Gytis Radzevičius nežino, kodėl Vilniaus „Rytas“ taip banguoja.
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Nuotr.: FIBA
Vilniaus „Rytas“ pirmoje pusėje atrodė visiškai palūžęs, tačiau sugebėjo atsitiesti, panaikinti 22 taškų skirtumą ir privesti Bonos „Telekom Baskets“ prie paskutinių sekundžių trilerio Čempionų lygoje. Visgi lemiamais momentais tikslumo pritrūkusiems vilniečiams išplėšti pergalės nepavyko (79:86), o po mačo Gytis Radzevičius bedė pirštu į pradžią.
„Prastos rungtynės mums. Pradėjome jas labai blogai, ypač gynyboje. Per pirmąją pusę jie pelnė 54 taškus. Antroje mačo pusėje žaidėme geriau, pradėjome nuo gynybos, sugrįžome į rungtynes, bet to neužteko pergalei prieš gerą komandą“, – sakė Radzevičius.
– Kodėl nepavyko sustabdyti varžovų greito puolimo?
– Atrodo, kad ruošėmės, žiūrėjome video, matėme viską, bet kažkaip galbūt išėjome su blogu nusiteikimu, nepasiruošę. Jie įmetė labai daug tritaškių, taip pat bėgo į greitą puolimą. Tame ir buvo pagrindinės bėdos.
– Kiek tokia rungtynių pradžia kirto psichologiškai?
– Nežinau, ar kirto. Tiesiog leidome jiems pajausti žaidimą, o kai tai įvyko jie įsižaidė ir tapo sunku juos stabdyti. Ir mums kažkiek tai duoda per galvą bei sunku grįžti. Atrodo, kad stengėmės, bet reikėjo dviejų kėlinių, kad gautume gerai per galvą bei tada išeitume kovoti.
– Po pertraukos išėjote kaip visai kita komanda. Ką pavyko pakeisti?
– Pakeitėme savo nusiteikimą ir išėjome kautis, nes pirmoje pusėje tiesiog vaikščiojome aikštelėje.
– Vienoje paskutinių atakų nepavyko atkovoti kamuolio gynyboje. Ar galima pasakyti, kad atkovoti kamuoliai jums kainavo rungtynes?
– Kažkiek galima, nes jie tikrai daug jų nusiėmė, labai svarbių kamuolių. Atrodo, kad mes prieš kitus varžovus turime tą pranašumą, bet šiandien jie laimėjo lentą ir nepadarėme to dalyko.
– Ką tokie sugrįžimai pasako apie komandą?
– Pozityvo galima įžvelgti. Antroji pusė. Turėjome didelį deficitą, nesubyrėjome visiškai, neišėjome namo, grįžome į rungtynes. Parodėme, kad galime žaisti prieš bet ką, bet reikia tiesiog tinkamo nusiteikimo nuo pirmųjų minučių.
– Pačiam teko gintis T.J. Shorstą, kaip sekėsi ir kuo ypatingas šis įžaidėjas?
– Geras žaidėjas. Labai nedidelis, bet vikrus, greitas. Matėme, kad tiek čempionų lygoje vienas iš rezultatyviausių, tiek Vokietijos lygoje. Yra ką veikti. Gynėmės komandiškai, bet jis vis tiek surinko dvigubą dublį, kažko nepadarėme iki galo.
– Shortsas prieš tave gynėsi, jis yra žemesnis. Ar nebuvo minčių jo atakuoti nugara į krepšį?
– Rungtynių planas to nepadiktavo. Buvome pasiruošę žaisti kitaip. Žaidėme taip, kaip buvome pasiruošę. Nesu nugara žaidžiantis, nepradėsi improvizuoti rungtynių eigoje kažko.
– Dabar yra vasario mėnesis, praėjo daugiau nei pusė sezono. Kodėl „Rytas“ vis dar taip banguoja? Kas neleidžia sužaisti stabilių rungtynių?
– Jeigu žinotume atsakymą, tų bangavimų tikrai nebūtų. Vis dar savęs ieškome. Reikia tikėtis, kad atėjus svarbiausiomis kovomis išvengsime to bangavimo.
– Kartais puolime atrodo, kad esate linkę žaisti vienas prieš vieną. Ar kartais netrūksta to ryšio vienas su kitu ir pasidalijimo kamuoliais?
– Kai laimime, atrodo, kad viskas gerai, kai pralaimime tų ydų atsiranda. Tiesiog turime kartais žaisti komandiškiau. Kartais ir tas rungtynių tempas diktuoja, kad reikia vienas prieš vieną sužaisti.
– Kokios korekcijos būtinos po šių rungtynių?
– Išeiti nuo pirmų minučių susikoncentravus ir užsimotyvavus.
