaidėjas būtų pasiruošęs 100 proc. Šiandien jis nebuvo tiek pasiruošęs, todėl toks buvo trenerių sprendimas. Šiandien aikštelėje reikėjo karių. Kai grįžome į rungtynes, pabaigoje gal kažkiek ir pritrūko to kvapo, nes žaidėme su mažesne nei įprastai rotacija. Pasijautė kažkiek ir Luko, ir Tomo nebuvimas. Bet tikrai neieškome pasiteisinimų, tikrai galėjome laimėti šitas rungtynes.
– Kokios Ulecko ir Lekūno situacijos?
– Gerėjančios. Turime dvejas rungtynes iki Karaliaus Mindaugo taurės varžybų. Jeigu ne su „Gargždais“ (šeštadienį), tai su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ (antradienį) tikrai žais abu. Jarviso situacija – nuo dienos iki dienos, išmasažavimo klausimas arba papildomos procedūros. Žiūrėsime, kaip gyja ir kaip bus pasiruošęs. Mums reikia 100 proc. pasiruošusių žaidėjų.
– Ar jums netrūksta žaidėjų ryšio aikštelėje ir ar neatrodo, kad jie varžosi tarpusavyje, kas svarbesnis?
– Tikrai ne. Žinome savo stilių, savo stiprybes. Turime vienokią idėją, kai mūsų penketas yra aukštas, ir kitą idėją, kai penketas yra įprastas. Žaidėjai daugmaž seka tai. Kai derinys yra nulūžęs, tada reikia žaisti vienas prieš vieną. Nemanau, kad mes vieninteliai žaidžiame vienas prieš vieną lemiamomis atakomis ar paskutinėmis atakos sekundėmis.
Gyčio Radzevičiaus komentaras:
Prenumeruokite BasketNews ir gaukite išskirtinį turinį.