Donatas Tarolis atskleidė, kad dėl atvykimo į rinktinės stovyklą vasarį teko atšaukti jau užsakytas atostogas.
Laimės svetur ieškančių Lietuvos krepšininkų žvilgsniai pastaruoju metu itin dažnai krypsta į Rumunijos lygą. Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių pritraukiančiame čempionate šį sezoną yra net septyni Lietuvos atstovai.
Tomas Rinkevičius dirba Sibiu „CSU Sibiu“ vyr. treneriu, o čempionate sėkmingai rungtyniauja Vytenis Čižauskas, Egidijus Mockevičius, Rapolas Ivanauskas, Vaidas Kariniauskas, Lukas Aukštikalnis ir Donatas Tarolis.
Būtent pastarojo sezonas yra sėkmingiausias. Tarolis Rumunijoje iš viso leidžia jau trečiąjį sezoną.
28-erių 203 cm ūgio puolėjas ne tik yra naudingiausias tarp visų Rumunijos pirmenybėse rungtyniaujančių lietuvių, bet ir atstovauja komandai, kuri šiuo metu pirmauja visoje lygoje.
Tarolis šiame sezone vidutiniškai renka po 13,3 taško, 5,1 atkovoto kamuolio, 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir 16,6 naudingumo balo. Iš Gargždų kilęs krepšininkas pagal naudingumo balus yra 12-as visoje lygoje, o pagal pelnomus taškus rikiuojasi 24-as.
Jo atstovaujama Oradėjos CSM reguliarųjį sezoną B grupėje baigė su 15 pergalių per 16 turų bei užtikrintai pateko į stipresniųjų pogrupį. Jame CSM yra iškovojusi 11 pergalių ir patyrusi vieną nesėkmę bei su Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“ komanda, kuri yra Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ varžovė Europos taurėje, dalijasi 1-2 vietomis.
Būtent šios dvi komandos ir yra laikomos pagrindinėmis pretendentėmis pasidabinti aukso medaliais. Abi ekipos neseniai susitiko ir Rumunijos taurės finale. Jame 78:65 triumfavo Klužo Napokos krepšininkai. Tarolis finale pelnė 9 taškus ir surinko 11 naudingumo balų.
Rumunijos čempionato aukso medalis Tarolio apdovanojimų lentynoje nebūtų naujovė. Gargždiškis Rumunijoje triumfavo 2020-2021 m. sezone. Tuomet lietuvis atstovavo Klužo Napokos klubui, o finale įveikė dabartinę savo komandą.
Kauno „Žalgirio“ sistemoje tobulėjusio krepšininko kelionė Rumunijoje prasidėjo 2019-2020 m. sezone, kuomet jis po trijų įsimintų sezonų „7bet-Lietkabelio“ gretose prisijungė prie „U-Banca Transilvania“ komandos. Joje Tarolis praleido dvejus metus.
Praėjusį sezoną puolėjas pradėjo Afjonkarahisaro „Ahyon“ komandoje Turkijoje, tačiau gruodį persikėlė į Podgoricos „Budučnost“ ekipą, su kuria tapo Juodkalnijos čempionu.
Po metų pertraukos Tarolis ir vėl sugrįžo į Rumuniją. Krepšininkas tinklalapiui BasketNews pasakojo, kad Rumunijos čempionatas yra augantis, o lygis – kylantis.
„Manau, kad Rumunijos lyga kiekvienais metais sparčiai auga, nes atsiranda vis daugiau komandų, kurios žaidėjams moka tikrai didelius pinigus ir pasikviečia aukšto lygio krepšininkų, – aiškino 28-erių atletas. – Visos komandos kiekvienais metais kelia pinigus ir automatiškai kyla viso čempionato lygis. Galiu pasakyti, kad lyginant nuo tada, kai pirmą kartą žaidžiau Kluže, tai lygis yra smarkiai pakilęs. Yra atsiradusių daug komandų, su kuriomis reikia žaisti iš visų jėgų, nes jei bent šiek tiek atsipalaiduosi – gausi niuksą.“
Geriausią asmeninį sezoną karjeroje žaidžiantis Tarolis nepastebėtas neliko. Vasarį gargždiškis sulaukė skambučio iš Kęstučio Kemzūros su pasiūlymu prisijungti prie Lietuvos rinktinės pasaulio čempionato atrankos varžyboms.
Šansu pasinaudojęs puolėjas per dvejas rungtynes su Vengrijos ir Prancūzijos rinktinėmis vidutiniškai žaidė po 12 minučių ir fiksavo po 8,5 taško, 1,5 atkovoto kamuolio bei 8 naudingumo balus.
Kemzūros skambutis Rumunijoje rungtyniaujančiam krepšininkui planuotas nebuvo. Jis įvyko tik po to, kai į rinktinę atvykti atsisakė Arnas Velička ir Gytis Masiulis. Visgi Taroliui tai nebuvo nauja patirtis.
2022-ųjų vasarą krepšininkas buvo atsidūręs identiškoje situacijoje. Gediminui Orelikui į rinktinės stovyklą neatvykus dėl sveikatos problemų, rinktinės trenerių štabo taikiniu taip pat buvo Tarolis.
„Vasarą sportavau asmeniškai su savo treneriu ir tiesiog sulaukiau skambučio ir Kazio Maksvyčio, jis paaiškino situaciją ir paklausė, ar galėčiau atvykti bei padėti komandai pasiruošti čempionatui. Net nesvarstęs sutikau, kai kviečia į Lietuvos rinktinę, visada atsisakyčiau visko ir važiuočiau, – įspūdžiais su BasketNews dalijosi Tarolis. – Per šį rinktinės langą su žmona jau buvome suplanavę atostogas Bukarešte, ten jau buvome užsisakę viešbutį, SPA centrus, restoranus ir panašiai. Bevažiuojant, viduryje kelio, paskambino Kęstutis Kemzūra ir paprašė prisijungti prie rinktinės, nes keli žaidėjai vėl atsisakė atvykti. Nors šį kartą buvo suplanuotos atostogos, tačiau viską atšaukiau ir grįžau į Lietuvą.
Tikrai nesigailiu, kad taip pasielgiau, kad atvažiavau ir padėjau komandai. Man tai buvo pirmosios oficialios rungtynes su Lietuvos rinktinės marškinėliais, nes prieš tai žaidžiau tik draugiškose mačuose, tad labai džiaugiuosi. Į rinktinę tikrai atvyksiu bet kada, net jei ir vėl teks atšaukti planus.“
Donatas Tarolis tinklalapiui BasketNews plačiau papasakojo apie tarp lietuvių paplitusią Rumunijos lygą, patirtį Lietuvos rinktinėje ir asmenines ambicijas.
– Donatai, jūsų buvusi komanda Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“ Europos taurėje yra viena lankomiausių. Kokia yra fanų kultūra Rumunijoje?
– Klužo komanda tikrai turi gerus fanus. Net tuo metu, kai komandoje žaidžiau aš ir nerungtyniavome Europos taurėje, sirgaliai vis tiek rinkdavosi gausiai, net ir į vietinį čempionatą, ypač atkrintamąsias. Dabar Oradėjoje irgi susirenka apie 3-4 tūkstančiai žiūrovų. Bet viskas priklauso nuo klubų, yra tokių komandų, į kurių rungtynes ateina vos keli šimtai žmonių. Tačiau pagrindiniai klubai tikrai turi geras fanų bazes.
– Ar dažnai esi atpažįstamas mieste?
– Krepšinis šiame mieste tikrai yra labai populiarus, tad būna, kad žmonės prieina restoranuose ar prekybos centruose ir paprašo autografo arba nuotraukos. Dažniausiai tai būna vaikai, kurie patys žaidžia krepšinį.
– Kokį įspūdį palieka gyvenimas Rumunijoje?
– Prieš atvažiuojant pirmą kartą turėjau tokią nuomonę, kad čia bus, kaip dauguma vadina, čigonynas. Bet atvažiavus nuomonė labai greitai pasikeitė. Viskas čia yra labai puiku, tiek Kluže, tiek Oradėjoje sąlygos yra aukščiausio lygio. Salės yra naujos, klubas suteikia puikius butus ir automobilius, atlyginimai niekada nevėluoja, fanai taip pat aktyviai palaiko komandą. Tas čigonynas yra išlikęs mažuose kaimuose, miestuose jo tikrai nesijaučia. Viskas yra gražiai sutvarkyta, žmonės labai malonūs. Prieš atvažiuojant šiek tiek bijojau, tačiau atvažiavus mano nuomonė pasikeitė kardinaliai.
– Rumunijos lyga Lietuvoje nėra labai sekama. Koks krepšinio stilius ten yra žaidžiamas?
– Viskas priklauso nuo komandos ir trenerio, bet sakyčiau, kad daugiau yra žaidžiamas taktinis krepšinis. Nėra žaidimo bėk ir mesk. Aišku, yra kelios komandos lygoje, kurios žaidžia būtent taip, tačiau didžioji dalis propaguoja taktinį krepšinį. Manau, kad Rumunijos lygos krepšinio stilius yra panašus į LKL.
– Rumunijos lygoje šiuo metu yra 7 lietuviai. Kaip manai, kodėl ji pasidarė tokia populiari?
– Tikriausiai, kaip ir visiems, pinigai yra pagrindinis faktorius, dėl kurio dauguma žaidėjų renkasi Rumuniją. Čia yra sparčiai augantis čempionatas, bet lygis dar tikrai nėra kaip Italijos ar Vokietijos lygų. Tačiau kiekvienais metais visos komandos didina biudžetus, šiais metais yra atvažiavusių tikrai neblogų žaidėjų, visi lieka patenkinti tiek gyvenimo sąlygomis ir atlyginimu, tiek ir krepšinio lygiu. Ateityje Rumunijos lyga kils į viršų.
– Ar palaikai ryšį su Rumunijoje rungtyniaujančiais lietuviais?
– Pagrindinis draugas yra Vaidas Kariniauskas, vienas iš geriausių mano draugų. Labai smagu, kad pasimačiau su juo per rinktinių pertrauką, turėjome apie daug ką pasikalbėti. Rumunijos lygoje prieš jį žaisti dar neteko, nes kai žaidėme prieš jo komandą, jis buvo traumuotas. Su kitais lietuviais nesame artimi draugai, tiesiog prieš rungtynes susitinki, pasisveikini ir persimeti keliais žodžiais.
– Esi laimėjęs Rumunijos ir Juodkalnijos čempionatus, o dabar komanda vėl yra tarp pirmaujančių. Ar visada stengiesi rinktis komandą, kuri kovoja dėl pirmosios vietos?
– Manau, kad kiekvienas žaidėjas žiūri į tai, kad komanda būtų konkurencinga. Nesinori atvažiuoti į komandą, kuri žinai, kad visiems pralaiminės. Taip, mano asmeninis kriterijus yra važiuoti į komandas, kurios turi dideles ambicijas. Taip jau gavosi, pasisekė, kad atvažiavau į ekipas, kurios tapo čempionėmis.
– Lietuvoje nerungtyniauji jau ketvirtąjį sezoną iš eilės, kodėl?
– Pagrindinis dalykas yra užsienio klubo finansinės galimybės. Kai palikau „7bet-Lietkabelį“, buvo nemažai pasiūlymų iš Lietuvos, tačiau jų nelabai galima lyginti. Lietuvos klubai siūlydavau vos ne dvigubai mažesnį atlyginimą.
– Ar pasiilgsti Lietuvos?
– Tikrai taip, dabar, kai buvau grįžęs per rinktinių pertrauką, buvo nuostabu tą savaitę praleisti namuose, pasimatyti su draugais ir šeima bei tiesiog pabūti Lietuvoje. Būdamas užsienyje tikrai pasiilgsti ne tik artimųjų, bet ir pačios Lietuvos.
– Ar gyvenant užsienyje seki krepšinio aktualijas Lietuvoje?
– Žinoma, nuo Lietuvos krepšinio tikrai nesu atitrūkęs, dažnai jį stebiu. Labiausiai seku „7bet-Lietkabelį“ ir „Žalgirį“, bet daugiau mažiau pažiūriu visų klubų rungtynes. Pasiilgstu ir LKL, tačiau yra tokia situacija, kad geresnės sąlygos man kol kas yra užsienyje.
– Pats esi iš Gargždų, tobulėjai „Žalgirio“ sistemoje, o bene įsimintiniausi sezonai buvo Panevėžyje. Ką iš Lietuvos klubų labiausiai palaikai?
– Labiausiai palaikau „7bet-Lietkabelį“, nes ten turiu daug draugų. Žinoma, palaikau ir „Žalgirį“, bet širdyje labiausiai džiaugiuosi dėl „7bet-Lietkabelio“. Labai palaikau Nenadą Čanaką, kuris su manimi labai gerai elgėsi. Buvo situacijų, kai jis kitiems klubams užtarė gerą žodį apie mane, taip, kad jam esu tikrai labai dėkingas.
– Per rinktinių pertrauką oficialiai debiutavai su Lietuvos marškinėliais. Kokie įspūdžiai?
– Įspūdžiai yra patys nuostabiausi. Komandoje visi buvo be galo faini, treneriai, žaidėjai, vadovai, masažuotojai, visiškai visi. Atmosfera tiesiog tobula. Visi žaidėjai atvažiavę iš skirtingų klubų, bet visi be galo draugiški. Tiesiog yra didžiulis džiaugsmas atstovauti rinktinei ir būti jos dalimi bei kovoti už savo šalį. Tai ne tik suteikia džiaugsmą ir pasididžiavimą, bet ir motyvuoja dirbti.
– Vasarą teko dirbti su Kaziu Maksvyčiu, kuris tave treniravo „7bet-Lietkabelyje“, dabar jis yra rinktinės ir „Žalgirio“ vyr. treneris. Ar jautėsi jo pasikeitimas, ar jis buvo išlikęs toks pat?
– Pagal mane tai visiškai išlikęs toks pat paprastas, draugiškas ir nuoširdus. Mane tas šiek tiek stebina, bet labai džiugina, kad jis išlikęs savimi pasiekė tiek daugiau. Nuo „7bet-Lietkabelio” ir „Neptūno“ laikų iki „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės. Labai dėl jo džiaugiuosi ir linkiu nesustoti.
– Kalbant apie tave, žaidi asmeniškai geriausią sezoną karjeroje. Ar jautiesi, kad esi karjeros pike?
– Manau, kad galima taip sakyti. Esu 28-erių, kiek esu kalbėjęs su vyresniais žaidėjais ir jų klausęs, kada yra tas pikas, sulaukdavau atsakymo, kad nuo 28 iki maždaug 33. Atvažiavau į tokią komandą, kurioje vėl esu vienas iš pagrindinių žaidėjų, treneris pasitiki ir duoda žaisti su kamuoliu. Priešingai nei praeitame sezone, kuomet atvykau į Podgoricą ir buvau vienas iš atsarginių žaidėjų. Dabar viskas yra kitaip ir mėgaujuosi šia situacija.
– Ar norėtųsi vėl save išbandyti aukštesniame lygyje?
– Aišku, kad norėtųsi, yra tos ambicijos. Viskas priklausys nuo to, kaip užsibaigs sezonas, ir kaip vasarą sudirbs agentai. Ambicijos iš mano pusės tikrai yra, noriu vėl kilti į viršų ir bandyti išnaudoti save aukštesnėse lygose.
– Kokie yra likusio sezono tikslai?
– Komandos ambicijos tikrai yra aukštos, žinome, kad Klužas yra gera komanda ir turi gilią sudėtį. Mes gal tokios sudėties ir neturime, bet stengsimės, kovosime ir bandysime. Šį sezoną matome daug pavyzdžių. Labai geras pavyzdys yra Jonavos „CBet“, kuri su 6-7 žaidėjais sugeba įveikti „Žalgirį“, „Rytą“ ir kitas stiprias komandas. Bandysime ir mes nenusileisti bei visų pirma patekti į finalą, o tada jį ir laimėti.
„Basketnews.lt podkastas“:
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.
